Patarlių

23 Kai sėdiesi valgyti su karaliumi,

atidžiai stebėk, kas priešais tave,

 2 ir prisidėk peilį prie gerklės,

jei neturi soties.

 3 Negeisk karaliaus skanėstų,

nes jie slepia apgaulę.

 4 Neeikvok jėgų dėl turtų,+

būk protingas ir sustok*.

 5 Nespėsi apsidairyti, kaip jų neliks,+ –

jiems išdygs erelio sparnai ir jie išskris į padanges.+

 6 Šykštuolio duonos nevalgyk,

negeisk jo gardumynų,

 7 nes mintyse jis viską skaičiuoja.

 8 Paskui tau teks išvemti, ką suvalgei,

ir paaiškės, kad veltui gyrei šeimininką.

 9 Nekalbėk su kvailiu,+

nes jis tik pasišaipys iš tavo protingų žodžių.+

10 Neperkelk senojo riboženklio+

ir nesikėsink į našlaičio laukus,

11 nes jo Gynėjas* – galingas,

jis užstos jį byloje prieš tave.+

12 Atverk širdį pamokymui,

ausį – išmintingiems žodžiams.

13 Nebijok vaiko sudrausminti,+

nes nuo rykštės jis nemirs.

14 Pamokyk jį rykšte,

kad išgelbėtum nuo kapo*.

15 Sūnau, jeigu tavo širdis bus išmintinga,

mano širdis džiūgaus.+

16 Jei tavo lūpos kalbės, kas teisinga,

džiaugsiuosi visa savo esybe*.

17 Tenepavydi tavo širdis nuodėmiautojams,+

tegul kasdien tave lydi Jehovos baimė.+

18 Tada turėsi ateitį+

ir tavo viltys nežlugs.

19 Klausykis, mano sūnau, ir būk išmintingas,

kreipk savo širdį teisingu taku.

20 Nesėdėk su tais, kas maukia vyną,+

kas godžiai ryja mėsą,+

21 nes girtuoklis ir rijūnas nuskurs,+

snaudulys juos aprengs skarmalais.

22 Klausyk savo tėvo, kuris davė tau gyvybę,

ir neniekink savo pasenusios motinos.+

23 Pirk* tiesą ir niekada jos neparduok,+

taip pat išmintį, drausmę ir supratimą.+

24 Džiaugiasi tėvas, turėdamas dorą sūnų;

kam gimė išmintingas sūnus, tas laimingas.

25 Džiaugsis tavo tėvas ir motina,

tavo gimdytoja džiūgaus.

26 Mano sūnau, patikėk man savo širdį,

tebūna tau malonu eiti mano takais.+

27 Paleistuvė – gili duobė,

palaidūnė – siauras šulinys.+

28 Ji tyko it kokia plėšikė+

ir didina neištikimų vyrų skaičių.

30 Tai tie, kurie sėdi parimę prie vyno,+

kurie ieško* pagardinto gėrimo.

31 Nežiūrėk, kad vynas raudonas,

kad spindi taurėje ir maloniai nubėga žemyn.

32 Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė,

suleidžia nuodus kaip angis.

33 Tavo akys regės keistus vaizdus

ir širdis kalbės netikusius dalykus.+

34 Tu jausiesi, lyg gulėtum jūros viduryje,

tarsi linguotum laivo stiebo viršūnėje,

35 ir kalbėsi: „Mane mušė, bet man neskaudėjo,

kūlė mane, bet aš nejutau.