Išėjimo
33 Jehova Mozei kalbėjo: „Leiskis į kelią drauge su žmonėmis, kuriuos išvedei iš Egipto. Keliaukite į kraštą, dėl kurio Abraomui, Izaokui ir Jokūbui esu prisiekęs: ‘Atiduosiu jį tavo palikuoniams.’+ 2 Pirma tavęs aš siųsiu savo angelą+ ir išvarysiu kanaaniečius, amoritus, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius.+ 3 Keliaukite į kraštą, tekantį pienu ir medumi.+ Tačiau aš pats su jumis neisiu, kad kartais jūsų neišnaikinčiau,+ matydamas, kokia kietasprandė tauta esate.“+
4 Išgirdę tokius griežtus žodžius, žmonės taip nuliūdo, kad nė papuošalais nebesipuošė. 5 Jehova tarė Mozei: „Sakyk izraelitams: ‘Esate kietasprandė tauta.+ Galėčiau akimirksniu pereiti stovyklą ir visus jus išnaikinti.+ Nesipuoškite jokiais papuošalais, iki nuspręsiu, ką su jumis daryti.’“ 6 Taigi, keliaudami nuo Horebo kalno toliau, izraelitai papuošalais nesipuošė.
7 Savo palapinę Mozė pasistatė atokiau nuo stovyklos ir vadino ją Susitikimo Palapine. Nuo to laiko kiekvienas, kam iškildavo koks klausimas, eidavo už stovyklos prie Susitikimo Palapinės pasiteirauti Jehovos.+ 8 Kai tik Mozė eidavo į Susitikimo Palapinę, visi žmonės pakildavo ir stovėdami prie savo palapinių lydėdavo jį akimis, kol šis įeidavo į Palapinę. 9 Mozei įėjus, ties Palapinės įėjimu nusileisdavo debesies stulpas+ ir stovėdavo tol, kol Dievas kalbėdavosi su Moze.+ 10 Pamatę debesies stulpą ties Palapinės įėjimu, žmonės, stovėdami kiekvienas prie savo palapinės įėjimo, žemai nusilenkdavo. 11 Jehova su Moze kalbėdavosi veidas į veidą,+ kaip kalbasi žmogus su žmogumi. Paskui Mozė grįždavo į stovyklą, o jo patarnautojas ir padėjėjas Nūno sūnus Jozuė+ likdavo prie Palapinės ir nuo jos nesitraukdavo.
12 Mozė tarė Jehovai: „Štai tu man liepei: ‘Vesk šią tautą’, bet nepasakei, ką siųsi su manimi. Be to, sakei: ‘Aš tave išsirinkau.* Tu radai malonę mano akyse.’ 13 Tad jeigu jau radau malonę tavo akyse, parodyk man savo kelius,+ leisk tave pažinti, kad tavo malonės neprarasčiau. Taip pat atminki, kad šie žmonės yra tavo tauta.“+ 14 Dievas atsakė: „Aš pats eisiu su tavimi+ ir suteiksiu tau poilsį.“+ – 15 „Jeigu tu pats su mumis neisi, tai neversk mūsų išeiti iš čia, – prašė Mozė. – 16 Juk jei tu su mumis neisi, iš ko tada bus aišku, kad aš ir tavo tauta radome malonę tavo akyse?+ Ir kuo gi tada aš ir tavo tauta išsiskirsime iš kitų žemės tautų?“+
17 Jehova Mozei atsakė: „Aš patenkinsiu ir šį tavo prašymą, nes radai malonę mano akyse ir aš tave išsirinkau.“ – 18 „Parodyk man savo šlovę“, – prašė Mozė. 19 Dievas atsakė: „Aš apreikšiu tau visą savo gerumą ir paskelbsiu tavo akivaizdoje savo vardą Jehova.+ Aš esu maloningas tam, kuriam noriu būti maloningas, pasigailiu to, kurio noriu pasigailėti.+ 20 Tačiau mano veido nepamatysi, – tarė jis. – Žmogus, išvydęs mano veidą, neliktų gyvas.“
21 Jehova kalbėjo toliau: „Atsistok štai čia, ant šitos uolos. 22 Paslėpsiu tave jos oloje, tada praeisiu savo šlovėje pro šalį; kol praeisiu, saugosiu tave pridengęs ranka. 23 Tada atitrauksiu ranką, ir tu regėsi mane iš nugaros, tačiau veido nepamatysi.“+