Amoso
Klausykitės, moterys, kurios skriaudžiate varguolį,+ engiate vargšą
ir savo vyrams sakote: ‘Atnešk ko nors išgerti!’
2 Visavaldis Jehova prisiekė savo šventumu:
‘Štai artinasi dienos, kai jus išvilks mėsininkų kabliais,
o tas, kurios dar bus likusios, ištrauks žvejų kabliukais.
3 Pro sienoje žiojinčias spragas jūs išeisite, kiekviena tiesiausiu keliu,
ir būsite numestos į Harmoną*. Tai Jehovos žodis.’
Rytą neškite savo aukas,+
trečią dieną – savo dešimtines,+
5 kaip padėkos auką aukokite duoną su raugu+
ir skelbkitės, kad atnašaujate geros valios aukas.
Juk taip daryti, Izraelio žmonės, jums patinka! Tai visavaldžio Jehovos žodis.
6 Nors daviau jums švarius dantis visuose jūsų miestuose
ir duonos stoką visuose jūsų namuose,+
pas mane jūs nesugrįžote,+ – tai Jehovos žodis.
7 Likus trims mėnesiams iki pjūties, sulaikiau nuo jūsų lietų.+
Ant vieno miesto lietų siunčiau, o ant kito – ne,
vieną dirvą lietus palaistė,
o kita dirva, lietaus negavusi, išdžiūvo.
8 Dviejų ar trijų miestų gyventojai nusvirduliavo į vieną miestą vandens atsigerti,+
bet troškulio numalšinti jiems nepavyko.
Deja, pas mane jūs nesugrįžote,+ – tai Jehovos žodis.
9 Aš naikinau jūsų pasėlius svilinančiu vėju ir rūdlige*.+
Jūs prisodinote sodų ir vynuogynų,
bet jūsų figmedžius ir alyvmedžius surijo skėriai,+
ir vis tiek pas mane nesugrįžote,+ – tai Jehovos žodis.
10 Siunčiau jums marą kaip kad Egiptui,+
jūsų jaunus vyrus išžudžiau kalaviju,+ jūsų žirgus atidaviau kaip grobį,+
padariau, kad lavonų tvaikas iš jūsų stovyklų užimtų jums nosį.+
Deja, pas mane nesugrįžote, – tai Jehovos žodis.
11 Naikinau jūsų kraštą
kaip kadaise Sodomą ir Gomorą,+
buvote it nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies,
tačiau pas mane nesugrįžote,+ – tai Jehovos žodis.
12 Šitaip, Izraeli, tave aš bausiu.
Kadangi tave taip bausiu, Izraeli,
ruoškis susitikti su savuoju Dievu!
13 Juk tai jis padarė kalnus+ ir sukūrė vėją,+
jis apreiškia žmogui savo mintis,
aušrą paverčia tamsa+
ir žengia žemės aukštumomis.+
Jis vardu Jehova, kareivijų Dievas.“