Jeremijo
48 Štai ką kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas, sako apie Moabą:+
„Vargas Nebojui+ – jis sunaikintas!
Gėda Kirjataimams+ – jie užgrobti!
Saugus prieglobstis* pažemintas ir sugriautas.+
2 Moabo niekas nebeaukština,
priešai Hešbone+ susimokė jį sužlugdyti:
‘Eime, padarykime galą šiai tautai.’
Tu, Madmene, irgi turėsi nutilti,
nes vejasi tave kalavijas.
3 Aidi riksmai iš Horonaimų,+
ten niokojimas ir baisus griuvimas!
4 Moabas pakirstas,
jo mažyliai verkia.
5 Žmonės kopia Luhito įkalne ir ašaras lieja,
leidžiasi iš Horonaimų aidint negandos užkluptųjų aimanoms.+
6 Bėkite! Gelbėkite gyvastį!
Tapkite lyg kadagys dykynėje.
7 Kadangi savo darbais ir turtais klioveisi,
tave irgi užims.
Kemošas+ su savo žyniais ir didžiūnais
išeis į nelaisvę.
8 Naikintojas puls visus miestus,
nė vienas neišsigelbės.+
Slėnis bus nuniokotas,
plynė nusiaubta, kaip Jehova ir sakė.
9 Pastatykite kelrodį Moabui,
nes jo miestai grius ir žmonės iš ten bėgs.
Jo miestai siaubo reginiu taps,
liks be gyventojų.+
10 Prakeiktas, kas aplaidžiai vykdo Jehovos pavedimą!
Prakeiktas, kas sulaiko savo kalaviją, nepralieja kraujo!
11 Moabui nuo jaunystės niekas nedrumstė ramybės,
lyg vynas jis ilsėjosi ant nuosėdų.
Niekas į kitą indą jo neperpylė,
į tremtį neišvarė.
Todėl jo skonis liko tas pats,
jo kvapas nepakito.
12 Štai ateina dienos – tai Jehovos žodis, – kai siųsiu vyrus jo apversti. Jie apvers jį, ištuštins jo indus, jo ąsočius sukuls į šukes. 13 Tada Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelio namai gėdijasi Betelio, kuriuo pasitikėjo.+
14 Kaip drįstate sakyti: ‘Mes karžygiai, kovoti pasirengę’?+
15 Moabas sunaikintas,
jo miestai užgrobti,+
stipriausi jaunuoliai išguldyti,+ –
sako Karalius, vardu Jehova, kareivijų Viešpats.+
16 Netrukus Moabą užklups nelaimė,
atskuba jo pražūtis.+
17 Visi aplink jo gailės –
visi, kurie žino jo vardą.
Sakykite: ‘Tvirtoji, gražioji lazda sulaužyta!’
18 Atsisveikink su savo šlove, Dibone+ gyvenanti dukterie,
ir sėdėdama troškulį kęsk,*
nes prieš tave atžygiuoja Moabo naikintojas,
tavo įtvirtinimus jis griuvėsiais pavers.+
19 Atsistok prie kelio ir žiūrėk, Aroero+ gyventoja,
klausk pasprukėlio ir bėglės: ‘Kas nutiko?’
20 Moabui tenka kęsti gėdą, siaubas jį apėmęs.
Raudok ir aimanuok.
Skelbk Arnone,+ kad Moabas nuniokotas.
21 Teismo susilaukė plynių kraštas+ – Holonas, Jahacas+ ir Mefaatas,+ 22 Dibonas,+ Nebojas+ ir Bet Diblataimai, 23 Kirjataimai,+ Bet Gamulas ir Bet Meonas,+ 24 Kerijotai,+ Bocra ir visi Moabo žemės miestai, tolimi ir artimi.
25 Moabo stiprybė sutriuškinta*,
jo ranka palaužta, – tai Jehovos žodis.
26 Nugirdykite+ jį už tai, kad aukštinosi prieš Jehovą.+
Moabas savo vėmaluose voliojasi,
pajuoka visiems yra tapęs.
27 Argi nesityčiojai iš Izraelio?+
Ar jis koksai vagis,
kad jį niekini* ir koneveiki?
28 Apleiskite miestus, Moabo gyventojai, taisykitės ant uolų
ir kaip balandžiai kurkitės tarpeklių šlaituose.“ –
29 „Girdėjome, koks Moabas pagyrūnas, – jis tikras išdiduolis.
Jis įžūlus, pasipūtęs, išpuikęs, išdidi jo širdis.“+ –
30 „Žinau, jis tūžmingas, – tai Jehovos žodis, –
bet tuščias jo gyrimasis niekais nueis,
nieko jis nesiims.
Tavo vešlios šakos per jūrą nusidriekė,
jos pasiekė jūrą, patį Jazerą.
33 Pradingo džiaugsmas ir linksmybė soduose,
Moabo žemėje.+
Vynui iš spaudyklos tekėti aš nebeleidau.
Nebebus kas mintų vynuoges linksmai šūkaudamas.
Šūkauti šūkaus, bet ne iš džiaugsmo.+
34 Šauksmas girdėti nuo Hešbono+ iki pat Elealės.+
Net Nimrimų vandenų nebeliks.+
35 Pradanginsiu iš Moabo tą,
kuris šventavietėje auką atnašauja,
kuris savo dievui aukoja, – tai Jehovos žodis.
36 Lyg fleita* mano širdis vaitos dėl Moabo,+
lyg fleita mano širdis vaitos dėl Kir Hereso vyrų,
nes pražus jo sukaupti turtai.
37 Visų galvos nuskustos,+
visų barzdos nukirptos.
38 Ant kiekvieno stogo Moabe,
visose aikštėse
vien dejonės tegirdėti.
Lyg nebetinkamą indą
Moabą sudaužiau, – tai Jehovos žodis.
39 Koks jis išsigandęs! Vaitokite!
Kaip gėdingai Moabas atsitraukė!
Moabas tapo pajuoka,
siaubo reginiu visiems aplinkui.
41 Miestai bus nugalėti,
jo tvirtovės paimtos.
Tądien Moabo karių širdys drebės
kaip širdis gimdančios moters.’
43 Siaubas, duobė ir spąstai tavęs laukia,
Moabo gyventojau, – tai Jehovos žodis.
44 Kas, pabūgęs siaubo, bėgs, tas duobėn įkris;
kas iš duobės išlips, tas į spąstus paklius.
Visa tai ištiks Moabą jo bausmės metais, – tai Jehovos žodis.
45 Hešbono šešėlyje bėgliai stabtelės išsekę.
Ugnis pakils iš Hešbono,
liepsna – iš Sihono+
ir sudegins Moabo kaktą,
suris siautulingųjų karių galvas.+
46 Vargas tau, Moabe!
Pražuvai, Kemošo+ tauta!
Tavo sūnus nelaisvėn išvarė,
tavo dukteris – į tremtį.+
47 Bet paskutinėmis dienomis* aš surinksiu Moabo belaisvius, – tai Jehovos žodis.
Toks nuosprendis laukia Moabo.“+