Apreiškimas

14 Tada aš išvydau: Avinėlis+ stovi ant Siono kalno+ ir su juo 144 000+ pašauktųjų, turinčių jo ir jo Tėvo vardus,+ įrašytus savo kaktose. 2 Išgirdau iš dangaus garsą – lyg sraunių vandenų šniokštimą, lyg smarkaus griaustinio dundesį. Tas garsas, kurį girdėjau, buvo kaip balsai giesmininkų, skambinančių lyromis. 3 Priešais sostą, keturias būtybes+ ir vyresniuosius+ jie giedojo, regis, naują giesmę,+ ir niekas negalėjo jos išmokti, tik tie 144 000+ pašauktųjų, nupirktų iš žemės. 4 Tai tie, kurie nesusitepė su moterimis ir yra skaistūs*.+ Tai tie, kurie seka paskui Avinėlį, kur tik jis eina.+ Jie buvo nupirkti+ iš žmonijos Dievui ir Avinėliui kaip pirmieji vaisiai,+ 5 jų lūpose nėra melo, jie be ydos.+

6 Ir aš pamačiau kitą angelą. Jis skrido dangaus viduriu* ir turėjo paskelbti amžiną gerąją naujieną žemės gyventojams – visoms tautoms, giminėms, kalboms ir gentims.+ 7 Jis garsiai šaukė: „Bijokite Dievo ir atiduokite jam šlovę, nes atėjo jo teismo valanda!+ Garbinkite tą, kuris padarė dangų, žemę, jūrą+ ir vandens šaltinius!“

8 Jam iš paskos skrido kitas angelas, antrasis, ir šaukė: „Krito didžioji Babelė!+ Krito ta, kuri girdė visas tautas savo ištvirkavimo* aistros* vynu!“+

9 Jiems iš paskos skrido dar vienas angelas, trečiasis, ir garsiai šaukė: „Kas garbina žvėrį,+ jo statulą ir leidžiasi paženklinamas žyme ant kaktos ar ant rankos,+ 10 tas irgi gers Dievo pykčio vyno – neatskiesto, įpilto į jo rūstybės taurę+ – ir bus kankinamas ugnimi ir siera+ šventųjų angelų ir Avinėlio akivaizdoje! 11 Jų kankinimo ugnies dūmai kils per amžių amžius+ – dieną naktį neturės atilsio tie, kurie garbina žvėrį, jo statulą ir kurie leidžiasi paženklinami jo vardo žyme!+ 12 Štai kodėl reikia ištvermės šventiesiems+ – tiems, kurie laikosi Dievo įsakymų ir tvirtai tiki+ Jėzumi.“

13 Aš išgirdau iš dangaus balsą, sakantį: „Rašyk: ‘Nuo šiol tie, kurie miršta būdami bendrystėje su Viešpačiu, yra laimingi.+ Taip, – sako dvasia, – tesiilsi jie nuo savo vargų, nes jų darbai nebus pamiršti*.’“

14 Ir štai išvydau baltą debesį, o ant debesies sėdėjo kažkas panašus į žmogaus sūnų,+ su aukso vainiku ant galvos ir aštriu pjautuvu rankoje.

15 O iš šventyklos šventovės išėjo kitas angelas ir garsiai sušuko sėdinčiajam ant debesies: „Paleisk į darbą savo pjautuvą ir pjauk, nes atėjo pjūties valanda – žemės derlius jau subrendęs!“+ 16 Sėdintysis ant debesies sviedė pjautuvą į žemę, ir žemės derlius buvo nupjautas.

17 Iš šventyklos šventovės danguje išėjo dar vienas angelas. Jis irgi turėjo aštrų pjautuvą.

18 Nuo aukuro atėjo dar kitas angelas, kurio valdžioje buvo ugnis. Jis garsiai sušuko turinčiam aštrų pjautuvą: „Paleisk savo aštrų pjautuvą į darbą ir nupjauk žemės vynmedžio kekes, nes jo vynuogės jau prinokusios!“+ 19 Tad angelas sviedė savo pjautuvą į žemę ir nupjovęs žemės vynmedį įmetė jį į didžiąją Dievo pykčio spaudyklą.+ 20 Ta spaudykla buvo už miesto. Minant joje vynuoges, kraujas pakilo žirgams iki pat žąslų ir patvino tūkstančio šešių šimtų stadijų* atstumu.