Izaijo
58 „Visa gerkle šauk, nieko nebijok!
Tavo balsas teaidi lyg rago gausmas!
Atskleisk mano tautai jos maištingus darbus,+
Jokūbo namams – jų nuodėmes.
2 Ši tauta ieško manęs diena iš dienos
ir džiaugiasi pažįstanti mano kelius,
lyg iš tiesų darytų, kas teisinga,
ir vykdytų savo Dievo įsakus.+
Jie nori, kad Dievas būtų arti,
prašo manęs teisingų sprendimų.+
3 ‘Kodėl nematai, kad pasninkaujame?+ – skundžiasi man. –
Kodėl nekreipi dėmesio, kad savo sielas varginame?’+
Jei taip pasninkausite, jūsų balsas nebus danguje išgirstas.
5 Nejau man patinka toks pasninkas,
kai žmogus, tarsi nendrė nulenkęs galvą
ir pasiklojęs guolį ant ašutinės ir pelenų,
ištisą dieną save vargina?
Argi tai vadinate pasninku – diena, malonia Jehovai?
6 Štai kokio pasninko norėčiau:
kad nuimtumėte nedorybės grandines,
atrištumėte jungo pančius,+
duotumėte laisvę engiamiesiems,+
sulaužytumėte bet kokį jungą,
7 kad dalytumėtės duona su alkstančiu,+
vargšą ir benamį po savo stogu priglaustumėte,
kad nuogą žmogų aprengtumėte+
ir nenusisuktumėte nuo savo artimo.
Teisumas eitų pirma tavęs,
Jehovos šlovė būtų tavo užnugaris.+
9 Tu šauktumeisi Jehovos, ir jis tau atsilieptų,
maldautum pagalbos, ir išgirstum: ‘Aš čia!’
Jeigu artimui jungą nuo pečių nuimsi,
jei liausiesi badęs pirštu ir piktas kalbas pamesi,+
10 jeigu tai, ko geidžia tavo siela, atiduosi alkstančiam+
ir varguoliui dalią palengvinsi,
tada tavo šviesa juodybėje nušvis,
tamsa taps skaisti kaip vidudienis.+
13 Jei per šabą, mano šventą dieną, nebėgsi užsiimti savais reikalais,*+
jeigu šabas tau bus tikras džiaugsmas, šventa diena Jehovos garbei,+
jeigu tą dieną didžia laikysi, savais reikalais neužsiimsi* ir tuščiai nekalbėsi,
14 tada aš, Jehova, tau tikrą džiaugsmą suteiksiu
ir duosiu valdyti žemės aukštumas.+