Teisėjų

11 Buvo toks narsus karys, gileadietis Iftachas,+ parsiduodančios moters sūnus. Jo tėvas buvo Gileadas. 2 Gileadui sūnų̃ pagimdė ir žmona. Užaugę jos sūnūs Iftachą išvarė. „Mūsų tėvo namuose paveldo tu negausi, – sakė jam, – nes esi kitos moters sūnus.“ 3 Pabėgęs nuo brolių, Iftachas apsigyveno Tobo krašte. Prie jo būrėsi visokie dykaduoniai ir kartu su juo rengdavo išpuolius.

4 Praslinkus kuriam laikui, amonitai pakilo į karą prieš Izraelį.+ 5 Amonitams pradėjus kariauti su Izraeliu, Gileado seniūnai nuvyko į Tobo kraštą Iftacho parsikviesti. 6 „Eime, – prašė jie, – būk mūsų vadas, kovokime su amonitais.“ 7 Bet Iftachas Gileado seniūnams atsakė: „Argi ne jūs manęs nekentėte ir išvarėte iš tėvo namų?+ Tai kodėl dabar, kai jau blogai, ateinate pas mane?“ 8 Gileado seniūnai Iftachui atsakė: „Atėjome pas tave štai dėl ko: jei keliausi su mumis ir kovosi su amonitais, būsi visų Gileado gyventojų vadas.“+ – 9 „Jeigu eisiu su jumis kovoti prieš amonitus ir jeigu Jehova padės man juos nugalėti, – tarė Gileado seniūnams Iftachas, – turėsite padaryti mane savo vadu.“ 10 Gileado seniūnai Iftachui atsakė: „Jehova tebūna liudytojas* tarp mūsų: padarysime, kaip sakai.“ 11 Tada Iftachas su Gileado seniūnais sugrįžo ir žmonės padarė jį savo vadu ir vyriausiuoju. Micpoje Iftachas pakartojo savo žodžius Jehovos akivaizdoje.+

12 Tada Iftachas siuntė pasiuntinius pas amonitų+ karalių paklausti: „Ką turi prieš mane,* kad atėjai pulti mano krašto?“ 13 Amonitų karalius pasiuntiniams atsakė: „Eidamas iš Egipto, Izraelis užėmė mano žemes+ nuo Arnono+ iki Jaboko ir iki Jordano.+ Dabar grąžink jas geruoju.“ 14 Bet Iftachas vėl siuntė pasiuntinius pas amonitų karalių 15 pasakyti jam:

„Štai ką kalba Iftachas: ‘Nei moabitų, nei amonitų žemių Izraelis neužėmė.+ 16 Iš Egipto Izraelis keliavo per dykumą ir perėjęs Raudonąją jūrą+ atėjo į Kadešą.+ 17 Tada siuntė pasiuntinius pas Edomo karalių+ su prašymu: „Prašyčiau leisti pereiti kraštą.“ Bet Edomo karalius nenorėjo nieko girdėti. Izraelis to paties prašė ir Moabo+ karaliaus, bet ir tas nesutiko. Taip Izraelis pasiliko Kadeše.+ 18 Tada jie traukė per dykumą aplenkdami Edomo kraštą+ ir Moabo kraštą, paskui ėjo palei rytinę Moabo krašto ribą+ ir įsirengė stovyklą prie Arnono. Į Moabo kraštą jie nėjo,+ nes Arnonas buvo Moabo riba.

19 Tada Izraelis siuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną, kuris valdė Hešbone. Izraelitai sakė jam: „Prašytume leisti eiti per tavo kraštą į mums skirtą žemę.“+ 20 Tačiau Sihonas Izraeliu nepasitikėjo ir eiti per savo žemę neleido. Sutelkęs savo žmones jis pasistatė stovyklą Jahace ir stojo į kovą su Izraeliu.+ 21 Jehova, Izraelio Dievas, atidavė Sihoną ir jo žmones Izraeliui į rankas. Izraelitai juos nugalėjo ir užėmė visą amoritų žemę, visą jų kraštą.+ 22 Jie užvaldė visas amoritų žemes nuo Arnono iki Jaboko ir nuo dykumos iki Jordano.+

23 Tai Jehova, Izraelio Dievas, išvijo amoritus iš šios žemės ir atidavė ją savo tautai, izraelitams,+ o tu nori juos išvaryti? 24 Argi tu nepasisavini to, ką tavo dievas Kemošas+ duoda tau nuosavybėn? Taip ir mes pasiimame žemes visų, kuriuos Jehova, mūsų Dievas, išvaro mums iš akių.+ 25 Kuo tu viršiji Ciporo sūnų Balaką,+ Moabo karalių? Argi jis kada vaidijosi su Izraeliu? Ar ėjo prieš jį kovoti? 26 Izraelis jau 300 metų gyvena Hešbone ir aplinkiniuose miesteliuose,+ Aroere ir aplinkiniuose miesteliuose ir visuose Arnono pakrantės miestuose. Kodėl per tuos metus nebandei visų tų miestų atsiimti?+ 27 Niekuo tau nenusikaltau, tad puldamas mane elgiesi neteisingai. Jehova yra teisėjas,+ tegu jis šiandien sprendžia Izraelio tautos ir amonitų bylą.’“

28 Bet amonitų karalius nenorėjo nė girdėti žinios, kurią Iftachas jam siuntė.

29 Iftachą apėmė Jehovos dvasia.+ Jis žygiavo per Gileadą ir Manasą ir pasiekė Micpę, esančią Gileade.+ Iš Micpės jis toliau traukė kovoti su amonitais.

30 Iftachas davė Jehovai tokį įžadą:+ „Jeigu įduosi amonitus man į rankas, 31 pažadu: kas pirmas išeis pro mano namų duris pasitikti manęs, grįžtančio iš karo prieš amonitus, tas bus tavo, Jehova,+ paaukosiu jį kaip deginamąją auką.“+

32 Taigi Iftachas stojo į kovą su amonitais ir Jehova juos atidavė jam į rankas. 33 Jis triuškino priešą nuo Aroero iki Minito (tenai paėmė 20 miestų) ir iki pat Abel Keramimų. Taip amonitai tapo pavaldūs izraelitams.

34 Iftachas grįžo į savo namus Micpoje+ ir žiūri – jo duktė išeina jo pasitikti, mušdama būgnelį ir šokdama. Ji buvo jo vienturtė. Be jos, daugiau sūnų ar dukterų Iftachas neturėjo. 35 Pamatęs ją, Iftachas persiplėšė drabužius ir tarė: „Ak, mano dukra! Tu sugniuždei mane, nes turėsiu tave išsiųsti. Daviau Jehovai įžadą ir negaliu jo atšaukti.“+

36 Ji atsakė: „Tėve, jei davei Jehovai įžadą, daryk su manimi, kaip pažadėjai.+ Juk Jehova padėjo tau atkeršyti tavo priešams, amonitams.“ 37 Savo tėvo ji paprašė: „Prašau vieno dalyko: leisk mane dviem mėnesiams į kalnus, leisk su draugėmis eiti raudoti dėl to, kad liksiu netekėjusi*.“

38 Jis tarė: „Eik!“ Taip jis išleido ją dviem mėnesiams į kalnus su draugėmis raudoti dėl to, kad liks netekėjusi*. 39 Po dviejų mėnesių ji sugrįžo pas tėvą ir šis tesėjo įžadą, kurį buvo davęs.+ Ji niekada negyveno su vyru. Taip Izraelyje atsirado paprotys: 40 kasmet jaunos izraelitės eina keturias dienas girti gileadiečio Iftacho dukters.