Psalmynas
Vargdienio malda, kai jis nevilties apimtas* lieja savo sielvartą Jehovai.+
2 Neslėpki savo veido nuo manęs nelaimės dieną,+
klausyk palenkęs ausį,
nedelski atsiliepti, kai šaukiuosi.+
3 Lyg dūmas nyksta mano dienos,
lyg malkos židiny anglėja mano kaulai.+
4 Širdis man vysta, džiūsta it žolė,+
net savo valgį pamirštu.
6 Esu lyg pelikanas tyrlaukiuose,
lyg pelėdikė tarp griuvėsių.
8 Visą dieną priešai tyčiojasi iš manęs,+
keiksmu šaipūnams tapo mano vardas.
10 Tu ant manęs pyksti ir rūstauji,
tu paėmei mane ir numetei šalin.
13 Tikrai tu dar pakilsi ir Siono pagailėsi,+
nes laikas jam parodyti malonę,+
skirtasis metas jau atėjo.+
15 Jehova, vardo tavojo bijosis tautos,
tava šlovė visiems karaliams žemėje kels baimę.+
19 Žemyn jis žvelgia iš šventos aukštybės,+
žiūri Jehova į žemę iš dangaus,
20 kad belaisvio aimaną išgirstų,+
kad išvaduotų pasmerktuosius mirčiai.+
21 Jehovos vardas Sione bus garsinamas,+
bus šlovinamas jis Jeruzalėje,
22 kai tautos, karalystės susirinks
drauge tarnaut Jehovai.+
23 O man jis pirma laiko atėmė jėgas,
mano dienas sutrumpino.
24 Sakiau: „O mano Dieve,
neatimki man gyvybės, gyvenimui tik įpusėjus, –
tu, kurio metai trunka per kartų kartas.+
26 Jie pražus, o tu pasiliksi.
Lyg drabužis jie visi susidėvės,
lyg kokį apdarą tu juos pakeisi, ir jie pranyks.
27 O tu esi tas pats, ir tavo metams nėra galo.+
28 Tavo tarnų vaikai ramiai gyvens,
jų palikuoniai akivaizdoje tavo visada gyvuos.“+