Psalmynas
Dovydo maskilas*.
32 Laimingas žmogus, kuriam nusižengimas atleistas, kuriam nuodėmė dovanota*.+
3 Kol tylėjau, nyko mano kaulai nuo nepaliaujamų dejonių,+
4 dieną naktį tavo ranka slėgė mane,+
kaip vanduo per vasaros kaitrą išseko mano jėgos*. (Sela.)
Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus Jehovai.“+
Ir mano kaltę, mano nuodėmes tu atleidai.+ (Sela.)
6 Todėl kiekvienas ištikimasis tau melsis,+
kol tik leisiesi surandamas,+
ir potvynio vandenys jo nepasieks.
9 Nebūk kaip arklys ar mulas, be išmanymo.+
Jų siautulį tik apynasriu ir kamanomis sutramdai,
tik šitaip jie tau paklūsta.“
11 Džiaukitės Jehova ir būkite linksmi, teisieji,
džiūgaukite, visi doraširdžiai!