Zacharijo
10 „Melskite Jehovą lietaus pavasarį, kai lietaus metas ateina.
Juk tai Jehova telkia audros debesis,
tai jis žmonėms lietaus duoda+
ir laukų augalus kiekvienam augina.
ateities spėjėjai regi apgaulingus regėjimus,
pasakoja tuščius sapnus,
veltui mėgindami paguosti.
Todėl žmonės klajoja tarsi paklydusios avys,
be ganytojo kamuojasi.
3 Ant tų ganytojų degu pykčiu,
pašauksiu tuos nuožmius vadus* atsiskaityti.
Juk Jehova, kareivijų Viešpats, pažvelgė į savo kaimenę,+ į Judo namus,
ir padarė juos tokius galingus kaip jo kovos žirgas.
4 Iš jų – vadas*,
iš jų – atrama*,
iš jų – kovos lankas,
iš jų – kiekvienas prievaizdas; visi šitie – iš jų.
5 Jie bus kaip karžygiai,
trypiantys kautynėse gatvių purvą.
6 Judo namus viršum visų iškelsiu,
Juozapo namus išgelbėsiu.+
Aš juos atgal parvesiu,
jų pasigailėsiu.+
Bus taip, lyg niekada nebūčiau jų palikęs,+
nes aš – jų Dievas Jehova, ir aš juos išklausysiu.
7 Ir Efraimo žmonės bus lyg karžygiai,
širdis jų džiūgaus lyg apsvaigusi nuo vyno.+
Visa tai matydami džiūgaus ir jų sūnūs,
širdis jų džiaugsis Jehova.+
8 Aš jiems švilptelėsiu, juos subursiu.
Atpirksiu juos+ – jie gausūs taps
ir visados bus gausūs.
9 Nors ir barstau juos tarsi sėklą tautose,
mane jie atsimins net ir toli gyvendami,
įgaus naujų jėgų ir grįš su savo sūnumis.
10 Aš juos parvesiu iš Egipto žemės,
iš Asirijos surankiosiu.+
11 Aš pereisiu per jūrą, nelaimę jai sukeldamas,
jūros bangoms aš smogsiu,+
visos Nilo gelmės išdžius.
Bus sutrypta Asirijos puikybė,
iš Egipto atimtas skeptras.+