Giesmių giesmė
2 „Tebučiuoja jis mane savo lūpomis.
Tavo meilė malonesnė už vyną.+
3 Koks nuostabus tavo aliejų aromatas!+
Tavo vardas – lyg išlieti kvepalai,+
todėl mergelės tave myli.
4 Pasiimk mane ir bėkime,
nes karalius įsivedė mane į savo kambarius.
Džiaukimės ir džiūgaukime drauge,
apsakykime* tavąją meilę – ji saldesnė už vyną.
Ne veltui jos tave myli!
5 O Jeruzalės dukros, aš juodbruvė, bet graži,
6 Nežiūrėkite, kad aš tamsiaveidė, –
tai saulė mane įdegino.
Mano motinos sūnūs supyko ant manęs
ir pristatė saugoti vynuogynų,
o mano pačios vynuogynas liko nesaugomas.
Pasakyk, kad netektų klaidžioti tarp tavo bičiulių bandų
it moteriai, kuri vaikšto apsigobusi šydu*.“ –
8 „Jei tu šito nežinai, o gražiausioji iš moterų,
sek bandų pėdsakais
ir savo ožiukus ganyk šalia piemenų palapinių.“ –
9 „Mylimoji, tu man lyg kumelaitė tarp faraono vežimų.+
10 Tavo skruostus dabina puošmenos*,
o kaklą – vėriniai.
11 Padirbsime tau aukso gražmenas*,
sidabru jas nusagstysime.“ –
13 Mano mylimasis – tarsi kvapus miros+ ryšulėlis,
prigludęs naktį tarp mano krūtų.
15 „Kokia tu graži, mano meile!
Kokia tu graži! Tavo akys – kaip akys balandžių.“+ –
16 „Koks tu gražus, mano mylimasis! Koks pasigėrėtinas!+
Mūsų guolis – žolynai,
17 mūsų namų sijos – kedrai,
mūsų gegnės – kadagiai.