Patarlių
27 Nesigirk rytdiena,
nes nežinai, ką ji atneš.+
2 Tegul kitas tave giria, o ne tavo paties burna –
kas nors kitas, o ne tavo paties lūpos.+
3 Ir akmuo sunkus, ir smėlis daug sveria,
bet kvailio sukeltas apmaudas sunkesnis už juos abu.+
4 Įniršis nuožmus, pyktis sukyla tarsi tvanas,
bet kas gali atlaikyti pavydą?+
5 Geriau atviras pabarimas negu slepiama meilė.+
7 Kas sotus, į medų nė nežiūri,*
o alkanam net kartumynai saldūs.
8 Žmogus, klajojantis toli nuo namų,
yra tarsi paukštis, nuklydęs nuo lizdo.
9 Kaip aliejus ir smilkalai džiugina širdį,
taip ir gero draugo nuoširdus patarimas.+
10 Nepalik savo draugo nė tėvo draugo
ir ištikus nelaimei nekeliauk į savo brolio namus.
Geriau kaimynas šalia negu brolis toli.+
11 Būk išmintingas, mano sūnau, ir pradžiugink mano širdį,+
kad turėčiau ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.+
13 Kas laidavo už svetimą, iš to paimk drabužį;
paimk iš jo užstatą, jei laidavo už svetimšalę.+
14 Kas anksti rytą garsiai sveikina* kaimyną,
to sveikinimas skamba kaip keikimas.
15 Vaidinga* žmona – tarsi varvantis stogas lietingą dieną.+
16 Kas gali ją sutramdyti, gali sutramdyti vėją
ir dešine suimti aliejų.
19 Kaip veidas atsispindi vandenyje,
taip vieno žmogaus širdis atsispindi kito širdyje.
22 Net jei grūstum kvailį piestoje,
kaip kad grūdus grūstuvėje,
jo kvailumas vis tiek liks su juo.
23 Gerai pažink savo kaimenę,
rūpestingai prižiūrėk savo bandas,+
24 nes turtai neamžini+
ir vainikas išlieka ne per visas kartas.
25 Kai žolės nelikus suželia atolas,
kai iš kalnų pargabenama ėdesio gyvuliams,
26 avinėliai parūpina tau drabužių
ir už ožius nusiperki sau lauką.
27 Ožkos pieno nestinga nei tau,
nei tavo šeimynai, nei tarnaitėms.