Giesmių giesmė

2 Esu paprasta lygumų gėlelė*,

slėnių lelija.“+ –

 2 „Mano mylimoji tarp merginų

kaip lelija tarp dagių.“ –

 3 „Mano mylimasis tarp vaikinų –

tarsi obelis tarp miško medžių.

Trokštu prisėsti jo šešėlyje

ir skanauti saldžių jo vaisių.

 4 Jis įsivedė mane į pokylių menę*

ir jo meilė buvo it ženklas, iškeltas viršum manęs.

 5 Pastiprink mane razinų slėgtainiais,+

atgaivink mane obuoliais,

nes aš sergu meile.

 6 Jo kairė ranka man po galva,

dešinė apglėbia mane.+

 7 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros,

laukų gazelėmis+ ir elnėmis:

nebudinkit, nežadinkit meilės, kol pati neprabus.+

Antai jis atskuba,

atlekia per kalnus, atšuoliuoja per kalvas.

Ir štai jis stovi prie mūsų sienos,

žvilgčioja vidun pro langus,

žvelgia pro pinučius.

10 Mano brangusis prabyla, taria man:

‘Kelkis, mano meile,

mano gražioji, eime su manimi.

11 Pažvelk, žiema jau praėjo,

liūtys paliovė.

12 Žemė pražydo žiedais,+

metas sodus genėti,+

ir purpleliai jau ulbuoja mūsų krašte.+

13 Figmedžiai nokina pirmąsias figas,+

vynmedžiai, apsipylę žiedais, skleidžia savo aromatą.

14 Mano balandėle, besiglaudžianti uolų plyšiuose,+

uolų gilumoje,

leisk man tave pamatyti ir tavo balsą išgirsti.+

15 „Išgaudykite mums lapes,

tas laputes, niokojančias vynuogynus,

nes mūsų vynmedžiai jau sužydėję.“ –

17 Kol dar nepapūtė vėjas, kol nepabėgo šešėliai,

sugrįžk greičiau, mano brangusis,

kaip gazelė,+ kaip jaunas elnias+ atlėk per kalnus, kurie mus skiria*.