1 Karalių

18 Po kurio laiko – ėjo jau treti metai+ – Eliją pasiekė Jehovos žodis: „Keliauk ir pasirodyk Ahabui, nes aš ketinu siųsti žemei lietų.“+ 2 Tad Elijas patraukė pas Ahabą. O Samariją labai vargino badas.+

3 Ahabas tuo tarpu pasišaukė rūmų prievaizdą Abdiją. (Tasai Abdijas nuoširdžiai bijojo Jehovos. 4 Jezabelei+ žudant Jehovos pranašus, Abdijas paėmė šimtą pranašų, paslėpė juos po penkiasdešimt olose ir aprūpino duona bei vandeniu.) 5 Ahabas tarė Abdijui: „Pereik kraštą, nueik prie kiekvieno vandens šaltinio, patikrink kiekvieną slėnį*. Galgi mums pavyks rasti žolės žirgams ir mulams pašerti, kad nepražūtų visi mūsų gyvuliai.“ 6 Ir jiedu tarpusavyje pasiskyrė, kuris kokias vietoves apeis. Ahabas pasuko vienu keliu, Abdijas – kitu.

7 Abdiją, žingsniuojantį keliu, netikėtai pasitiko Elijas. Jį atpažinęs, Abdijas puolė ant kelių ir nusilenkė iki žemės. „Ar tai tu, mano viešpatie Elijau?“+ – paklausė jis. 8 „Taip, tai aš, – atsakė tas. – Eik ir savo valdovui pranešk, kad Elijas čia.“ – 9 „Kuo aš tau nusidėjau, kad savo tarną nori įduoti Ahabui į rankas? Jis mane nužudys! – nuogąstavo Abdijas. – 10 Kaip gyvas Jehova, tavo Dievas, nėra tokios tautos nei karalystės, kurioje mano valdovas nebūtų tavęs ieškojęs. Kai jam parsiųsdavo žinią: „Jo čia nėra“, jis liepdavo tai karalystei ir tai tautai prisiekti, kad tavęs nerado.+ 11 O dabar tu sakai: ‘Eik ir savo valdovui pranešk, kad Elijas čia.’ 12 Man nuėjus, Jehovos dvasia nuneš tave nežinia kur,+ o kai Ahabui apie tave pasakysiu ir jis tavęs neras, tikrai mane nužudys. Bet tavo tarnas juk nuoširdžiai bijo Jehovos nuo pat jaunystės. 13 Argi mano viešpats negirdėjo, kaip aš pasielgiau Jezabelei žudant Jehovos pranašus – kad šimtą Jehovos pranašų po penkiasdešimt paslėpiau olose ir aprūpinau duona bei vandeniu?+ 14 O tu sakai: ‘Eik ir savo valdovui pranešk, kad Elijas čia.’ Jis juk mane nužudys.“ 15 Bet Elijas jį patikino: „Kaip gyvas Jehova, kareivijų Viešpats, kuriam tarnauju, šiandien aš tikrai jam pasirodysiu.“

16 Tad Abdijas nuėjęs susirado Ahabą ir viską jam papasakojo. Ir Ahabas atėjo susitikti su Eliju.

17 Vos pamatęs Eliją, Ahabas prabilo: „Tai čia tu užtraukei Izraeliui šitą didelę nelaimę?!“ –

18 „Ne aš Izraeliui nelaimę užtraukiau, o tu ir tavo tėvo namai, nes nepaisėte Jehovos įsakymų ir nusekėte paskui baalus,+ – atsakė Elijas. – 19 Dabar sušauk pas mane ant Karmelio kalno+ visą Izraelį, taip pat tuos 450 Baalo pranašų ir 400 Ašeros pranašų,+ kurie valgo prie Jezabelės stalo.“ 20 Ahabas taip ir padarė: siuntė žinią ir sukvietė ant Karmelio kalno visus Izraelio žmones, subūrė pranašus.

21 Tada Elijas, priėjęs prie susirinkusiųjų, paklausė: „Kiek dar ilgai mėtysitės ir neapsispręsit?*+ Jei tikrasis Dievas yra Jehova, stokite už jį,+ o jei Baalas – stokite už Baalą!“ Bet žmonės neatsakė jam nė žodžio. 22 „Iš Jehovos pranašų likau tik aš,+ – toliau kalbėjo Elijas, – o Baalo pranašų yra 450 vyrų. 23 Tegul mums duoda du jautukus. Teišsirenka jie vieną sau ir sukapoję į gabalus teuždeda ant malkų, bet ugnies tegul nekuria. Aš paruošiu ir uždėsiu ant malkų kitą jautuką, bet ugnies nekursiu. 24 Tada jūs šaukitės vardu savojo dievo,+ o aš vardu šauksiuosi Jehovos. Dievas, kuris atsakys siųsdamas ugnį, ir bus tikrasis Dievas.“+ Visi žmonės pritarė: „Gerai sakai!“

25 Baalo pranašus Elijas paragino: „Jūs pirmi išsirinkite ir paruoškite jautuką, nes jūsų dauguma. Tada šaukitės vardu savojo dievo, tik ugnies nekurkite.“ 26 Paėmę ir paruošę jiems duotą jautuką, jie nuo ryto iki vidudienio vardu šaukėsi Baalo: „Išklausyk mus, Baalai!“ Tačiau nebuvo nė garso – jokio atsakymo.+ Ir jie klupinėdami šoko aplink aukurą, kurį buvo pasistatę. 27 Vidudienį Elijas ėmė iš jų šaipytis: „Šaukite garsiau! Jis juk dievas!+ Gal jis užsisvajojo, o gal paėjėjo į šalį nusilengvinti*. Arba galbūt miega ir reikia jį pažadinti!“ 28 Jie šaukė visu balsu ir, kaip buvo įpratę, raižėsi durklais ir ietimis, kol pasruvo kraujais. 29 Vidudieniui praėjus, jie vis dar šėlo – ir taip iki meto, kada būna aukojama vakarinė javų atnaša. Tačiau nebuvo nė garso – jokio atsakymo. Jų niekas neišklausė.+

30 Galiausiai Elijas tarė žmonėms: „Prieikite arčiau“, ir visi prie jo susibūrė. Tuomet jis ėmėsi atstatyti sugriautą Jehovos aukurą.+ 31 Elijas paėmė dvylika akmenų – tiek, kiek yra giminių, kilusių iš Jokūbo sūnų, iš Jokūbo, kuriam Jehova buvo pasakęs: „Nuo šiol vadinsiesi Izraelis.“+ 32 Iš tų akmenų Elijas pastatė aukurą+ Jehovos vardui ir aplink aukurą iškasė griovį. Visa tai užėmė plotą, kuriam apsėti reikia dviejų saikų* grūdų. 33 Paskui jis sukrovė malkas, ant jų uždėjo į gabalus sukapotą jautuką+ ir paliepė: „Pripilkite keturis didelius ąsočius vandens ir užpilkite ant deginamosios aukos ir ant malkų.“ 34 Tada vėl paliepė: „Dar kartą padarykite tą patį.“ Jiems tai padarius, vėl tarė: „Trečiąkart padarykite tą patį.“ Ir jie tai padarė trečią kartą. 35 Vanduo bėgo visur aplink aukurą, vandens buvo pripilta net į griovį.

36 Atėjus metui, kai būna aukojama vakarinė javų atnaša,+ pranašas Elijas žengė į priekį ir prabilo: „Jehova, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve,+ tegul šiandien visi sužino, kad tu esi Izraelio Dievas, kad aš esu tavo tarnas ir kad visa tai padariau tavo siųstas.+ 37 Išklausyk mane, Jehova! Išklausyk, idant ši tauta žinotų, kad tu, Jehova, esi tikrasis Dievas ir kad dabar nori susigrąžinti jų širdis.“+

38 Kaipmat iš aukštybių pliūptelėjo Jehovos ugnis ir prarijo deginamąją auką,+ malkas, akmenis ir žemes, sulaižė net vandenį griovyje.+ 39 Tai matydami, žmonės parpuolė veidu į žemę. „Jehova yra tikrasis Dievas! Jehova yra tikrasis Dievas!“ – šaukė visi. 40 „Griebkit Baalo pranašus! – paliepė Elijas. – Žiūrėkit, kad nė vienas neištrūktų!“ Tad žmonės nutvėrė pranašus ir Elijas nusivaręs juos prie Kišono upelio*+ išžudė.+

41 Dabar Elijas tarė Ahabui: „Kilk aukštyn, pavalgyk ir atsigerk, nes atūžia smarkus lietus.“+ 42 Ahabas užkopė ant kalno valgyti ir gerti. O Elijas, užlipęs ant Karmelio, parpuolė ant žemės ir nunarino galvą tarp kelių.+ 43 Savo tarno jis paprašė: „Palypėk aukštyn, pasižvalgyk jūros link.“ Palypėjęs tarnas pasižvalgė ir pranešė: „Nieko nėra!“ Septynis kartus Elijas jį siuntė, sakydamas: „Vėl nueik!“ 44 Grįžęs septintą kartą, tarnas pranešė: „Iš jūros atkyla debesėlis, žmogaus plaštakos didumo.“ Elijas, tai išgirdęs, tarė: „Eik ir sakyk Ahabui: ‘Kinkyk žirgus! Leiskis žemyn, kad liūtis tavęs neužkluptų!’“ 45 Tuo tarpu dangų apniaukė juodi debesys, pakilo vėjas ir prapliupo lyti.+ Ahabui bevažiuojant į Jezreelį,+ 46 Elijas, pasikaišęs drabužį, leidosi bėgti ir iki pat Jezreelio bėgo Ahabo priešaky, mat Jehovos ranka buvo su juo.