Amoso
9 Pamačiau Jehovą,+ stovintį virš aukuro. Jis tarė: „Trenk per stulpų viršugalius, kad net pamatai sudrebėtų. Nukapok galvas*, o likusius žmones aš išžudysiu kalaviju. Jei kas bėgs – nepabėgs, jei kas mėgins ištrūkti – neištrūks.+
2 Nors įsikastų į žemės gelmes*,
mano ranka iš ten juos ištrauks,
nors į dangų užkoptų,
ir iš ten juos nulaipinsiu.
3 Nors slėptųsi Karmelio viršūnėje,
suieškojęs juos iš ten paimsiu,+
nors nuo mano akių slėptųsi jūros dugne,
aš paliepsiu gyvatei, kad jiems ten įgeltų.
4 Nors priešai į nelaisvę juos išvestų,
kalavijui paliepsiu juos išžudyti.+
Akis į juos įsmeigsiu – tai reikš jiems nelaimę, o ne palaiminimą.+
5 Visavaldis Jehova, kareivijų Viešpats, paliečia kraštą* ir tas tirpsta.+
6 Tasai, kuris statosi savo laiptus danguje
ir savąjį skliautą išskleidžia virš žemės,
kuris sušaukia jūros vandenis
ir ant žemės paviršiaus juos išlieja,+ –
jis yra vardu Jehova.+
7 Argi jūs, Izraelio žmonės, nesate man lyg kušitų* sūnūs? Tai Jehovos žodis.
8 Štai visavaldžio Jehovos akys įsmeigtos į nuodėmingąją karalystę.
9 Štai įsakau,
kad Izraelio namai būtų išsijoti po visas tautas,+
kaip sijojama rėčiu,
neleidžiant nukristi žemėn nė vienam akmenėliui.
10 Nuo kalavijo žus visi mano tautos nusidėjėliai –
tie, kas sako: ‘Nelaimė neateis ir mūsų neužklups.’
11 Tą dieną atstatysiu nugriautą Dovydo stoginę*,+
užtaisysiu plyšius,
pakelsiu ją iš griuvėsių,
atstatysiu tokią, kokia buvo senovės dienomis,+
12 kad jie paveldėtų Edomo likutį+
ir visas tautas, mano vardu vadinamas, – taip sako Jehova ir taip jis padarys.
13 Štai ateina dienos – tai Jehovos žodis, –
kai artojas pasivys pjovėją
ir vynuogių mynėjas – sėjėją,+
kai kalnai varvės saldžiu vynu+
ir per visas kalvas jis tekės.+