1 Samuelio

8 Samuelis paseno ir Izraelio teisėjais paskyrė savo sūnus. 2 Jo pirmagimis buvo vardu Joelis, antrasis – Abija.+ Jiedu buvo teisėjai Beer Šeboje. 3 Tačiau Samuelio sūnūs nėjo jo pėdomis. Geisdami pasipelnyti jie elgėsi nesąžiningai+ – ėmė kyšius+ ir iškraipė teisingumą.+

4 Vieną dieną visi Izraelio seniūnai drauge atėjo pas Samuelį į Ramą. 5 „Žiūrėk, tu pasenai, o tavo sūnūs neina tavo pėdomis, – tarė jam. – Tad paskirk mums karalių, kad jis vykdytų teisingumą, kaip yra visose kitose tautose.“+ 6 Bet jų prašymas „paskirk mums karalių, kad jis vykdytų teisingumą“ Samueliui nepatiko. Jis meldėsi Jehovai, 7 ir Jehova jam atsakė: „Daryk visa, ko žmonės prašo. Ne tave jie atstūmė, o mane, kad nebūčiau jų karalius.+ 8 Taip jie elgiasi nuo tada, kai išvedžiau juos iš Egipto, iki pat šiol – gręžiasi nuo manęs+ ir tarnauja kitiems dievams.+ Panašiai elgiasi ir su tavimi. 9 Daryk, kaip žmonės sako, tik aiškiai perspėk, kas jų laukia; paskelbk, kokias teises turės karalius, kuris juos valdys.“

10 Žmonėms, prašantiems paskirti karalių, Samuelis perdavė visus Jehovos žodžius. 11 Jis kalbėjo: „Štai kokias teises turės karalius, kuris jus valdys.+ Jis paims jūsų sūnus+ ir vienus padarys savo kovos vežimų vadeliotojais,+ kitus raitininkais,+ dar kiti turės bėgti jo vežimų priešaky. 12 Jis pasiskirs iš jų sau tūkstantininkų+ ir penkiasdešimtininkų.+ Kitiems lieps arti jo laukus,+ nuimti derlių,+ dirbti ginklus ir kovos vežimų reikmenis.+ 13 Karalius paims jūsų dukteris ir jos bus tepalų* gamintojos, virėjos ir kepėjos.+ 14 Geriausius jūsų laukus, vynuogynus, alyvmedžių giraites+ jis paims ir atiduos savo tarnams. 15 Be to, savo dvariškiams ir tarnams atiduos dešimtadalį jūsų javų ir vynuogių derliaus. 16 Prie savo darbų jis pristatys jūsų tarnus ir tarnaites,+ geriausius jūsų galvijus bei asilus. 17 Jis paims ir dešimtadalį jūsų kaimenių,+ ir jūs patys tapsite jo tarnais. 18 Ateis diena, kai skųsitės dėl karaliaus, kurį išsirinkote,+ bet Jehova jūsų neišklausys.“

19 Tačiau žmonės nekreipė dėmesio į Samuelio žodžius. Jie reikalavo: „Ne, mes vis tiek norime karaliaus. 20 Tada būsime kaip visos kitos tautos: karalius vykdys teisingumą, žengs mūsų priekyje, ves mus į mūšį.“ 21 Išklausęs žmones Samuelis persakė jų žodžius Jehovai. 22 Jehova jam tarė: „Daryk, kaip žmonės prašo, – paskirk karalių, kad juos valdytų.“+ Samuelis tada izraelitams pasakė: „Grįžkite kiekvienas į savo miestą.“