Psalmynas

79 Dieve, užpuolė tautos tavo paveldą,+

išniekino šventyklą, tavo šventąją buveinę,+

Jeruzalę jie pavertė griuvėsiais.+

 2 Padangių paukščiams lesti jie atidavė tavo tarnų lavonus,

žemės žvėrims draskyti – tavo ištikimųjų kūnus.+

 3 Jeruzalėje jie lyg vandenį jų kraują liejo,

kol nebeliko, kas juos laidoti galėtų.+

 4 Mes pajuoka kaimynams tapom,+

aplink visi tik šaipos, tyčiojas iš mūsų.

 6 Išlieki tūžmą ant tautų, kurios tavęs pažint nenori,

ir ant karalysčių, kurios nenori šauktis tavo vardo.+

 7 Jokūbą jos prarijo,

nusiaubė jo kraštą.+

 8 Už protėvių kaltes nebauski mūsų,+

skubėk pasigailėti,+

nes mes visai nusikamavę.

 9 Dėl savojo šlovingo vardo

padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau!+

Dėl savo vardo mus vaduok ir nuodėmes atleisk*,+

10 kad tautos nesakytų: „Kurgi tas jų Dievas?“+

Leisk pamatyti, kaip tautoms atkeršiji

už savo tarnų kraują.+

11 Išgirsk belaisvio dejones,+

stipria ranka apsaugok* mirčiai pasmerktuosius.+

12 Kaimynams mūsų atmokėk septyneriopai+

už tau, Jehova, beriamas užgaules.+

13 O mes, tava tauta, tavos ganyklos kaimenė,+

per amžius tau dėkosim

ir tavo šlovę skelbsim per kartų kartas.+