2 Metraščių
36 Tada krašto žmonės paėmė Jošijo sūnų Jehoahazą+ ir Jeruzalėje padarė karaliumi vietoj jo tėvo.+ 2 Karaliumi Jehoahazas tapo būdamas dvidešimt trejų ir Jeruzalėje valdė tris mėnesius. 3 Egipto valdovas nebeleido jam Jeruzalėje karaliauti ir iš Judo pareikalavo šimto talentų* sidabro ir talento aukso.+ 4 Judo ir Jeruzalės karaliumi Egipto valdovas Nekojas+ paskyrė Jehoahazo brolį Eljakimą ir pervadino Jehojakimu, o patį Jehoahazą, Eljakimo brolį, pasiėmė į Egiptą.+
5 Karaliumi Jehojakimas+ tapo būdamas dvidešimt penkerių ir Jeruzalėje karaliavo 11 metų. Jis darė, kas nedora Jehovos, savo Dievo, akyse.+ 6 Prieš jį atžygiavo Babilono karalius Nebukadnecaras,+ ketindamas jį sukaustyti variniais pančiais ir išsivesti į Babiloną.+ 7 Nebukadnecaras taip pat paėmė kai kuriuos Jehovos Namų reikmenis ir parsigabeno juos į Babiloną, į savo rūmus.+ 8 Daugiau apie Jehojakimą – kokių bjaurysčių jis padarė ir visa bloga, kas apie jį žinoma, – parašyta Izraelio ir Judo karalių knygoje. Vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Jehojachinas.+
9 Karaliumi Jehojachinas+ tapo būdamas aštuoniolikos ir Jeruzalėje karaliavo tris mėnesius ir dešimt dienų. Jis darė, kas nedora Jehovos akyse.+ 10 Metų pradžioje* karalius Nebukadnecaras siuntė žmones, kad atvestų jį į Babiloną+ ir sykiu pargabentų vertingų daiktų iš Jehovos Namų,+ o Judo ir Jeruzalės karaliumi paskyrė jo dėdę Zedekiją.+
11 Karaliumi Zedekijas+ tapo būdamas dvidešimt vienų ir Jeruzalėje karaliavo 11 metų.+ 12 Jis darė, kas nedora Jehovos akyse, ir nenusižemino net kai Jehovos vardu jį perspėjo pranašas Jeremijas.+ 13 Be to, jis sukilo prieš karalių Nebukadnecarą,+ kuris buvo Dievo akivaizdoje jį prisaikdinęs. Jis liko kietasprandis ir kietaširdis – į Jehovą, Izraelio Dievą, taip ir neatsigręžė. 14 Ir kunigų vyriausieji, ir tauta buvo labai neištikimi – darė tas pačias bjaurystes kaip kitos tautos ir suteršė Jehovos Namus,+ kuriuos jis buvo pašventinęs Jeruzalėje.
15 Jehova, jų protėvių Dievas, gailėjo savo tautos ir savo buveinės, todėl vis siuntė pasiuntinius, kad žmones įspėtų. 16 Bet žmonės Dievo pasiuntinius išjuokdavo.+ Jo žodžius jie niekino,+ šaipėsi iš jo pranašų,+ ir kai nebeliko vilties, kad tauta bus pagydyta, ant jų išsiliejo Jehovos rūstybė.+
17 Dievas atvedė prieš juos chaldėjų+ karalių ir šis šventykloje+ kalaviju išžudė+ jų jaunuolius, nepagailėjo nei vaikino, nei merginos, nei seno, nei ligoto.+ Dievas viską atidavė jam į rankas.+ 18 Visi Dievo Namų reikmenys, dideli ir maži, Jehovos Namų turtai ir karaliaus bei jo didžiūnų turtai – viskas buvo išgabenta į Babiloną.+ 19 Chaldėjų karalius sudegino Dievo Namus,+ išgriovė Jeruzalės sienas,+ sudegino visas jos tvirtoves, sunaikino visa, kas vertinga.+ 20 O tuos, kurie kalavijo išvengė, jis išvedė kaip tremtinius į Babiloną,+ ir ten jie tarnavo jam+ ir jo sūnums, kol neįsiviešpatavo persų karalystė.+ 21 Taip išsipildė žodis, Jehovos paskelbtas per Jeremiją,+ ir kraštas atsiilsėjo už nešvęstus šabus.+ Visą tą laiką, iki suėjo 70 metų,+ kraštas plytėjo apleistas ir ilsėjosi*.
22 Pirmais Persijos karaliaus Kyro+ valdymo metais, kad išsipildytų Jehovos žodis, paskelbtas per Jeremiją,+ Jehova įkvėpė Persijos karalių Kyrą visoje karalystėje žodžiu ir raštu pranešti:+ 23 „Taip sako Kyras, Persijos karalius. Dangaus Dievas Jehova atidavė man visas žemės karalystes+ ir įpareigojo pastatyti jam Namus Jeruzalėje,+ Judo krašte. Kas tik esate iš jo tautos, – Jehova, jūsų Dievas, tebūna su jumis! – leiskitės kelionėn.“+