Romiečiams
11 Tad aš klausiu: negi Dievas atstūmė savo tautą?+ Anaiptol! Juk ir pats esu izraelitas, Abraomo palikuonis iš Benjamino giminės. 2 Dievas neatstūmė savo tautos, kurią pirma buvo išsirinkęs.+ Ar nežinote, ką Raštai sako apie Eliją – kaip jis skundėsi Dievui dėl Izraelio? 3 „Jehova, tavo pranašus jie išžudė, tavo aukurus išvartė. Aš vienas likau, ir dabar jie kėsinasi į mano gyvybę*.“+ 4 O ką Dievas jam atsakė? „Man dar yra likę septyni tūkstančiai vyrų, kurie nesiklaupia prieš Baalą.“+ 5 Taip ir šiuo metu yra izraelitų likutis,+ išrinktas dėl malonės. 6 O jeigu dėl malonės,+ tai nebe dėl darbų,+ antraip malonė nebebūtų malonė.
7 Ir kas tada? Ko izraelitai taip uoliai siekia, to jie negavo, o išrinktieji gavo.+ Kitų širdys surambėjo,+ 8 kaip ir parašyta: „Dievas siuntė jiems įmygio dvasią+ ir iki pat šiandien neatvėrė akių, kad matytų, ir ausų, kad girdėtų.“+ 9 Ir Dovydas sako: „Jų stalas tetampa jiems žabangais, pinklėmis, suklupimo akmeniu ir atpildu. 10 Teaptemsta jiems akys, kad nematytų, ir neleisk jų nugaroms atsitiesti.“+
11 Tad klausiu: negi suklupę jie nebeatsikels? Anaiptol! Vis dėlto dėl jų paklydimo atsivėrė išgelbėjimas kitataučiams, tad jie ėmė pavyduliauti.+ 12 O jeigu dėl jų paklydimo pasauliui atsivėrė tokie turtai, dėl jų sumažėjimo – turtai kitataučiams,+ tai kokie turtai atsivers, kai jų bus visuma!
13 Dabar kalbu jums, kitataučiams. Kadangi esu kitataučių apaštalas,+ garsinu* savo tarnystę,+ 14 kad kaip nors paskatinčiau savo tautiečius pavyduliauti ir bent kai kuriuos iš jų išgelbėčiau. 15 Juk jeigu jų atmetimas+ reiškia sutaikymą pasauliui, ką reikš jų priėmimas, jei ne gyvenimą mirusiems? 16 Jei tešlos dalis, aukojama kaip pirmasis vaisius, yra šventa, tai šventas ir visas maišymas. Ir jeigu šaknis šventa, tai ir šakos.
17 Jeigu jau kai kurios šakos buvo nulaužtos, ir tu, būdamas laukinis alyvmedis, buvai tarp jų įskiepytas ir maitiniesi alyvmedžio šaknies syvais, 18 tai nesipuikuok prieš tas šakas. Jeigu norisi puikuotis,+ prisimink, kad ne tu maitini* šaknį, o šaknis tave. 19 Tu sakysi: „Šakos buvo nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas.“+ 20 Tai tiesa. Dėl netikėjimo jos buvo nulaužtos,+ o tu laikaisi dėl tikėjimo.+ Bet nesikelk į puikybę, verčiau bijok! 21 Juk jeigu Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, nepagailės ir tavęs. 22 Tad pasvarstyk apie Dievo maloningumą+ ir griežtumą. Nupuolusiems Dievas yra griežtas,+ o tau bus maloningas, jei to būsi vertas. O jeigu ne, tai būsi iškirstas. 23 Net ir anie, jeigu įtikės, bus įskiepyti,+ nes Dievas turi galią juos įskiepyti atgal į medį. 24 Mat jei tu buvai iškirstas iš alyvmedžio, kuris iš prigimties laukinis, ir ne pagal prigimtį buvai įskiepytas į sodo alyvmedį, tai juo labiau į tą alyvmedį gali būti įskiepytos jo prigimtinės šakos!
25 Kad nelaikytumėte savęs išmintingais, broliai, noriu atskleisti jums slėpinį:+ dalies izraelitų širdys užkietėjo ir liks užkietėjusios, kol įeis kitataučių visuma. 26 Šitaip bus išgelbėtas visas Izraelis.+ Taip ir parašyta: „Iš Siono ateis gelbėtojas,+ jis nutolins bedievystes nuo Jokūbo. 27 Kai pašalinsiu jų nuodėmes,+ sudarysiu su jais sandorą.“+ 28 Tiesa, turint omenyje gerąją naujieną, jie yra priešai – jūsų labui, tačiau, turint omenyje dieviškąjį išrinkimą, protėviams duotą pažadą, jie yra numylėtiniai.+ 29 Juk jei Dievas duoda dovaną ar ką pašaukia, jis dėl to nesigailės. 30 Kaip kadaise jūs neklausėte Dievo+ ir dabar dėl jų neklusnumo+ patiriate gailestingumą,+ 31 panašiai jie: nors dabar neklauso (jūs dėl to patiriate gailestingumą), jie irgi gali patirti gailestingumą. 32 Mat Dievas visus įkalino neklusnume,+ kad visų pasigailėtų.+
33 Dievo turtai, išmintis, žinojimas – kokia gelmė! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! 34 „Kas gi yra perpratęs Jehovos mintis ir kas yra tapęs jo patarėju?“+ 35 Arba: „Ar yra kas Dievui ką nors davęs pirmas, kad Dievas turėtų jam atlyginti?“+ 36 Juk visa yra iš jo, per jį ir jam. Jam šlovė per amžius! Amen.