Apreiškimas

16 Ir išgirdau iš šventovės balsą,+ garsiai sakantį tiems septyniems angelams: „Eikite ir išliekite septynis Dievo pykčio dubenis ant žemės!“+

2 Pirmasis nuėjęs išliejo savo dubenį ant žemės,+ ir žmones, paženklintus žvėries žyme+ ir garbinančius jo statulą,+ ėmė varginti piktos, baisios votys.+

3 Antrasis išliejo savo dubenį į jūrą.+ Jos vanduo pasidarė lyg nužudytųjų kraujas,+ ir visi gyvi padarai* jūroje išgaišo.+

4 Trečiasis išliejo savo dubenį į upes ir vandens šaltinius,+ ir jie pavirto krauju.+ 5 Ir išgirdau angelą, turintį valdžią vandenims, sakant: „Tu esi ištikimas Dievas,+ tas, kuris esi ir kuris buvai.+ Tu esi teisus, nes paskelbei teisingus nuosprendžius.+ 6 Jie liejo šventųjų ir pranašų kraują,+ todėl kraują ir davei jiems gerti.+ Jie to nusipelno.“+ 7 Išgirdau ir aukurą sakant: „Taip, Dieve Jehova, Visagali,+ tavo nuosprendžiai tikri ir teisingi.“+

8 Ketvirtasis išliejo savo dubenį į saulę,+ ir jai buvo leista karščiu svilinti žmones. 9 Žmones svilino baisi kaitra, bet jie neatgailavo ir piktžodžiavo prieš Dievą, kuriam šios negandos pavaldžios. Jie neatidavė jam šlovės.

10 Penktasis išliejo savo dubenį ant žvėries sosto, ir jo karalystė aptemo.+ Žmonės iš skausmo krimtosi liežuvius, 11 bet neatgailavo dėl savo darbų ir piktžodžiavo prieš dangaus Dievą dėl savo skausmų ir vočių.

12 Šeštasis išliejo savo dubenį į didžiąją Eufrato upę,+ ir jos vanduo išdžiūvo,+ kad atsivertų kelias karaliams+ iš rytų*.

13 Ir aš išvydau, kaip iš slibino+ nasrų, žvėries nasrų ir netikro pranašo burnos išėjo trys į varles panašūs netyri pranašavimai*. 14 Tie pranašavimai yra demonų įkvėpti* ir reiškiasi stebuklais*.+ Jie pasiekia visos žemės karalius ir telkia juos didžiosios Visagalio Dievo dienos karui.+

15 „Štai aš ateinu kaip vagis.+ Laimingas, kas budi+ ir saugo savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir žmonės nepamatytų jo gėdos.“+

16 Ir jie subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Armagedonas*.+

17 Septintasis išliejo savo dubenį į orą, ir tada iš šventovės, nuo sosto, nuskambėjo garsus balsas:+ „Įvyko!“ 18 Ir ėmė žaibuoti, pasigirdo balsai, griaustiniai ir kilo toks didelis žemės drebėjimas, kokio nėra buvę nuo tada, kai žemėje atsirado žmogus,+ – toks smarkus, toks didžiulis žemės drebėjimas. 19 Didysis miestas+ suskilo į tris dalis, tautų miestai sugriuvo. Dievas prisiminė didžiąją Babelę,+ kuri turėjo išgerti jo didžios rūstybės vyno taurę.+ 20 Visos salos pabėgo, nebeliko ir kalnų.+ 21 Iš dangaus ant žmonių pasipylė kruša – ėmė kristi didžiuliai talento* svorio ledo luitai.+ Žmonės dėl krušos piktžodžiavo prieš Dievą, nes ta neganda buvo nepaprastai sunki.