Jobo
28 Yra sidabro kasyklų
ir vietų, kur gryninamas auksas.+
4 Toli nuo gyvenviečių įsirengia kasyklą,
tenai, kur niekas nekelia kojos.
Mirtingieji leidžias į gelmę ir kybo ant virvių.
5 Viršuj žemė duoną augina,
o jos gelmes it koks gaisras siaubia*.
6 Akmenyse štai glūdi safyras,
auksas dulkėse slypi.
7 O kaip ten patekti, joks plėšrus paukštis nežino,
net peslio akis kelio ten neregėjo.
8 Galingas žvėris tuo taku nėra žengęs,
liūtukas ten nesibastė.
9 Žmogaus ranka suskaldo titnagą,
iš pamatų išgriauna kalnus,
10 vandentakius+ nutiesia per uolas
ir akys jo užmato visa, kas vertinga.
11 Jis upių ištakas užtvenkia,
kas paslėpta, jis iškelia į šviesą.
12 O išmintis – kur jos ieškoti?+
Ir kur išmanymo šaltinis?+
13 Žmogus net nesuvokia jos vertės+
ir žemėj tarp gyvųjų jos nerasi.
14 Štai gelmės sako: ‘Jos čionai nėra!’
Ir jūra taria: ‘Aš jos neturiu!’+
15 Už gryną auksą jos nenusipirksi,
mainais už ją sidabro neprisversi.+
16 Neįsigysi jos nei už Ofyro auksą,+
nei už brangiausią oniksą, nei už safyrą.
17 Auksas ir stiklas jai nė iš tolo neprilygsta,
ji nemainytina į gryno aukso indą.+
18 Koralų ir krištolo neverta net minėti.+
Maišelis išminties daug vertingesnis už maišelį perlų.
20 Iš kur tad išmintis ateina?
Ir kur išmanymo šaltinis?+
21 Ji uždengta kiekvieno gyvojo akims+
ir nuo dangaus sparnuočių paslėpta.
22 Pražūtis ir mirtis sako:
‘Girdėjome tik gandą apie ją.’
23 O Dievas žino, kur ją rasti,
jis vienas žino jos buveinę,+
24 nes žemės pakraščius užmato,
aprėpia visa, kas po dangumi.+
ir vandenis suseikėjo,+
26 kai lietui davė įstatus+
ir taką nutiesė griaustinio debesiui,+
27 tada jau išmintį jis matė ir apsakė,
įtvirtino ir išmėgino.
28 Jis tarė žmogui:
‘Jehovos baimė – štai kur išmintis!+
Blogybės šalintis – štai kur išmanymas!’“+