Hebrajams

3 Taigi, dangiškąjį pašaukimą+ turintys šventieji broliai, mąstykite apie Jėzų – mūsų išpažįstamą apaštalą ir vyriausiąjį kunigą.+ 2 Jėzus buvo ištikimas tam, kuris jį paskyrė,+ kaip ir Mozė buvo jam ištikimas tarnaudamas jo namuose.+ 3 Jis laikomas vertu didesnės šlovės+ negu Mozė; juk namo statytojas už namą garbingesnis. 4 Žinia, kiekvieną namą kas nors stato, o visa ko statytojas yra Dievas. 5 Mozė ištikimai tarnavo jo namuose, nes buvo tarnas, ir jo tarnystė liudijo apie tai, kas turėjo būti atskleista vėliau, 6 o Kristus ištikimai jo Namams vadovavo, nes yra Sūnus.+ Dievo Namai esame mes,+ jei tik iki pat pabaigos darome viską, kad galėtume be baimės kalbėti ir didžiuotis savo viltimi.

7 Todėl šventoji dvasia sako:+ „O kad šiandien klausytumėt jo balso: 8 ‘Neužkietinkit savo širdies, kaip aną dieną, kai buvau užrūstintas, kai mane mėgino dykumoje+ – 9 kai jūsų protėviai mane mėgino ir bandė, nors keturiasdešimt metų matė mano darbus.+ 10 Dėl to aš bjaurėjausi ta karta ir sakiau: „Jų širdis paklydusi, mano kelių jie nepažįsta.“ 11 Taigi užsirūstinęs prisiekiau: „Į mano poilsį jie neįžengs!“’“+

12 Žiūrėkite, broliai, neatsitolinkite nuo gyvojo Dievo, kad jūsų širdis netaptų pikta ir netikinti.+ 13 Verčiau kasdien, kol dar, kaip pasakyta, yra „šiandien“,+ vieni kitus raginkite, kad klastinga nuodėmė kurio nors neužkietintų. 14 Juk bendrystėje su Kristumi būsime, jei kadaise įgytą pasitikėjimą išlaikysime iki pabaigos.+ 15 Kaip sakoma: „O kad šiandien klausytumėt jo balso: ‘Neužkietinkit savo širdies, kaip aną dieną, kai buvau užrūstintas.’“+

16 Kas gi buvo tie, kurie girdėjo Dievo balsą ir vis tiek jį rūstino? Ar ne tie, kuriuos Mozė išvedė iš Egipto?+ 17 Ir kuo gi Dievas bjaurėjosi keturiasdešimt metų?+ Argi ne tais, kurie nusidėjo ir kurių lavonai galiausiai liko gulėti dykumoje?+ 18 Ir kam tokiems jis prisiekė, kad jie neįžengs į jo poilsį? Argi ne tiems, kurie neklaũsė? 19 Taigi matome, kad jie negalėjo įžengti dėl to, kad neturėjo tikėjimo.+