Teisėjų
5 Tą dieną Debora+ su Abinoamo sūnumi Baraku+ giedojo tokią giesmę:+
3 Paklausykite, karaliai! Sukluskite, valdovai!
4 Kai tu, Jehova, ėjai iš Seyro,+
kai žygiavai iš Edomo krašto,
žemė drebėjo, dangūs prapliupo,
vanduo iš debesų pasipylė.
6 Anatos sūnaus Šamgaro+ dienomis,
Jaelės+ dienomis ištuštėjo keliai,
keliauninkai į aplinkkelius suko.
7 Izraelio kaimai be gyventojų liko,
apleisti buvo tol, kol nepakilau aš, Debora,+
kol nepakilau kaip motina Izraelyje.+
Nei skydo, nei ieties nebuvo matyti
tarp keturiasdešimt tūkstančių Izraelyje.
Šlovinkite Jehovą!
11 Girdytojų balsai aidėjo prie girdyklų,
apie teisius Jehovos darbus jie kalbėjo –
apie teisius Izraelio kaimuose gyvenančių darbus.
Tada Jehovos tauta susibūrė prie vartų.
12 Pabuski, Debora,+ pabusk!
Pabusk, pabusk, giedoki giesmę!+
Pakilk, Barakai!+ Veskis belaisvius, Abinoamo sūnau!
13 Kurie liko, atėjo pas iškiliuosius,
Jehovos tauta susibūrė prie manęs kovoti prieš galiūnus.
14 Kurie iš Efraimo, tie buvo slėnyje,
jie su tavimi, Benjaminai, su tavo žmonėmis.
15 Su Debora buvo Isacharo didžiūnai,
buvo ne tik Isacharas, bet ir Barakas.+
Jį siuntė žemyn į slėnį.+
O Rubeno giminė leidosi į širdies svarstymus.
16 Kodėl sėdėjai tarp dviejų balnakrepšių,
klausydamasis, kaip piemenys kaimenėms dūduoja?+
Rubeno giminė leidosi į širdies svarstymus.
17 Gileadas nenorėjo keltis per Jordaną.+
Ir kodėl Danas nesitraukė nuo savo laivų?+
19 Atžygiavo karaliai ir stojo į kovą,
Kanaano karaliai kovojo+
Taanache, prie Megido vandenų,+
bet sidabro pasigrobti jiems neteko.+
Galinguosius, mano siela, tu sutrypei.
22 Žirgų kanopos tądien bildėjo,
eržilai įnirtingai šuoliavo.+
23 ‘Prakeikite Merozą, – Jehovos angelas tarė, –
prakeikite jo gyventojus,
nes Jehovai į pagalbą jie neatėjo,
neskubėjo padėti Jehovai kovoje su galiūnais.’
24 Iš moterų labiausiai palaiminta yra Jaelė,+
kenito Hebero+ žmona, –
iš visų moterų, palapinėse gyvenančių.
26 Ranka jos siekė palapinės kuoliuko,
jos dešinė – darbininko plaktuko.
Ji tvojo Siserai, sutrupino jam galvą,
sutriuškino, pervėrė smilkinius.+
27 Tas susmuko jai prie kojų – sukniubo ir nebeatsikėlė.
Prie kojų jai susmuko ir krito ant žemės, –
kur susmuko, ten ir liko gulėti.
28 Moteris žiūrėjo pro langą,
Siseros motina žvelgė pro pinučius.
‘Kodėl užtrunka jo vežimas? – klausė ji. –
Kodėl nesigirdi kanopų ir ratų bildesio?’+
29 Išmintingiausios jos didžiūnės sako
ir ji pati sau kartoja:
30 ‘Matyt, jie dalijasi rastą grobį,
po merginą, net po dvi kiekvienam kariui.
Siserai – margas apdaras, jo laimikis – margas apdaras,
o karių kaklams teko
po siuvinėtą drabužį, po margaspalvį, net po du siuvinėtus drabužius.’
31 Tepražūva visi tavo priešai,+ Jehova,
o tave mylintys tebus lyg tekančios saulės spindesys.“
Nuo tada krašte 40 metų buvo ramu.+