Pradžios
28 Izaokas pasikvietė Jokūbą, palaimino jį ir tarė: „Neimk sau žmonos iš Kanaano dukterų.+ 2 Keliauk į Padan Aramą, į savo motinos tėvo Betuelio namus, ir paimk į žmonas kurią nors savo motinos brolio Labano dukterį.+ 3 Visagalis Dievas laimins tave, padarys tave vaisingą ir pagausins tavo palikuonius. Tu tapsi gausinga bendruomene.+ 4 Tau jis suteiks Abraomo palaiminimą+ – tau ir tavo palikuoniams, kad paveldėtum kraštą, kurį Dievas yra atidavęs Abraomui ir kuriame esi svetimšalis.“+
5 Taigi Izaokas išsiuntė Jokūbą ir šis iškeliavo į Padan Aramą, pas aramėjo Betuelio sūnų Labaną,+ Jokūbo ir Ezavo motinos Rebekos brolį.+
6 Ezavas sužinojo, kad Izaokas palaimino Jokūbą ir išsiuntė į Padan Aramą parsivesti iš ten žmonos ir kad laimindamas jam prisakė: „Neimk žmonos iš Kanaano dukterų.“+ 7 Matydamas, kad Jokūbas paklausė savo tėvo ir motinos ir išvyko į Padan Aramą,+ 8 ir supratęs, kad kanaaniečių dukterys jo tėvui Izaokui nepatinka,+ 9 Ezavas nuvyko pas Izmaelį ir prie savo turimų žmonų dar paėmė į žmonas Abraomo sūnaus Izmaelio dukterį Mahalatą, Nebajoto seserį.+
10 Jokūbas iškeliavo iš Beer Šebos ir traukė Harano+ link. 11 Priėjęs vieną vietovę, nutarė ten pernakvoti, nes saulė jau buvo nusileidusi. Pasirinko akmenį ir, pasidėjęs jį po galva, atsigulė.+ 12 Užmigęs jis sapnavo tokį sapną: nuo žemės į dangų kyla laiptai* ir tais laiptais aukštyn žemyn laipioja Dievo angelai.+ 13 O pačiame viršuje stovi Jehova ir sako:
„Aš esu Jehova, tavo tėvo Abraomo Dievas ir Izaoko Dievas.+ Žemę, ant kurios dabar guli, atiduosiu tau ir tavo palikuoniams.+ 14 Tavo palikuonių bus kaip dulkių žemėje.+ Išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus. Per tave ir per tavo palikuonius* bus palaimintos visos žemės giminės.+ 15 Aš būsiu su tavimi ir saugosiu tave, kad ir kur eitum, ir sugrąžinsiu tave į šį kraštą.+ Nepaliksiu tavęs, kol neįvykdysiu visko, ką tau pažadėjau.“+
16 Pabudęs iš miego, Jokūbas tarė: „Šioje vietoje yra Jehova, o aš to nežinojau!“ 17 Baimės apimtas jis kalbėjo: „Kokia baugi vieta! Čia ne kas kita, o Dievo namai,+ čia dangaus vartai.“+ 18 Atsikėlęs anksti rytą, Jokūbas paėmė akmenį, kurį buvo pasikišęs po galva, pastatė jį kaip paminklą ir užpylė ant jo aliejaus.+ 19 Tą vietą jis pavadino Beteliu*; ten esantis miestas anksčiau vadinosi Lūzas.+
20 Tada Jokūbas davė tokį įžadą: „Jeigu Dievas bus su manimi, saugos mane kelionėje, parūpins duonos ir drabužių 21 ir jeigu saugiai sugrįšiu į tėvo namus, tai išties žinosiu, kad Jehova yra mano Dievas. 22 Tada šis akmuo, šis mano pastatytasis paminklas, bus Dievo namai.+ Ir tau, Dieve, atiduosiu dešimtinę nuo visko, ką man duodi.“