Ezechielio
33 Mane pasiekė toks Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, kalbėk savo tautos sūnums,+ sakyk jiems:
‘Jei atsitiktų, kad man siuntus į kraštą kalaviją+ to krašto žmonės išrenka kokį vyrą būti sargybiniu 3 ir tas, išvydęs kalaviją atkylant, ima pūsti ragą, kad žmones perspėtų,+ 4 tai žmogus, kuris girdi rago gausmą, bet įspėjimo nepaiso+ ir krinta nuo kalavijo, pats bus kaltas dėl savo mirties*.+ 5 Jis girdėjo rago gausmą, bet perspėjimo nepaisė, todėl pats bus kaltas dėl savo mirties*. Jei būtų perspėjimo klausęs, būtų savo gyvybę išgelbėjęs.
6 Jei sargybinis, matydamas atkylantį kalaviją, rago nepučia,+ žmonių neperspėja ir kalavijas pasiglemžia kokio žmogaus gyvybę, tasai žmogus mirs dėl savo kaltės, bet už jo kraują atsakyti pareikalausiu sargybinio.’+
7 Žmogaus sūnau, paskyriau tave Izraelio namų sargybiniu. Kai išgirsi mano ištartą žodį, turėsi juos mano vardu įspėti.+ 8 Jei sakysiu nedorėliui: ‘Nedorėli, tu mirsi!’,+ o tu nekalbėsi ir jo neįspėsi, kad gręžtųsi nuo savo piktadarybių, tai tas nedorėlis dėl savo piktų darbų mirs,+ bet už jo kraują atsakyti aš pareikalausiu tavęs. 9 Tačiau jei tu nedorėlį įspėsi, kad gręžtųsi nuo piktadarybių, o jis nuo jų nesigręš ir dėl savo kaltės mirs,+ tu savo gyvybę išsaugosi.+
10 Žmogaus sūnau, kalbėk Izraelio namams: ‘Jūs sakėte: „Mūsų maištai ir nuodėmės mus slegia, baigia nukamuoti.+ Tai kaipgi beišliksime gyvi?“’+ 11 Pasakyk jiems: ‘Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – nenoriu nedorėlio mirties.+ Noriu, kad nedorėlis gręžtųsi nuo savo piktadarysčių+ ir gyventų.+ Gręžkitės, nusigręžkite nuo savo nedorybės!+ Kodėl gi, Izraelio namai, turėtumėte mirti?’+
12 Taigi, žmogaus sūnau, sakyk savo tautiečiams: ‘Teisūs darbai neišgelbės teisiojo, jei jis imtų maištauti,+ ir nedorybės nepražudys nedorėlio, jei jis gręžtųsi nuo savo nedorumo.+ Teisūs darbai neišgelbės teisiojo tą dieną, kai jis nusidės.+ 13 Jei sakysiu teisiajam: „Tu tikrai gyvensi“, o jis, kliaudamasis savo teisumu, ims daryti, kas neteisinga,+ nė vienas jo teisus darbas nebus prisimenamas. Kadangi daro, kas neteisinga, jis mirs.+
14 Jei nedorėliui sakysiu: „Tu tikrai mirsi!“, ir jis nusigręš nuo savo nuodėmės ir darys, kas teisinga ir teisu,+ – 15 jei tas nedorėlis grąžins, ką buvo paėmęs užstatu,+ ir atiduos, ką buvo pagrobęs,+ jei nebedarys piktadarysčių ir laikysis įstatų, vedančių į gyvenimą, – jis tikrai bus gyvas.+ Jis nemirs. 16 Nė viena iš jo padarytų nuodėmių nebus prisiminta.+ Dėl to, kad daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas.’+
17 Bet tavo tautiečiai sako: ‘Jehova neteisingai elgiasi’, nors iš tikro patys elgiasi neteisingai.
18 Jei teisusis palieka teisumo kelią ir ima daryti, kas neteisinga, jis dėl to mirs.+ 19 Ir jei nedorėlis atgailauja dėl savo nedorų darbų ir daro, kas teisinga ir teisu, dėl to jis bus gyvas.+
20 Tačiau jūs sakote: ‘Jehova neteisingai elgiasi.’+ Aš tei̇̃siu jus, Izraelio namai, pagal jūsų darbus.“
21 Dvyliktų mūsų tremties metų dešimto mėnesio penktą dieną pas mane atėjo vienas vyras, kuris buvo pasprukęs iš Jeruzalės,+ ir pranešė: „Miestas paimtas!“+
22 Vakarą prieš tam pabėgėliui pas mane ateinant, Jehovos ranka palietė mane. Dar tam vyrui pas mane neatėjus, jis atvėrė man lūpas; tas vyras atėjo ryte. Taigi mano lūpos atsivėrė, ir aš vėl galėjau kalbėti.+
23 Tada mane pasiekė toks Jehovos žodis: 24 „Žmogaus sūnau, šitų griuvėsių gyventojai+ apie Izraelio kraštą sako: ‘Abraomas buvo vienas, bet vis tiek gavo paveldėti kraštą.+ O mūsų yra daug, todėl mes tikrai gausime jį paveldėti.’
25 Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Jūs valgote mėsą su krauju,+ keliate akis į savo bjaurius stabus*, liejate kraują.+ Tai nejau gausite paveldėti kraštą? 26 Jūs kliaujatės savo kalaviju,+ darote tai, kas pasibjaurėtina, kiekvienas išniekinate artimo žmoną.+ Tai nejau gausite paveldėti kraštą?’+
27 Štai ką jiems pasakysi: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Kaip aš gyvas, – kas šiuose griuvėsiuose gyvena, tas kris nuo kalavijo, kas laukuose, tas taps ėdesiu žvėrims, kas tvirtovėse ir olose, tas mirs nuo ligų.+ 28 Kraštą paversiu negyvenama dykyne,+ padarysiu galą jo įžūliam išdidumui, ir Izraelio kalnai liks be gyventojų,+ niekas per juos nekeliaus. 29 Paversiu kraštą negyvenama dykviete,+ nes jie darė visokias bjaurystes.+ Tada jie žinos, kad aš esu Jehova.’
30 Žmogaus sūnau, tavo tautiečiai stovėdami prie savo namų sienų ir durų kalbasi apie tave.+ Vienas kitam, brolis broliui, jie sako: ‘Eime, pasiklausykime Jehovos žodžio.’ 31 Jie sueis tavo akivaizdon ir susės kaip mano tautos žmonės. Tavo žodžių jie klausysis, bet jų nevykdys.+ Lūpomis jie tau meilikauja, bet jų širdis tetrokšta nešvaraus pelno. 32 Tu jiems – tarsi meilės dainius, dainuojantis gražiu balsu ir meistriškai skambinantis stygomis. Nors ir klausysis tavo žodžių, jie nieko nedarys. 33 Bet kai tie žodžiai išsipildys, – o jie tikrai išsipildys, – jie supras, kad tarp jų buvo pranašas.“+