Giesmių giesmė

8 O kad tu būtum man kaip brolis,

žindęs mano motinos krūtis!

Tada, sutikusi tave, išbučiuočiau+

ir niekas manęs nepasmerktų.

 2 Vesčiausi tave,

pakviesčiau į savo motinos namus,+

į namus tos, kuri mane mokė.

Duočiau gerti pagardinto vyno

ir šviežių granatų sulčių.

 3 Kairę ranką jis padėtų man po galva,

dešiniąja mane apglėbtų.+

 4 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros:

nebudinkit, nežadinkit meilės, kol pati neprabus.“+ –

 5 „Kas čia pareina iš tyrlaukių,

prigludusi prie savo mylimojo?“ –

Ten tavo motiną užklupo gimdymo skausmai,

tenai kentėdama ji tave pagimdė.

 6 Dėk mane prie širdies tarsi antspaudą,

tarsi antspaudą dėk ant rankos.

Juk meilė stipri kaip mirtis,+ nepalenkiama kaip kapas*,

ji reikalauja visiškos ištikimybės.

 7 Šėlstančios bangos neužgesins meilės,+

nei upės jos nepaskandins.+

Jei kas nors už meilę pasiūlytų visus savo turtus,

jie būtų su panieka atstumti*.“ –

 8 „Mūsų sesuo maža,+

ji dar neturi krūtų.

Ką su ja darysime tą dieną,

kai ims jai pirštis?“ –

 9 „Jeigu ji mūras,

padarysime ant jo dantytą sidabro užtvarą.

Jeigu ji durys,

užsklęsime jas kedro lenta.“ –

10 „Aš esu mūras,

o mano krūtys – bokštai,

ir jis mato, kad mano širdis rami.

Jį patikėjo vynuogininkams

ir tie už derlių turėjo mokėti po tūkstantį sidabrinių.

12 Tau, Saliamonai, priklauso tūkstantis sidabrinių*,

tavo vynuogyno prižiūrėtojams – du šimtai,

o mano vynuogynas priklauso man.“ –

13 „Soduose gyvenančioji,+

draugai nori išgirsti tavo balsą.

14 „Atskubėk, mylimasis,

būk greitas it gazelė,+

it jaunas elnias atlėk per kalnus,

kur auga kvapiosios žolelės.“