Psalmynas
Vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas*. Kai nuo Sauliaus jis pabėgo į olą.+
57 Pagailėk manęs, Dieve, pagailėk,
nes prie tavęs glaudžiuosi,+
tavo sparnų šešėlyje slepiuosi, kol neganda praeis!+
2 Aukščiausiojo Dievo šaukiuosi,
Dievo, kuris mane išvaduos –
3 iš dangaus atsiųs pagalbą ir mane išgelbės.+
Priešui jis neleis manęs pastverti. (Sela.)
Savo didžią meilę* ir ištikimybę Dievas teatsiųs.+
4 Liūtai mane iš visų pusių apstoję.+
Kai guluosi, šalia yra tie, kurie taikosi mane praryti,
jų dantys – ietys ir strėlės,
jų liežuvis – aštrus kalavijas.+
5 Būk išaukštintas, Dieve, virš dangaus,
šlovė tavoji virš visos žemės tepakyla!+
Vidur tako iškasė man duobę,
bet galiausiai patys jon įpuolė.+ (Sela.)
7 Mano širdis tvirta, o Dieve,+
tvirta mano širdis.
Aš tau giedosiu, stygomis pritarsiu.
8 Pabusk, mano širdie*!
Pabuskit, arfa, lyra!
10 Juk didi ištikimoji tavo meilė – kaip aukštas dangus,+
ištikimybė tavo siekia debesis.
11 Būk išaukštintas, Dieve, virš dangaus,
šlovė tavoji virš visos žemės tepakyla!+