Psalmynas
Vadovui. „Elnės auštant“ melodija*. Dovydo psalmė.
22 Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?+
Kodėl taip atitolinai išgelbėjimą nuo manęs?
Kodėl esi toli nuo sielvartingo mano šauksmo?+
2 Mano Dieve, šaukiuosi tavęs dieną, bet tu neatsakai,+
ir visą naktį negaliu nurimti.
3 Esi tu šventas,+
tavasis sostas – Izraelio gyriaus apsupty.
4 Mūsų tėvai tavim pasitikėjo,+
pasitikėjo – ir juos gelbėjai,+
5 tavęs jie šaukėsi – ir tu juos vadavai,
6 Bet aš esu tik kirminas, o ne žmogus,
žmonių išjuoktas, paniekintas tautos.+
7 Mane matydami jie tyčiojasi,+
šaipydamiesi kraipo galvą:+
8 „Jis Jehova pasitikėjo. Tai tegu Dievas jį ir gelbsti,
tegu vaduoja, jei jis Dievui toks brangus!“+
9 Tu išvedei mane iš įsčių,+
kai dar buvau prie motinos krūtinės, sergėjai.
10 Aš tavo globai nuo gimimo patikėtas,
nuo motinos įsčių esi manasis Dievas.
14 Aš – tarsi išlietas vanduo,
visi mano kaulai išnarstyti.
Tu guldai mane į mirties dulkes.+
17 Visus savo kaulus galiu suskaityti.+
O jie žiūri, spokso į mane.
19 Bet tu, Jehova, nuo manęs neatsitolink.+
Tu – mana stiprybė. Skubėk man į pagalbą!+
20 Gelbėki mane nuo kalavijo,
brangią mano gyvastį – iš šunų letenų!+
21 Trauk mane iš liūto nasrų,+ gelbėk nuo laukinio jaučio* ragų.
Atsiliepk ir gelbėk!
23 Šlovinkite Jehovą, kas pagarbiai jo bijote!
Visi Jokūbo palikuoniai, liaupsinkite jį!+
Drebėkite prieš jį, visi Izraelio vaikai!
24 Juk vargdienio kančios jis neniekino ir nesibodėjo,+
savo veido nuo jo neslėpė,+
išgirdo jo pagalbos šauksmą.+
25 Dideliame sambūryje tave šlovinsiu,+
tavęs bijančių akivaizdoje savo įžadus tesėsiu.
Te jūsų širdys plaka amžinai!
27 Visi žemės pakraščiai atmins Jehovą ir į jį gręšis.
Tau lenksis visos tautų kiltys.+
28 Juk Jehova yra Karalius,+
tautoms jis viešpatauja.
29 Žemės turtingieji* puotaus ir jam lenksis,
prieš jį klaupsis visi žengiantys į dulkes –
nė vienas jų negali savo gyvasties išsaugoti.
30 Jų palikuoniai jam tarnaus,
nauja karta išgirs apie Jehovą.
31 Žmonės ateis ir apsakys jo teisumą,
gimsiančiai tautai – jo darbus.