8. Hadas, šeòlas — žmonijos kapas

„Hadas“ pavartotas 10 kartų

Žodis „hadas“, išvertus iš graikų kalbos, tikriausiai reiškia „nematoma vieta“ ir graikiškosios Šventojo Rašto dalies „Naujojo pasaulio“ vertime randamas šiose 10 eilučių: Mato 11:23; 16:18; Luko 10:15; 16:23; Apaštalų darbų 2:27, 31; Apreiškimo 1:18; 6:8; 20:13, 14.

Apaštalų darbų 2:27 Petras cituoja Psalmyno 16:10. Iš to suprantame, kad hadas — šeolo atitikmuo ir kad jis nurodo bendrą žmonijos kapą (kitaip nei kitas graikiškas žodis taphos, kuris nurodo atskirą kapą). Hadą atitinka lotyniškas žodis infernus (kai kur inferus), reiškiantis tai, kas yra apačioje, žemai. Taigi, infernus — gana taiklus graikiško ir hebrajiško žodžių atitikmuo.

Šventajame Rašte žodžiai „hadas“ ir „šeolas“ siejami su mirtimi ir mirusiaisiais ir neturi nieko bendra su gyvenimu ir gyvaisiais (Apreiškimo 20:13). Savo prasme šie žodžiai neduoda jokios užuominos nei apie malonumą, nei apie skausmą.

„Šeolas“ pavartotas 66 kartus

Žodis „šeolas“ hebrajiškosios Šventojo Rašto dalies „Naujojo pasaulio“ vertime randamas 66 vietose: Pradžios 37:35; 42:38; 44:29, 31; Skaičių 16:30, 33; Pakartoto Įstatymo 32:22; 1 Samuelio 2:6; 2 Samuelio 22:6; 1 Karalių 2:6, 9; Jobo 7:9; 11:8; 14:13; 17:13, 16; 21:13; 24:19; 26:6; Psalmyno 6:5 [6:6, BD]; 9:17 [9:18, BD]; 16:10; 18:5 [18:6, BD]; 30:3 [30:4, BD]; 31:17 [31:18, BD]; 49:14, 14, 15 [49:15, 15, 16, BD]; 55:15 [55:16, BD]; 86:13; 88:3 [88:4, BD]; 89:48 [89:49, BD]; 116:3; 139:8; 141:7; Patarlių 1:12; 5:5; 7:27; 9:18; 15:11, 24; 23:14; 27:20; 30:16; Mokytojo 9:10; Giesmių giesmės 8:6; Izaijo 5:14; (7:11); 14:9, 11, 15; 28:15, 18; 38:10, 18; 57:9; Ezechielio 31:15, 16, 17; 32:21, 27; Ozėjo 13:14, 14; Amoso 9:2; Jonos 2:2 [2:3, BD]; Habakuko 2:5.

Hebrajiškosiose Biblijos knygose „Naujojo pasaulio“ vertime žodis „šeolas“ vartojamas tose 65 vietose, kuriose hebrajiškame Biblijos tekste Biblia Hebraica Stuttgartensia (1977) randamas žodis šeʼōl. Dar viena vieta — Izaijo 7:11, kur šis žodis nurodomas minėto šaltinio išnašoje. Septuagintoje žodis šeʼōl daugiausia verčiamas haidēs.

Nors nuomonių apie žodžio šeʼōl kilmę esama ne vienos, greičiausiai jis padarytas iš hebrajiško veiksmažodžio שׁאל (šāʼal), reiškiančio „klausti, prašyti, reikalauti“. Tai leistų daryti išvadą, kad šeolas yra vieta (ne būsena), kuri prašo, reikalauja visų be išimties; mirę žmonės jai ir atitenka. Ji yra žemėje, visada siejama su mirusiaisiais. Taigi akivaizdu, kad šeʼōl reiškia bendrą žmonijos kapą, arba mirusiųjų sritį žemėje (ne jūroje). Hebrajų kalboje buvo ir žodis qeber — „atskiras kapas, kapavietė“ (Pradžios 23:4, 6, 9, 20).