Vadovui. Pagal Jedutūną. Asafo+ psalmė.
77 Balsu šaukiuosi Dievo,
Dievo vis šaukiuosi, ir jis mane išgirs.+
2 Nelaimės dieną aš Jehovos ieškau,+
nakčia be paliovos tiesiu į jį rankas,
bet nerandu paguodos.
3 Dejuoju Dievą prisiminęs,+
nerimauju, jėgos mano senka.+ (Sela.)
4 Tu man neleidi net akių sumerkti,
esu taip sunerimęs, nė kalbėti negaliu.
5 Mąstau apie prabėgusias dienas,+
apie seniai praėjusius metus.
6 Nakčia prisimenu aš savo giesmę,+
širdyje mąstau+
ir stengiuosi ištirti viską.
7 Nejaugi Jehova bus amžiams mus atstūmęs+
ir mūsų nebepagailės?+
8 Nejaugi ištikimą meilę amžiais suturės
ir savo pažadą paliks neištesėtą per kartų kartas?
9 Nejau užmiršo Dievas savąjį gailestingumą,+
supykęs atsisakė pagailėti? (Sela.)
10 Nejaugi teks sakyti: „Man skaudu,+
kad savo dešine Aukščiausiasis mums nebepadeda“?
11 Atminsiu Jaho darbus,
atminsiu tavo stebuklus iš praeities,
12 mąstysiu apie visa, ką esi nuveikęs,
tavuosius darbus apgalvosiu.+
13 Šventi tavi keliai, o Dieve!
Koks dievas, mūsų didis Dieve, gali tau prilygti?+
14 Esi tu Dievas, darantis stebuklų,+
tautoms galybę savąją apreiškei.+
15 Ranka galinga tu išvadavai savuosius+ –
Jokūbo, Juozapo ainiją. (Sela.)
16 Tave, o Dieve, vandenys išvydo.
Sujudo vandenys tave išvydę,+
gelmės įsišėlo.
17 Ir debesys prapliupo lietumi,
apniukę dangūs ėmė griausti,
visur švytravo tavo strėlės.+
18 Griaustinis tavo sudundėjo+ lyg vežimo ratai,
pasaulį nutvieskė žaibai,+
drebėjo ir virpėjo žemė.+
19 Per jūrą tavo kelias driekėsi,+
per vandenis gausingus – tavo takas,
bet tavo pėdsakų nebuvo nė žymės,
20 kai, Mozei ir Aaronui patikėjęs į rankas,+
it kaimenę vedei tu savo tautą.+