2 Metraščių

20 Paskui į karą prieš Juozapatą pakilo moabitai,+ amonitai+ ir kai kurie iš amonų*. 2 Juozapatui buvo pranešta: „Nuo jūros*, nuo Edomo,+ prieš tave ateina didžiulė kariuomenė. Jie jau pasiekė Hacecon Tamarą, tai yra En Gedį.“+ 3 Juozapatas išsigando. Jis suskato ieškoti Jehovos+ ir visame Jude paskelbė pasninką. 4 Judo gyventojai susibūrė draugėn prašyti Jehovą pagalbos.+ Teirautis Jehovos žmonės suėjo iš visų Judo miestų.

5 Juozapatas, atsistojęs prie Jehovos Namų ir atsisukęs į naująjį kiemą, visos Judo bendruomenės ir Jeruzalės gyventojų akivaizdoje 6 ėmė kalbėti:

„O Jehova, mūsų protėvių Dieve, argi ne tu esi Dievas danguje?+ Argi ne tu valdai visas tautų karalystes?+ Tavo rankoje jėga ir galybė, ir niekas negali prieš tave atsilaikyti.+ 7 Argi ne tu, mūsų Dieve, pašalinai šios vietos gyventojus iš kelio savo tautai Izraeliui ir atidavei šį kraštą Abraomo, savo draugo, palikuoniams kaip amžiną paveldą?+ 8 Čia jie įsikūrė ir čia pastatė šventovę tavo vardui,+ sakydami: 9 ‘Jei mus užkluptų nelaimė – ar tai būtų kalavijas, ar kokia bausmė, maras ar badas – ir mes, atsistoję priešais šiuos Namus ir priešais tave (nes šiuose Namuose yra tavo vardas+), šauktumės bėdoje tavo pagalbos, išklausyk mus ir išgelbėk!’+ 10 O dabar prieš mus atžygiuoja Amono, Moabo ir Seyro aukštumų+ žmonės, kurių žemių izraelitams, keliaujantiems iš Egipto krašto, užimti tu neleidai. Izraelis tada pasuko kitu keliu – jų neišnaikino.+ 11 Ir štai kaip jie mums atsilygina: ateina mūsų išvaryti iš tavo nuosavybės, kurią davei mums paveldėti!+ 12 Mūsų Dieve, argi jų nenubausi?+ Mes juk bejėgiai prieš šią didžiulę daugybę, atžygiuojančią mūsų pulti. Mes nežinome, ką daryti,+ bet mūsų akys žvelgia į tave.“+

13 Tuo tarpu visi Judo gyventojai su savo žmonomis, vaikais ir kūdikiais stovėjo Jehovos akivaizdoje.

14 Tarp visų susirinkusiųjų buvo ir Jahazielis, sūnus Zacharijo, kuris buvo sūnus Benajos, tas – sūnus Jejelio, o tas – sūnus Matanijos, levito iš Asafo palikuonių. Taigi dabar Jahazielį apėmė Jehovos dvasia 15 ir jis prakalbo: „Klausykite, visi Judo ir Jeruzalės gyventojai, ir tu, karaliau Juozapatai! Štai ką jums sako Jehova: ‘Neišsigąskite ir nebijokite šitos didžiulės daugybės. Šis mūšis ne jūsų, o Dievo.+ 16 Išeikite rytoj prieš juos. Jie atkops Cico perėja ir jūs sutiksite juos tarpeklio* gale, priešais Jeruelio tyrlaukius. 17 Šįkart jums kovoti nereikės. Išsirikiuokite, stovėkite+ ir stebėkite, kaip Jehova jus išgelbės.+ Judai ir Jeruzale, neišsigąskite ir nebijokite!+ Išeikite prieš juos rytoj, ir Jehova bus su jumis!’“+

18 Juozapatas tučtuojau puolė ant kelių ir žemai nusilenkė. Prieš Jehovą parpuolė ir visas Judas bei Jeruzalės gyventojai – visi pagarbino Jehovą. 19 Tada levitai iš Kehato+ ir Koracho palikuonių atsistoję ėmė garsiu balsu šlovinti Jehovą, Izraelio Dievą.+

20 Kitą dieną žmonės iš pat ankstaus ryto patraukė į Tekojos+ tyrlaukius. Jiems išeinant, Juozapatas atsistojęs prabilo: „Paklausykite manęs, Judo ir Jeruzalės gyventojai! Tikėkite Jehova, savo Dievu, – tik šitaip įstengsite atsilaikyti! Tikėkite jo pranašais+ ir jums gerai klosis!“

21 Pasitaręs su žmonėmis, jis paskyrė giesmininkų,+ kad tie, pasipuošę šventais apdarais, eitų kariuomenės priekyje ir šlovintų Jehovą giesme: „Dėkokite Jehovai, nes jo ištikimoji meilė amžina.“+

22 Kai jie ėmė džiugiai giedoti gyrių, Jehova amonitams, moabitams ir Seyro aukštumų žmonėms, atžygiavusiems prieš Judą, surengė pasalą ir tie puolė vieni kitus.+ 23 Iš pradžių amonitai su moabitais pakilo prieš Seyro aukštumų+ gyventojus ir ėmė juos žudyti ir naikinti. O kai su Seyro gyventojais jau buvo susidoroję, išžudė vieni kitus.+

24 Judo žmonės pasiekė tyrlaukiuose+ stovintį sargybos bokštą. Pažvelgę tos didžiulės kariuomenės link, jie išvydo žemę, nuklotą lavonais;+ nebuvo likę nė vieno gyvo. 25 Juozapatas su savo žmonėmis patraukė susirinkti grobio ir rado apsčiai visokių gėrybių, drabužių, vertingų daiktų. Jie tiek prisirinko, kad nebegalėjo panešti.+ Grobį sau rinko tris dienas – tiek daug jo buvo. 26 Ketvirtą dieną visi susibūrė Berakos slėnyje šlovinti* Jehovos. Tą vietą jie pavadino Berakos* slėniu+ ir taip ji vadinasi iki šiol.

27 Paskui visi Judo ir Jeruzalės žmonės su Juozapatu priešakyje grįžo į Jeruzalę džiūgaudami, nes Jehova leido jiems švęsti pergalę prieš savo priešus.+ 28 Į Jeruzalę jie įžengė ir prie Jehovos Namų atėjo skambant arfoms, lyroms,+ skardint trimitams.+ 29 Žinia apie tai, kad su Izraelio priešais kovojo pats Jehova, pasiekė visas karalystes ir jas pagavo Dievo baimė.+ 30 Todėl Juozapato karalystei niekas nebekėlė grėsmės, Dievas apsupo jį ramybe iš visų pusių.+

31 Juozapatas karaliavo Jude. Karaliauti pradėjo būdamas trisdešimt penkerių ir valdė iš Jeruzalės 25 metus. Jo motina buvo Šilhio duktė, vardu Azuba.+ 32 Jis sekė savo tėvo Asos pėdomis+ ir niekur nenukrypo, darė, kas teisu Jehovos akyse.+ 33 Tačiau šventavietės nebuvo panaikintos+ ir žmonės širdyje dar nebuvo nusiteikę ieškoti savo protėvių Dievo.+

34 Daugiau apie Juozapatą – nuo pradžios iki pabaigos – argi neparašyta Hananio+ sūnaus Jehuvo+ raštuose, kurie įtraukti į Izraelio karalių knygą? 35 Vėliau Judo karalius Juozapatas sudarė sąjungą su nedoruoju Izraelio karaliumi Ahaziju.+ 36 Su juo susidėjęs, Juozapatas statė laivus, ketindamas siųsti juos į Taršišą.+ Laivus jiedu statė Ecjon Gebere.+ 37 Bet Eliezeras, marešiečio Dodavahuvo sūnus, išpranašavo Juozapatui nelaimę, tardamas: „Kadangi tu sudarei sąjungą su Ahaziju, Jehova sunaikins, ką esi padaręs.“+ Taigi laivai sudužo,+ į Taršišą taip ir nenuplaukė.