Jeremijo
35 Žodis, kurį Jehova perdavė Jeremijui Judo karaliaus Jehojakimo,+ Jošijo sūnaus, valdymo dienomis: 2 „Eik pas rechabus+ ir kalbėkis su jais, paskui nuvesk į Jehovos Namus, į vieną iš valgomųjų, ir atnešk jiems vyno.“
3 Aš susikviečiau Habacinijos sūnaus Jeremijo sūnų Jaazaniją, jo brolius, sūnus ir visą rechabų šeimyną 4 ir atsivedžiau į Jehovos Namus. Nuvedžiau juos į Dievo vyro Igdalijo sūnaus Hanano sūnų valgomąjį, esantį greta didžiūnų valgomojo (šis buvo virš durininko Maasėjo, Šalumo sūnaus, valgomojo). 5 Tada prieš rechabų vyrus pastačiau taures ir ąsočius, pilnus vyno, ir tariau: „Išgerkite vyno.“
6 Bet tie atsakė: „Vyno mes negersime. Mūsų protėvis Jehonadabas,+ Rechabo sūnus, mums įsakė: ‘Nei jūs, nei jūsų sūnūs vyno niekada negersite. 7 Taip pat nesistatysite namų, nesėsite sėklos, neveisite sau vynuogynų, jų neturėsite. Visada gyvensite palapinėse, kad ilgai gyvuotumėte krašte, kuriame esate svetimšaliai.’ 8 Todėl mes klausome Jehonadabo, savo protėvio Rechabo sūnaus, įsakymo ir vyno negeriame – nei mes, nei mūsų žmonos, nei sūnūs, nei dukterys. 9 Ir nesistatome sau namų, neturime nei vynuogynų, nei laukų, nei sėklos. 10 Gyvename palapinėse ir laikomės visko, ką mūsų protėvis Jehonadabas mums įsakė. 11 Bet kai Babilono karalius Nebukadnecaras įsiveržė į kraštą,+ sakėme: ‘Kilkime, eikime į Jeruzalę, ieškokime prieglobsčio nuo chaldėjų ir sirų kariuomenės.’ Taip Jeruzalėje ir apsigyvenome.“
12 Tada Jeremiją pasiekė toks Jehovos žodis: 13 „Taip sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Eik ir sakyk Judo vyrams ir Jeruzalės gyventojams: ‘Argi nebuvote nuolat raginami klausyti mano žodžių?+ Tai Jehovos žodis. 14 Štai Rechabo sūnus Jehonadabas uždraudė savo palikuoniams gerti vyną, ir to paliepimo jie klauso iki šios dienos, laikosi savo protėvio įsakymo.+ O jūs, nors kalbėjau jums nuolatos, manęs neklausėte.+ 15 Vis siunčiau pas jus savo tarnus pranašus, siunčiau nuolatos+ ir sakiau: „Prašau jūsų, grįžkite visi iš savo nedoro kelio,+ darykite tai, kas teisinga. Nesekite paskui kitus dievus ir jų negarbinkite. Tada gyvensite krašte, kurį jums ir jūsų protėviams daviau.“+ Bet jūs nekreipėte dėmesio, manęs neklausėte. 16 Rechabo sūnaus Jehonadabo palikuoniai vykdo savo protėvio įsakymą,+ o ši tauta neklauso manęs.’“
17 Todėl kareivijų Dievas Jehova, Izraelio Dievas, sako: „Judui ir Jeruzalės gyventojams siųsiu nelaimę, dėl kurios buvau juos įspėjęs,+ nes jie nesiklausė, kai jiems kalbėjau, neatsiliepė, kai šaukiau.“+
18 O rechabų šeimynai Jeremijas tarė: „Taip sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Kadangi klausote savo protėvio Jehonadabo įsakymo ir laikotės visų jo priesakų – stropiai vykdote, ką jis paliepė, – 19 kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas, taria: ‘Niekada nenutiks taip, kad neliktų Rechabo sūnaus Jehonadabo palikuonių, kurie tarnautų mano akivaizdoje.’“