Malachijo

3 Štai aš siunčiu pasiuntinį pirma savęs, jis paruoš man kelią.+ Viešpats, kurio jūs ieškote, staiga ateis į savo šventyklą.+ Ateis ir jūsų taip laukiamas sandoros pasiuntinys. Jis tikrai ateis, – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –

2 Tačiau kas ištvers jo atėjimo dieną? Kas atsilaikys jam pasirodžius? Jis bus lyg grynintojo ugnis, lyg skalbėjo šarmas.+ 3 Atsisėdęs jis grynins Levio sūnus, kaip gryninamas ir valomas sidabras.+ Tarsi auksą ir sidabrą juos išgrynins, ir jie aukos Jehovai atnašą iš teisios širdies. 4 Judo ir Jeruzalės atnaša Jehovai vėl bus maloni kaip senovės dienomis, kaip senais laikais.+

5 Aš ateisiu jūsų teisti ir nedvejodamas liudysiu prieš būrėjus+ ir svetimautojus, prieš tuos, kurie melagingai prisiekia,+ kurie išnaudoja samdinį,+ skriaudžia našlę ir našlaitį,+ liudysiu prieš tuos, kurie atsisako padėti svetimšaliui*.+ Tokie manęs nesibijo, – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –

6 Aš esu Jehova, aš nesikeičiu.+ O jūs esate Jokūbo sūnūs, todėl dar nepražuvote. 7 Nuo savo protėvių dienų jūs nepaisote mano nuostatų, jų nesilaikote.+ Sugrįžkite pas mane, tada ir aš pas jus sugrįšiu!+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –

Bet jūs klausiate: ‘Kaipgi mes turėtume sugrįžti?’

8 Ar gali žmogus apiplėšti Dievą? O jūs mane apiplėšiate.

Klausiate: ‘Kaip mes tave apiplėšiame?’

Ogi neatnešdami dešimtinių ir atnašų. 9 Visa jūsų tauta mane apiplėšinėja, tad esate prakeikti*! 10 Atneškite visą dešimtinę* į sandėlį,+ kad būtų maisto mano Namuose,+ ir šitaip mane išmėginkite, – sako Jehova, kareivijų Viešpats. – Ir žiūrėkite, ar neatversiu dangaus užtvarų+ ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimo.+

11 Dėl jūsų aš sudrausiu rijūną*, kad laukų derliaus nesurytų ir kad vynmedžiai jūsų vynuogynuose neliktų bevaisiai,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –

12 Visos tautos vadins jus laimingais,+ nes būsite pasigėrėtina šalis, – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –

13 Savo šnekomis jūs mane užgaunate, – sako Jehova. –

Ir dar klausiate: ‘Ką tokio mes apie tave pasakėme?’+

14 Jūs sakote: ‘Dievui tarnauti neapsimoka.+ Kas iš to, kad savo pareigas jam vykdome ir paniurę vaikštome Jehovos, kareivijų Viešpaties, akivaizdoje? 15 Dabar matome, kad laimingi įžūlieji, kad gerai sekasi piktadariams.+ Jie Dievo nepaiso* ir lieka nenubausti.’“

16 Tuo tarpu Jehovos bijantieji kalbėjosi tarpusavyje, kiekvienas su savo bičiuliu, o Jehova stebėjo ir klausėsi. Į atminimo knygą+ jo akivaizdoje buvo surašyti visi, kurie Jehovos bijo, kuriems rūpi jo vardas*.+

17 „Jie bus mano,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. – Tą dieną, kai imsiu veikti, jie taps mano ypatinga nuosavybe*.+ Pasigailėsiu jų, kaip kad žmogus pasigaili sūnaus, kuris jam tarnauja.+ 18 Ir jūs vėl matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio,+ tarp to, kuris Dievui tarnauja, ir to, kuris netarnauja.