Zacharijo

5 Aš vėl pakėliau akis ir pamačiau skriejantį ritinį. 2 Angelas paklausė manęs: „Ką matai?“ –

„Matau skriejantį ritinį, dvidešimties uolekčių* ilgio ir dešimties uolekčių pločio“, – atsakiau.

3 Jis man tarė: „Tai prakeiksmas, užeisiantis ant visos žemės, nes tie, kurie vagia,+ – taip parašyta vienoje ritinio pusėje – lieka nenubausti, ir tie, kurie prisiekia,+ – taip parašyta kitoje ritinio pusėje – lieka nenubausti. 4 ‘Aš siunčiu tą prakeiksmą, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis, – į vagies namus ir į namus melagingai prisiekiančio mano vardu. Prakeiksmas ten pasiliks ir praris tuos namus su visomis sijomis ir akmenimis.’“

5 Tada angelas, kuris su manimi kalbėjo, priėjęs tarė: „Pakelk akis ir pažiūrėk, kas dar pasirodė.“ –

6 „Kas tai?“ – paklausiau.

Jis atsakė: „Tai efos saikas*.“ Ir dar pridūrė: „Tokie yra nedorėliai visoje žemėje.“ 7 Aš pamačiau, kaip buvo nukeltas apskritas švininis saiko dangtis, ir štai viduje sėdėjo moteris. 8 Angelas tarė: „Tai Nedorybė.“ Tada įstūmė ją atgal į efos saiką ir užvožė angą švininiu dangčiu.

9 Pažvelgęs aukštyn išvydau besiartinančias dvi moteris. Jos turėjo sparnus kaip gandro ir sklendė vėjyje. Moterys pakėlė saiką į padangę*. 10 Tada angelo, kuris su manimi kalbėjo, paklausiau: „Kur jos tą efos saiką neša?“

11 Jis atsakė: „Į Šinaro kraštą*,+ kad pastatytų tai moteriai namus. O kai pastatys, ten ją paliks, nes ten ir yra jos vieta.“