ל [lamedas]
10 Kodėl, Jehova, atsitolinai?
Kodėl nelaimės metą tu pasislėpei nuo mūsų?+
2 Nedorėlis vargdienį puola įžūliai,+
tačiau į savo pinkles pats įklius.+
3 Jis savo įgeidžiais didžiuojasi+
ir laimina gobšuolį,
נ [nūnas]
jis niekina Jehovą.
4 Dėl savo didelės puikybės nedorėlis į nieką nesigilina.
„Dievo nėra“, – tokios jo mintys.+
5 Jam viskas klojasi gerai,+
bet nesuvokia jis tavų sprendimų.+
Iš priešų jis tik pasišaipo.
6 „Manęs juk niekas nepajudins, – sako širdyje, –
ir negandos aš neregėsiu
per kartų kartas.“+
פ [pė]
7 Jo burnoje – keiksmai, melai, grasinimai,+
jam ant liežuvio – piktenybė ir užgaulė.+
8 Jis tyko prie gyvenviečių,
iš pasalų nekaltą žmogų puola ir nužudo.+
ע [ainas]
Jo akys tik ir dairosi aukos.+
9 Pasaloje jis tyko tarsi liūtas savo guolyje,+
jis tyko, kad pagriebtų vargšą.
Pagriebęs jį, tinklan įtraukia,+
10 sutriuškinta auka ant žemės krinta.
Štai taip nelaimėliai į jo nagus įpuola.
11 „Užmiršo Dievas, – širdyje jis sako,+ –
šalin nusigręžė,
į nieką nebežiūri.“+
ק [kofas]
12 Pakilk, Jehova!+ Pakelki ranką, Dieve!+
Vargdienių neužmirški!+
13 Kodėl nedorėlis iš Dievo drįsta tyčiotis?
„Manęs atsiskaityti nepašauksi!“ – širdyje jis taria.
ר [rešas]
14 Bet visą sielvartą ir vargą tu matai,
regi tu viską ir imiesi veikti.+
Nelaimėlis štai kreipias į tave,+
našlaičiui tu esi globėjas.+
ש [šynas]
15 Palaužki ranką piktadariui, žmogui nedoram,+
kad net ieškodamas
jo nedorybės neberastum.
16 Per amžių amžius Jehova yra Karalius.+
Jo žemėj priešiškų tautų neliko.+
ת [tavas]
17 Romiųjų prašymus, Jehova, tu išgirsi,+
jų širdį padarysi tvirtą,+ atidžiai juos išklausysi.+
18 Našlaičio, sutryptojo teises tu apginsi,+
kad joks mirtingasis jiems žemėje nekeltų baimės.+