1 Samuelio

21 Dovydas atkeliavo į Nobą+ pas kunigą Ahimelechą. Pamatęs Dovydą, šis ėmė drebėti iš baimės ir klausė: „Kodėl tu vienas, be palydovų?“+ 2 Dovydas kunigui Ahimelechui paaiškino: „Karalius siuntė mane su vienu reikalu ir liepė: ‘Tegu niekas nežino, kokią užduotį tau patikėjau ir ką įsakiau.’ Su savo vyrais susitiksiu sutartoje vietoje. 3 O dabar duok man, jei turi, penkis papločius duonos arba ką tik rasi.“ 4 Kunigas atsakė: „Paprastos duonos neturiu, tiktai šventą.+ Tačiau jei tavo vyrai yra susilaikę nuo moterų, galiu jos duoti.“+ – 5 „Moterų nesame lietę, kaip ir anais kartais, kai kildavau į karo žygius,+ – patikino Dovydas. – Jei vyrai laiko savo kūnus šventai, kai užduotis paprasta, juolab šventi yra šiandien.“ 6 Tada kunigas davė jam šventos duonos,+ nes neturėjo kitokios, tik atnašinę, paimtą iš Jehovos Padangtės tą dieną, kai keitė ją į šviežią.

7 Tuo metu tenai Jehovos akivaizdoje buvo užsilaikęs vienas iš Sauliaus tarnų, vyriausias kerdžius edomitas+ Doegas.+

8 Dovydas paklausė Ahimelecho: „Ar neturi čia ieties ar kalavijo? Nespėjau nei savo kalavijo, nei jokio kito ginklo pasiimti, nes karaliaus reikalas vertė skubėti.“ – 9 „Yra filistino Galijoto kalavijas+ – to, kurį tu Elos slėnyje nukovei,+ – atsakė kunigas. – Ten už efodo+ guli suvyniotas į skraistę. Jei nori, imk, nes daugiau nieko neturiu.“ Dovydas tarė: „Kito tokio nerasi! Duok jį man.“

10 Tą pačią dieną Dovydas, bėgdamas nuo Sauliaus,+ vėl leidosi į kelią ir galiausiai atėjo pas Gato karalių Achišą.+ 11 Tarnai karaliui kalbėjo: „Argi tai ne Dovydas, to krašto karalius? Argi ne jį pasitikdavo su šokiais ir daina:

12 Dovydui nuo tų žodžių persmelkė širdį, jis labai išsigando+ Gato karaliaus Achišo. 13 Todėl apsimetė pamišėliu+ ir ėmė tarp jų* kvailioti: keverzojo visokius ženklus ant miesto vartų, varvino seiles sau ant barzdos. 14 Galop Achišas savo tarnams pasakė: „Juk matote, kad jis beprotis. Kam jį pas mane atvedėte? 15 Ar man pamišėlių trūksta, kad dar vienas čia atėjęs darkytųsi? Nejau tokį galima įleisti į mano namus?“