2 Karalių

9 Pranašas Eliziejus, pasišaukęs vieną iš pranašų sūnų, davė jam užduotį: „Pasikaišyk drabužį, pasiimk indelį aliejaus ir skubėk į Ramot Gileadą.+ 2 Kai ten nueisi, susirask Nimšio sūnaus Juozapato sūnų Jehuvą.+ Įėjęs pasivadink jį į šalį nuo kitų vyrų, į galinį kambarį. 3 Paėmęs indelį aliejaus, išpilk jam ant galvos ir tark: ‘Taip sako Jehova: „Aš patepu tave Izraelio karaliumi.“’+ O tada atidaryk duris ir nieko nelaukdamas bėk.“

4 Taigi tas pranašo tarnas iškeliavo į Ramot Gileadą. 5 Nuvykęs rado ten besėdinčius kariuomenės vadus. „Vade, turiu tau žinią!“ – prakalbo jis. „Kuriam iš mūsų?“ – paklausė Jehuvas. „Tau, vade“, – atsakė tas. 6 Jehuvas pakilo ir įėjo vidun. Tuomet tarnas išpylė aliejų jam ant galvos ir tarė: „Taip sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Aš patepu tave Jehovos tautos Izraelio karaliumi.+ 7 Tu sunaikinsi savo valdovo Ahabo namus ir taip aš atkeršysiu už savo tarnų pranašų kraują ir už kraują visų Jehovos tarnų, kurie krito nuo Jezabelės rankos.+ 8 Pražus visi Ahabo namai. Išnaikinsiu iš Ahabo šeimos visus vyrus*, net Izraelio bejėgius ir silpnuosius.+ 9 Ahabo namams padarysiu tą patį, ką padariau Nebato sūnaus Jeroboamo namams+ ir Ahijos sūnaus Bašos namams.+ 10 O Jezabelę atvirame lauke ės Jezreelio šunys,+ niekas jos nepalaidos.’“ Tai pasakęs, pranašo tarnas atidarė duris ir išbėgo.+

11 Jehuvui grįžus prie savo valdovo tarnų, tie ėmė klausinėti: „Ar viskas gerai? Ko tas beprotis buvo pas tave atėjęs?“ – „Juk žinot, kokie jie yra ir kokios jų šnekos“, – atsakė jis. 12 Bet vyrai neatstojo: „Sakyk tiesą, neišsisukinėk!“ Ir Jehuvas papasakojo: „Taip ir taip jis man kalbėjo ir dar pridūrė: ‘Taip sako Jehova: „Aš patepu tave Izraelio karaliumi.“’“+ 13 Tai išgirdę, visi griebė savo apsiaustus ir klojo jam po kojomis ant plikų laiptų.+ Jie papūtė ragą ir paskelbė: „Jehuvas yra karalius!“+ 14 Tada Nimšio sūnaus Juozapato sūnus Jehuvas+ surengė sąmokslą prieš Jehoramą.

Jehoramui su visa Izraelio kariuomene dėl Sirijos karaliaus Hazaelio+ buvo tekę kurį laiką pasilikti Ramot Gileade.+ 15 Paskui karalius Jehoramas grįžo į Jezreelį+ gydytis žaizdų, nes mūšyje su Sirijos karaliumi Hazaeliu buvo sirų sužeistas.+

Jehuvas kalbėjo: „Jei palaikot mano pusę, niekam neleiskit ištrūkti iš miesto, kad nukeliavę į Jezreelį mūsų neišduotų.“ 16 Tada įlipęs į kovos vežimą Jehuvas pasuko Jezreelio link, kur savo žaizdas gydėsi Jehoramas; kaip tik tuo metu Jehoramo aplankyti buvo atvykęs Judo karalius Ahazijas. 17 Jezreelyje vienas sargybinis nuo bokšto pamatė artinantis Jehuvo būrį ir iškart pranešė: „Matau būrį vyrų!“ Jehoramas įsakė: „Pasiųsk raitelį jų pasitikti. Tegu paklausia: ‘Ar su taika atvykstate?’“ 18 Raitelis nuskubėjo jų pasitikti ir prabilo: „Karalius klausia: ‘Ar su taika atvykstate?’“ – „Ar tavo reikalas rūpintis taika? – atkirto Jehuvas. – Jok man iš paskos.“

Sargybinis vėl pranešė: „Pasiuntinys juos pasitiko, bet negrįžta.“ 19 Tada buvo išsiųstas dar vienas raitelis. Juos pasitikdamas, jis prabilo: „Karalius klausia: ‘Ar su taika atvykstate?’“ Bet Jehuvas ir jam atkirto: „Ar tavo reikalas rūpintis taika? Jok man iš paskos.“

20 Sargybinis ir vėl pranešė: „Jis pasitiko juos, bet negrįžta. O iš važiuosenos atrodo, kad tai Nimšio vaikaitis* Jehuvas, nes važiuoja kaip pašėlęs.“ 21 Jehoramas įsakė: „Kinkyk žirgus!“ Žirgai į jo vežimą buvo įkinkyti, ir Izraelio karalius Jehoramas su Judo karaliumi Ahaziju,+ kiekvienas savo kovos vežimu, išvažiavo pasitikti Jehuvo. Jie susitiko jezreeliečio Naboto lauke.+

22 Pamatęs Jehuvą, Jehoramas paklausė: „Ar su taika, Jehuvai?“ Į tai jis atsakė: „Kokia dar gali būti taika, jei nesibaigia tavo motinos Jezabelės paleistuvavimas+ ir žyniavimas?!“+ 23 Jehoramas suprato, kad reikia bėgti, ir tučtuojau apsuko vežimą. „Išdavystė, Ahazijau!“ – šaukė jis. 24 Bet Jehuvas, įtempęs lanką, paleido strėlę ir pataikė Jehoramui į tarpumentę. Strėlė pervėrė širdį ir Jehoramas sukniubo kovos vežime. 25 „Paimk jį ir numesk jezreeliečio Naboto lauke,+ – paliepė Jehuvas savo padėjėjui Bidkarui. – Atsimeni, kai mudu važiavome* paskui jo tėvą Ahabą? Tąsyk pats Jehova paskelbė jam nuosprendį:+ 26 ‘Už Naboto kraują+ ir už jo sūnų kraują, kurį mačiau vakar, – tai Jehovos žodis, – aš būtinai tau atlyginsiu+ šiame lauke. Tai Jehovos žodis.’ Todėl dabar paimk ir šiame lauke jį numesk, kaip Jehova ir kalbėjo.“+

27 Judo karalius Ahazijas,+ pamatęs, kas dedasi, pasileido keliu link namo, esančio sode. (Vėliau, jį persekiodamas, Jehuvas įsakė: „Ir jį nukaukite!“ Tad Ahazijas buvo pašautas kovos vežime pakeliui į Gūrą, netoli Ibleamo.+ Jis dar spėjo pabėgti į Megidą ir tenai numirė. 28 Jo kūną tarnai parvežė į Jeruzalę. Čia, Dovydo mieste,+ jį palaidojo jo paties kape šalia protėvių. 29 Judo karaliumi Ahazijas+ buvo tapęs vienuoliktais Ahabo sūnaus Jehoramo valdymo metais.)

30 Jehuvas atvyko į Jezreelį.+ Apie tai išgirdusi, Jezabelė+ juodai pasidažė akis, pasidarė šukuoseną ir žvalgėsi pro langą. 31 Jehuvui įvažiuojant pro vartus, ji prabilo: „Argi gerai baigėsi Zimriui, nužudžiusiam savo valdovą?“+ 32 Pažvelgęs aukštyn į langą, Jehuvas šūktelėjo: „Kas su manim?! Kas?!“+ Tuojau iš viršaus į jį sužiuro du ar trys rūmų pareigūnai. 33 „Meskit ją žemyn!“ – paliepė jis, ir tie išmetė Jezabelę pro langą. Jos kraujas aptaškė sieną ir žirgus, o žirgai ją sutrypė. 34 Įėjęs vidun, Jehuvas pavalgė, atsigėrė, tada tarė: „Prašau pasirūpinti, kad ta prakeikta moteris būtų palaidota. Šiaip ar taip, ji karaliaus duktė.“+ 35 Bet vyrai, nuėję jos laidoti, rado tik kaukolę, pėdas ir plaštakas.+ 36 Kai sugrįžę pranešė Jehuvui, jis pasakė: „Taip išsipildė žodžiai, kuriuos Jehova kalbėjo+ per savo tarną tišbietį Eliją: ‘Jezreelio šunys ės Jezabelės kūną atvirame lauke.+ 37 Jezabelės lavonas gulės tarsi mėšlas Jezreelio laukuose ir niekas negalės pasakyti: „Štai čia Jezabelė.“’“