Ezechielio
1 Trisdešimtais metais,* kai drauge su kitais tremtiniais+ gyvenau prie Kebaro upės,+ ketvirto mėnesio penktą dieną, man atsivėrė dangus ir aš pradėjau matyti regėjimus nuo Dievo. 2 Penktą mėnesio dieną (tai buvo penkti karaliaus Jehojachino+ tremties metai) 3 ten, prie Kebaro upės, chaldėjų žemėje,+ mane, kunigo Būzio sūnų Ezechielį*, pasiekė Jehovos žodis ir užvaldė Jehovos galybė*.+
4 Regėjime mačiau iš šiaurės atūžiant siautulingą vėją.+ Artinosi milžiniškas debesis, jame plaikstėsi ugnies liežuviai,+ blyksėjo šviesa, o pačiame viduryje mačiau švytėjimą, lyg kokio sidabringo aukso.+ 5 Ugnyje pasirodė tarsi kokios būtybės, visos – žmogaus išvaizdos. Jos buvo keturios.+ 6 Kiekviena turėjo po keturis veidus ir po keturis sparnus.+ 7 Jų kojos buvo tiesios ir švytėjo tarsi nublizgintas varis,+ kojų pėdos atrodė kaip veršio kanopos. 8 Tos būtybės po kiekvienu iš keturių sparnų turėjo žmogaus rankas. Visos keturios turėjo veidus ir sparnus. 9 Jų sparnai lietėsi vienas su kitu. Visos būtybės ėjo tiesiai, nesigręžiodamos.+
10 Visų keturių būtybių veidai buvo tokie: kiekviena turėjo žmogaus veidą, iš dešinės – liūto+ veidą, iš kairės – jaučio+ veidą, iš nugaros – erelio+ veidą.+ 11 Štai kokie buvo jų veidai. Kiekvienos būtybės du sparnai buvo išskleisti į viršų ir lietėsi vienas su kitu, o kiti du sparnai dengė būtybės kūną.+
12 Būtybės ėjo ten, kur vedė dvasia.+ Jos visos ėjo tiesiai ir nesigręžiodamos. 13 Tos būtybės žėrėjo tarsi kokios žarijos, o tarp jų švytavo kažkas panašaus į ryškiai liepsnojančius deglus; iš liepsnų blykčiojo žaibai.+ 14 Būtybės judėjo pirmyn ir atgal, ir jų judėjimas priminė žaibavimą.
15 Stebėdamas tas keturveides būtybes, išvydau ant žemės po ratą ties kiekviena iš jų.+ 16 Ratai žėrėjo kaip chrizolitas, visi keturi buvo vienodi. Jie atrodė tarsi būtų iš dviejų ratų – tarsi vienas ratas būtų kitame rate*. 17 Jie galėjo riedėti bet kuria iš keturių krypčių ir kryptį keitė nepasisukdami. 18 Visų keturių ratų ratlankiai buvo tokie dideli, kad darėsi baugu, ir visi jie buvo pilni akių.+ 19 Kai tik anos būtybės pajudėdavo, drauge su jomis pajudėdavo ir ratai. Kai būtybės pakildavo nuo žemės, ratai irgi pakildavo.+ 20 Jos judėjo ten, kur vedė dvasia, ėjo drauge su ja. Ratai pakildavo drauge su būtybėmis, nes dvasia, vedanti būtybes, buvo ir ratuose. 21 Pajudėjus būtybėms, pajudėdavo ir ratai. Kai būtybės sustodavo, sustodavo ir ratai. Ir kai būtybės pakildavo nuo žemės, ratai pakildavo drauge su jomis, nes dvasia, vedanti būtybes, buvo ir ratuose.
22 Būtybėms virš galvos tarsi ledas įstabiai žibėjo kažkokia plokštuma.+ 23 Būtybių, esančių po ta plokštuma, sparnai buvo ištiesti į viršų*, sparnas prie sparno. Kiekviena būtybė turėjo du sparnus vienai kūno pusei uždengti ir du – kitai pusei. 24 Sparnai ūžė tarsi plūstantys vandens srautai, tas ūžimas buvo toks, tarsi sklistų nuo paties Visagalio.+ Būtybės judėdamos kėlė tokį garsą, lyg būtų sujudusi kariuomenė. Sustojusios jos sparnus nuleisdavo.
25 Virš plokštumos, kuri plytėjo būtybėms virš galvų, girdėjosi balsas. (Sustojusios jos sparnus nuleisdavo.) 26 Virš plokštumos, plytinčios būtybėms virš galvų, išvydau kažką panašaus į safyrą+ ir tai priminė sostą.+ Ten aukštai tame soste sėdėjo kažkas panašus į žmogų.+ 27 Į viršų nuo to, kas atrodė tarsi jo juosmuo, liepsnojo kažkas panašaus į ugnį. Ta ugnis švytėjo lyg sidabringas auksas.+ Žemiau juosmens irgi regėjau lyg kokią ugnį.+ Sėdintis soste buvo apsuptas spindesio, 28 panašaus į vaivorykštės,+ švytinčios debesyje lietingą dieną. Štai tokio spindesio jis buvo apgaubtas. Atrodė, lyg būčiau pamatęs Jehovos šlovę.+ Visa tai išvydęs, puoliau veidu į žemę. Tada išgirdau balsą.