Teisėjų

6 Bet izraelitai vėl darė, kas bloga Jehovos akyse,+ todėl Jehova septyneriems metams atidavė juos Midjanui į rankas.+ 2 Midjaniečių ranka slėgė Izraelį,+ todėl izraelitai įsirengė slėptuvių* kalnuose, olose ir sunkiai prieinamose vietose.+ 3 Jei izraelitai ką nors pasėdavo, midjaniečiai, amalekiečiai+ ir rytiečiai+ užpuldavo kraštą. 4 Jie įkurdavo stovyklas ir nusiaubdavo derlių iki pat Gazos – Izraelį palikdavo be maisto, avių, galvijų ir asilų.+ 5 Midjaniečiai ateidavo su savo gyvuliais, su palapinėmis. Jų atkeliaudavo visa daugybė,+ tarsi kokių skėrių (nei jų pačių, nei jų kupranugarių nebuvo galima suskaičiuoti),+ ir jie nusiaubdavo kraštą. 6 Per Midjaną Izraelis labai nuskurdo, todėl žmonės meldė Jehovą padėti.+

7 Izraelitams meldžiant Jehovą gelbėti nuo Midjano,+ 8 Jehova siuntė jiems pranašą. Pranašas izraelitams tarė: „Taip sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Išvedžiau jus iš Egipto, iš jūsų vergystės krašto.+ 9 Išvadavau jus iš egiptiečių, iš visų engėjų, nuvariau jums nuo kelio jūsų priešus ir jų kraštą jums atidaviau.+ 10 Sakiau: „Aš esu Jehova, jūsų Dievas.+ Nesilenksite dievams amoritų, kurių krašte gyvenate.“+ Bet jūs mano balso neklausėte.’“+

11 Jehovos angelas atėjo+ ir atsisėdo Ofroje po dideliu medžiu, kuris priklausė abiezerui Jehoašui.+ Šio sūnus Gideonas+ vyno spaudykloje kūlė kviečius, slėpdamasis nuo midjaniečių. 12 Tada Jehovos angelas pasirodė jam ir tarė: „Jehova yra su tavimi,+ narsusis galiūne.“ 13 Gideonas jam atsakė: „Dovanok, mano viešpatie, bet jei Jehova yra su mumis, kodėl tuomet mums taip nutiko?+ Kur tie visi jo įstabūs darbai, apie kuriuos tėvai mums kalbėjo,+ apie kuriuos sakė: ‘Argi Jehova neišvedė mūsų iš Egipto?’+ Jehova apleido mus+ ir atidavė Midjanui į rankas.“ 14 Pažvelgęs į jį, Jehova tarė: „Sukaupk jėgas ir eik, tu išgelbėsi Izraelį iš Midjano rankų.+ Juk tai aš tave siunčiu.“ 15 Gideonas atsakė: „Dovanok, Jehova, bet kaip aš išgelbėsiu Izraelį? Mano kiltis* menkiausia Manase, o aš savo tėvo namuose visai nežymus.“ 16 Bet Jehova jam tarė: „Aš būsiu su tavimi,+ ir tu paguldysi midjaniečius tarsi vieną vyrą.“

17 Tada Gideonas paprašė: „Jei tavo akyse radau malonę, parodyk man ženklą, kad tai tu kalbiesi su manimi, o ne kas kitas. 18 Meldžiu, palauk čia, kol grįšiu su dovana ir padėsiu ją tavo akivaizdoje.“+ Jis atsakė: „Būsiu čia, kol sugrįši.“ 19 Gideonas įėjo vidun, paruošė ožiuką ir iš efos* miltų iškepė neraugintos duonos.+ Sudėjęs mėsą į krepšį ir įpylęs į puodą sultinio, atnešė jam po dideliu medžiu ir patiekė.

20 Dievo angelas tarė Gideonui: „Paimk mėsą su nerauginta duona, padėk čia ant uolos ir išpilk sultinį.“ Gideonas taip ir padarė. 21 Jehovos angelas ištiesė lazdą, kurią laikė rankoje, palietė jos galu mėsą su nerauginta duona ir iš uolos plykstelėjo liepsna. Ji prarijo mėsą su nerauginta duona,+ ir Jehovos angelas pradingo jam iš akių. 22 Tada Gideonas suprato, kad tai buvo Jehovos angelas.+

„Vargas man, visavaldi Jehova! – sušuko Gideonas. – Aš regėjau savo akimis Jehovos angelą!“+ 23 Bet Jehova tarė: „Būk ramus. Nebijok,+ tu nemirsi.“ 24 Tada Gideonas pastatė ten Jehovai aukurą ir jis iki pat šiol vadinamas „Jehova yra ramybė“*.+ Aukuras tebestovi abiezerų mieste Ofroje.

25 Tą naktį Jehova Gideonui liepė: „Paimk savo tėvo jautuką – antrąjį, tą septynerių metų, nugriauk tėvui priklausantį Baalo aukurą ir nukirsk greta stovintį Ašeros stulpą*.+ 26 Ant šitos aukštos tvirtumos sukrauk eilėmis iš akmenų aukurą savo Dievui Jehovai. Tada paimk tą antrąjį jautuką ir paaukok kaip deginamąją auką ant malkų, kurių prikaposi nukirtęs Ašeros stulpą.“ 27 Tada Gideonas pasišaukė dešimt tarnų ir įvykdė visa, ką Jehova jam liepė. Tačiau, bijodamas savo tėvo šeimynos ir miesto vyrų, padarė tai ne dieną, o naktį.

28 Kitądien atsikėlę ankstų rytą miesto vyrai pamatė, kad Baalo aukuras nugriautas, Ašeros stulpas greta jo – nukirstas, kad pastatytas naujas aukuras ir ant jo paaukotas antrasis jautukas. 29 Vienas kitą jie klausinėjo: „Kieno tai darbas?“ Jie ėmėsi reikalą tirti ir galiausiai paaiškėjo, kad tai padarė Jehoašo sūnus Gideonas. 30 „Išvesk savo sūnų! – sakė miesto vyrai Jehoašui. – Jis turi mirti, nes tai jis nugriovė Baalo aukurą ir nukirto greta stovėjusį Ašeros stulpą!“ 31 Jehoašas+ atsakė visiems jį užsipuolusiems vyrams: „Argi jums reikia ginti Baalą? Argi reikia jį gelbėti? Kas stos jo ginti, dar šįryt bus nužudytas.+ Jeigu Baalas yra dievas, tegu pats ir ginasi,+ juk kažkas nugriovė jo aukurą.“ 32 Tądien jis praminė Gideoną Jerubaalu*, sakydamas: „Tegu Baalas pats ginasi, mat kažkas nugriovė jo aukurą.“

33 Visi midjaniečiai,+ amalekiečiai+ ir rytiečiai suvieniję pajėgas+ persikėlė per upę į Jezreelio slėnį ir įkūrė ten stovyklą. 34 Gideoną apėmė Jehovos dvasia.+ Jis papūtė ragą+ ir abiezerai+ susibūrė eiti su juo. 35 Gideonas išsiuntė pasiuntinius ir į visas Manaso žemes, tad Manaso žmonės irgi telkėsi prie jo. Taip pat Gideonas išsiuntė pasiuntinius į Ašerą, Zabuloną ir Naftalį, ir tie išėjo jo pasitikti.

36 Gideonas tarė Dievui: „Jei ketini išgelbėti Izraelį per mane, kaip pažadėjai,+ 37 parodyk man ženklą. Štai ant grendymo padedu gabalą avikailio. Jeigu kailis taps rasotas, o žemė aplink liks sausa, suprasiu, kad Izraelį išgelbėsi per mane, kaip esi pažadėjęs.“ 38 Taip ir atsitiko. Kitą dieną anksti atsikėlęs Gideonas išgręžė kailį ir vandens jame buvo tiek, kiek telpa dideliame dubenyje. 39 Tada Gideonas tarė Dievui: „Teneužsidega tavo pyktis ant manęs, jei darsyk prašysiu. Meldžiu leisti man dar kartą pabandyti ir pažiūrėti, kas nutiks su avikailiu. Tebūna dabar tik kailis sausas, o žemė visur – rasota.“ 40 Tą naktį Dievas taip ir padarė: avikailis liko sausas, o žemė visur buvo rasota.