Pradžios

42 Sužinojęs, kad Egipte yra grūdų,+ Jokūbas sūnums tarė: „Ko žiūrite vienas į kitą? 2 Girdėjau, kad Egipte esama grūdų. Keliaukite ir nupirkite, kad išliktume gyvi, kad nemirtume iš bado.“+ 3 Taigi dešimt Juozapo brolių+ leidosi į Egiptą pirkti grūdų. 4 Tik Juozapo brolio Benjamino+ drauge su jais Jokūbas neišsiuntė. „Dar pražus kelyje“,+ – sakė jis.

5 Ir štai Izraelio sūnūs drauge su kitais atkeliavo į Egiptą pirkti grūdų, nes badas buvo pasiekęs ir Kanaano kraštą.+ 6 Juozapas buvo Egipto krašto valdytojas+ ir pardavinėjo grūdus visiems žemės gyventojams.+ Broliai atėjo pas jį ir nusilenkė iki pat žemės.+ 7 Juozapas pažino brolius vos tik juos išvydęs, tačiau neišsidavė, kas esąs,+ ir kalbėjo su jais šiurkščiai. „Iš kur atvykote?“ – paklausė. „Atkeliavome iš Kanaano krašto nusipirkti maisto“,+ – atsakė šie.

8 Taigi Juozapas pažino brolius, o tie jo nepažino. 9 Prisiminęs, ką apie juos sapnavo,+ Juozapas tarė: „Jūs esate žvalgai! Atkeliavote čia norėdami sužinoti silpnąsias mūsų krašto vietas*!“ 10 Broliai atsakė: „Tikrai ne, mūsų viešpatie, tavo tarnai atkeliavo pirkti maisto. 11 Visi esame vieno tėvo sūnūs. Tavo tarnai dori žmonės. Neketiname nieko žvalgyti.“ – 12 „Netiesa! – sakė Juozapas. – Atkeliavote norėdami sužinoti mūsų krašto silpnąsias vietas!“ 13 Šie tvirtino: „Mes, tavo tarnai, esame vieno tėvo sūnūs,+ dvylika brolių,+ ir gyvename Kanaano krašte. Mūsų jauniausias brolis pasiliko su tėvu,+ o vieno jau nebėra.“+

14 Tačiau Juozapas kalbėjo: „Yra, kaip sakau, – esate žvalgai! 15 Dabar aš jus patikrinsiu. Kaip gyvas faraonas, neišeisite iš čia, kol neatvyks jūsų jauniausias brolis.+ 16 Pasiųskite vieną iš jūsų atvesti brolio, o kiti liksite surakinti, tada sužinosiu, ar kalbate tiesą. Antraip, kaip gyvas faraonas, jūs esate žvalgai.“ 17 Ir jis visus juos įkalino trims dienoms.

18 Trečią dieną Juozapas jiems tarė: „Padarykite, kaip liepsiu, ir liksite gyvi, nes aš bijau Dievo. 19 Jeigu esate dori žmonės, vienas iš jūsų tepasilieka kalėjime, o kiti keliaukite, nugabenkite savo badaujančioms šeimynoms grūdų.+ 20 Tada atvesite pas mane savo jauniausią brolį, kad jūsų žodžiai pasitvirtintų ir kad nemirtumėte.“ Jie sutiko.

21 Tarpusavyje jie kalbėjosi: „Tai ne kas kita, o bausmė už brolį.+ Matėme, su kokiu sielos skausmu jis maldavo pasigailėjimo, tačiau nė girdėti nenorėjome. Todėl ir ištiko mus ši nelaimė.“ 22 Rubenas tarė: „Argi nesakiau, kad nekenktumėte* vaikui? Nepaklausėte,+ užtat dabar teks atsiskaityti už jo kraują.“+ 23 Broliai nežinojo, kad Juozapas viską supranta, mat jis kalbėjosi su jais per vertėją. 24 Juozapas paėjo nuo brolių į šalį ir ėmė verkti.+ Sugrįžęs kalbėjosi su jais toliau, o tada įsakė surišti jų akyse Simeoną.+ 25 Paskui davė nurodymą pripilti jų maišus grūdų ir kiekvienam į maišą įdėti jų pinigus. Taip pat liepė aprūpinti juos maistu kelionei. Taip ir buvo padaryta.

26 Užsikėlę grūdus ant asilų, broliai iškeliavo. 27 Nakvynės vietoje vienas iš jų atrišo savo maišą norėdamas pašerti asilą ir viršuje rado pinigus. 28 Jis tarė broliams: „Žiūrėkite, man grąžino pinigus! Štai jie maiše!“ Vyrams net širdis apmirė. Visi drebėdami žvalgėsi vienas į kitą ir klausinėjo: „Ką Dievas su mumis daro?“

29 Parvykę į Kanaano kraštą pas savo tėvą Jokūbą, sūnūs jam apsakė viską, kas buvo nutikę. Jie pasakojo: 30 „Žmogus, valdantis tą šalį, su mumis kalbėjo šiurkščiai+ ir apkaltino, esą atkeliavome išžvalgyti krašto. 31 Sakėme jam, kad mes dori žmonės, ne žvalgai.+ 32 Ir kad esame vieno tėvo sūnūs, dvylika brolių,+ ir kad vieno nebėra,+ o jauniausiasis pasilikęs su tėvu Kanaano krašte.+ 33 Bet tas vyras, šalies valdytojas, pareiškė: ‘Aš patikrinsiu, ar esate dori žmonės. Palikite vieną iš savųjų pas mane,+ o kiti, pasikrovę atsargų savo badaujančioms šeimoms, keliaukite+ 34 ir atveskite pas mane jauniausiąjį savo brolį. Tada žinosiu, ar jūs ne žvalgai, ar tikrai esate dori žmonės, ir jūsų brolį grąžinsiu. Paskui galėsite pirkti šalyje, ką panorėję.’“

35 Kai jie ėmė pilti grūdus iš maišų, kiekvienas rado savąjį kapšą su pinigais. Pamatę pinigus, nusigando ir jie, ir tėvas. 36 Jokūbas pradėjo aimanuoti: „Paliksite mane visai be vaikų!+ Nebėra Juozapo,+ jau ir Simeono nebeturiu!+ Dar ir Benjaminą atimsite! Ir visa tai užgriuvo mane!“ 37 Rubenas tėvui tarė: „Galėsi nužudyti mano abu sūnus, jeigu jo tau nesugrąžinsiu.+ Nebijok man jo patikėti, tikrai parvesiu atgal pas tave.“+ 38 Tėvas nesutiko: „Mano sūnus su jumis nekeliaus, nes jo brolio jau nebėra ir jis vienas man belikęs.+ Jei kelionėje pražūtų, mirčiau iš sielvarto,+ tikrai nuvarytumėte mane, žilagalvį, į kapus*.“+