Kunigų

14 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Štai kokių nurodymų turi būti laikomasi raupsuotojo apvalymo dieną, kai jis atvedamas pas kunigą.+ 3 Kunigas, išėjęs už stovyklos, žmogų apžiūrės. Jeigu šis bus pagijęs, 4 kunigas jam palieps atnešti apvalymo apeigoms du gyvus švariuosius paukščius, kedro šakelę, skaisčiai raudonų siūlų ir isopo*.+ 5 Vieną paukštį kunigas palieps papjauti virš molinio indo su šaltinio vandeniu. 6 Gyvąjį paukštį, kedro šakelę, skaisčiai raudonus siūlus ir isopą jis pamirkys paukščio, papjauto virš šaltinio vandens, kraujyje. 7 Tada septynis kartus pašlakstys tuo krauju žmogų, atėjusį apsivalyti dėl to, kad sirgo raupsais, ir paskelbs, kad jis yra švarus. Gyvąjį paukštį jis paleis laukuose į laisvę.+

8 Kad apsivalytų, žmogus turės išsiskalbti drabužius, nusiskusti visus plaukus ir išsimaudyti vandenyje. Tada jis bus švarus. Jam bus leidžiama ateiti į stovyklą, tačiau įžengti į savo palapinę negalės dar septynias dienas. 9 Septintą dieną jis turės nusiskusti visus galvos ir barzdos plaukus, taip pat antakius. Nusiskutęs plaukus, išsiskalbs drabužius, išsimaudys ir bus švarus.

10 Aštuntą dieną jis atves du sveikus avinėlius, vieną sveiką pirmametę avį+ ir atneš javų atnašą – tris dešimtadalius efos* geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi,+ taip pat vieną logą* aliejaus.+ 11 Kunigas, atliekantis apvalymo apeigas, pastatys apsivalyti atėjusį žmogų kartu su jo atnašomis Jehovos akivaizdoje, prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. 12 Vieną avinėlį jis atnašaus kaip auką už kaltę+ kartu su logu aliejaus. Kunigas juos pasiūbuos Jehovos akivaizdoje kaip siūbuojamąją atnašą.+ 13 Tada papjaus avinėlį ten pat, kur pjaunamos aukos už nuodėmę ir deginamosios aukos,+ – šventoje vietoje, nes auka už kaltę, kaip ir auka už nuodėmę, priklauso kunigui.+ Ji labai šventa.+

14 Paėmęs aukos už kaltę kraujo, kunigas juo pateps apsivalyti atėjusiam žmogui dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. 15 Kunigas paims atneštąjį logą aliejaus,+ šiek tiek jo įsipils į kairįjį delną, 16 pamirkys į jį savo dešinės rankos pirštą ir Jehovos akivaizdoje septynis kartus pašlakstys tuo aliejumi žemę. 17 Tada aliejumi iš savo delno jis pateps apsivalyti atėjusiam žmogui dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį – pateps ten pat, kur tepė aukos už kaltę kraują. 18 Likusį aliejų kunigas iš delno išpils apsivalyti atėjusiam žmogui ant galvos. Taip kunigas atliks už jį permaldavimą Jehovos akivaizdoje.+

19 Atlikdamas permaldavimą už žmogų, atėjusį apsivalyti, kunigas paaukos ir auką už nuodėmę.+ Paskui papjaus deginamąją auką. 20 Deginamąją auką ir javų atnašą+ kunigas sudegins ant aukuro. Taip jis atliks už tą žmogų permaldavimą+ ir šis bus švarus.+

21 Neturtingas žmogus, kuris tiek aukoti neišgali, siūbuojamajai atnašai už kaltę atves vieną avinėlį ir už tą žmogų bus atliktas permaldavimas. Jo javų atnaša bus dešimtadalis efos* geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi. Taip pat jis atneš logą aliejaus 22 ir du purplelius arba balandžiukus, nes daugiau neišgali. Vienas paukštis bus aukai už nuodėmę, o kitas deginamajai aukai.+ 23 Aštuntą dieną+ jis atneš visa tai kunigui prie įėjimo į Susitikimo Palapinę, kad Jehovos akivaizdoje būtų apvalytas.+

24 Paėmęs aukos už kaltę avinėlį+ ir logą aliejaus, kunigas pasiūbuos juos kaip siūbuojamąją atnašą Jehovos akivaizdoje.+ 25 Aukos už kaltę avinėlį jis papjaus, tada atėjusiam apsivalyti žmogui jo krauju pateps dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį.+ 26 Į kairįjį delną jis įsipils truputį aliejaus+ 27 ir dešinės rankos pirštu septynis kartus pašlakstys tuo aliejumi žemę Jehovos akivaizdoje. 28 Trupučiu aliejaus iš delno jis pateps apsivalyti atėjusiam žmogui dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį – pateps ten pat, kur tepė aukos už kaltę kraują. 29 Delne likusį aliejų jis išpils apsivalyti atėjusiam žmogui ant galvos, kad Jehovos akivaizdoje už jį būtų atliktas permaldavimas.

30 Vieną iš purplelių ar balandžiukų, kuriuos žmogus išgalėjo atnešti,+ 31 kuriuos įstengė įsigyti, kunigas paaukos kaip auką už nuodėmę, o kitą – kaip deginamąją auką+ kartu su javų atnaša. Taip kunigas Jehovos akivaizdoje atliks už tą žmogų permaldavimą.+

32 Tokie yra nurodymai raupsais persirgusiam žmogui, neišgalinčiam įsigyti to, ko reikia apsivalymo apeigoms.“

33 Tada Jehova tarė Mozei ir Aaronui: 34 „Kai ateisite į Kanaano kraštą,+ kurį atiduodu jums kaip nuosavybę,+ ir aš užleisiu raupsais kurio nors iš jūsų namą tame krašte,+ 35 namo savininkas ateis pas kunigą ir sakys: ‘Į mano namą įsimetė kažkoks užkratas.’ 36 Prieš eidamas užkrato apžiūrėti, kunigas lieps viską iš namo išnešti, kad visų daiktų tuose namuose netektų paskelbti esant nešvarių. Tada jis ateis namo apžiūrėti. 37 Jeigu apžiūrėdamas pažeistą vietą matys, kad sienose yra gelsvai žalių ar rausvų apnašų ir kad siena tose vietose duobėta, 38 kunigas išeis iš to namo ir užrakins jį septynioms dienoms.+

39 Septintą dieną kunigas sugrįš dar kartą namo apžiūrėti. Jeigu užkratas sienose plinta, 40 kunigas palieps išlupti iš sienos užkrėstus akmenis ir išmesti į nešvarią vietą už miesto. 41 Taip pat jis lieps namo sienas iš vidaus kruopščiai nugrandyti ir nugrandytą tinką suversti už miesto, į nešvarią vietą. 42 Tada išluptų akmenų vieton reikės įstatyti naujus akmenis ir namą naujai ištinkuoti.

43 Jei išlupus pažeistus akmenis, nugrandžius namo sienas ir jas pertinkavus užkratas vėl pasirodytų, 44 kunigas turės apžiūrėti namą dar kartą. Jei matys, kad užkratas plinta, tai yra užkrečiami raupsai.+ Namas nešvarus. 45 Namą jis lieps nugriauti ir visus jo akmenis, rąstus ir tinką išgabenti už miesto į nešvarią vietą.+ 46 Jei koks žmogus įeitų į namą, kuris dėl užkrato uždarytas,+ jis bus nešvarus iki vakaro.+ 47 Jei kas nors pernakvotų tokiame name, turės išsiskalbti drabužius; kas tame name valgytų, irgi turės išsiskalbti drabužius.

48 O jei kunigas atėjęs apžiūrėti namo matys, kad po pertinkavimo užkratas nebeplinta, jis paskelbs, kad namas švarus, nes užkratas išnyko. 49 Namo apvalymo* apeigoms jis paims du paukščius, kedro šakelę, skaisčiai raudonų siūlų ir isopo.+ 50 Vieną paukštį jis papjaus virš molinio indo su šaltinio vandeniu. 51 Kedro šakelę, isopą, skaisčiai raudonus siūlus ir gyvąjį paukštį jis pamirkys inde su šaltinio vandeniu ir papjautojo paukščio krauju ir septynis kartus pašlakstys namą.+ 52 Paukščio krauju, šaltinio vandeniu, gyvuoju paukščiu, kedro šakele, isopu ir skaisčiai raudonais siūlais jis namą apvalys*. 53 Tada paleis gyvąjį paukštį į laisvę už miesto, atvirame lauke. Taip už namą bus atliktas permaldavimas ir jis bus švarus.

54 Toks bus įstatymas dėl visokių raupsų, galvos ar barzdos užkrato,+ 55 drabužio+ ar namo+ raupsų, 56 patinimų, žaizdų ir dėmių,+ 57 kad žinotumėte, kaip atskirti, kas yra nešvaru ir kas švaru.+ Tai įstatymas dėl raupsų.“+