SKAIČIŲ KNYGA

1 Antrais metais po išėjimo iš Egipto šalies, antro mėnesio pirmąją dieną, Jehova kreipėsi į Mozę Sinajaus dykumoje,+ Susitikimo Palapinėje:+ 2 „Surašykite visą Izraelio bendruomenę+ – visus izraelitus pagal šeimas ir kiltis, visus vyrus pavardžiui. 3 Drauge su Aaronu surašykite kiekvieną padalinį, visus vyrus, kuriems 20 ir daugiau metų+ ir kurie gali tarnauti Izraelio kariuomenėje.

4 Pasiimkite iš kiekvienos giminės po vieną vyrą, kilties vyriausiąjį.+ 5 Į pagalbą pasikviesite šiuos vyrus: iš Rubeno giminės – Šedeūro sūnų Elicūrą,+ 6 iš Simeono – Cūrišadajo sūnų Šelumielį,+ 7 iš Judo – Aminadabo sūnų Nachšoną,+ 8 iš Isacharo – Cuaro sūnų Netanelį,+ 9 iš Zabulono – Helono sūnų Eliabą,+ 10 iš Juozapo palikuonių – Amihudo sūnų Elišamą iš Efraimo giminės+ ir Pedacūro sūnų Gamelielį iš Manaso giminės, 11 iš Benjamino – Gideonio sūnų Abidaną,+ 12 iš Dano – Amišadajo sūnų Ahiezerą,+ 13 iš Ašero – Ochrano sūnų Pagielį,+ 14 iš Gado – Deuelio sūnų Eljasafą,+ 15 iš Naftalio – Enano sūnų Ahyrą.+ 16 Šie vyrai, išrinkti iš bendruomenės, yra savo protėvių giminių vadai,+ Izraelio tūkstančių vadovai.“+

17 Taigi Mozė ir Aaronas pasikvietė išvardytus vyrus 18 ir, subūrę visą bendruomenę, antro mėnesio pirmąją dieną surašė pavardžiui tuos, kuriems 20 ir daugiau metų,+ – visus pagal šeimas ir kiltis, 19 kaip kad Jehova Mozei paliepė. Taip Mozė Sinajaus dykumoje atliko tautos surašymą.+

20 Izraelio pirmagimio Rubeno palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 21 buvo 46 500. Tiek buvo iš Rubeno giminės.

22 Simeono palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 23 buvo 59 300. Tiek buvo iš Simeono giminės.

24 Gado palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 25 buvo 45 650. Tiek buvo iš Gado giminės.

26 Judo palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 27 buvo 74 600. Tiek buvo iš Judo giminės.

28 Isacharo palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 29 buvo 54 400. Tiek buvo iš Isacharo giminės.

30 Zabulono palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 31 buvo 57 400. Tiek buvo iš Zabulono giminės.

32 Juozapo palikuonių iš Efraimo giminės,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 33 buvo 40 500. Tiek buvo iš Efraimo giminės.

34 Manaso palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 35 buvo 32 200. Tiek buvo iš Manaso giminės.

36 Benjamino palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 37 buvo 35 400. Tiek buvo iš Benjamino giminės.

38 Dano palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 39 buvo 62 700. Tiek buvo iš Dano giminės.

40 Ašero palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 41 buvo 41 500. Tiek buvo iš Ašero giminės.

42 Naftalio palikuonių,+ įtrauktų į vardinį sąrašą pagal šeimas ir kiltis, tai yra karo tarnybai tinkamų vyrų, kuriems 20 ir daugiau metų, 43 buvo 53 400. Tiek buvo iš Naftalio giminės.

44 Visus tuos vyrus surašė Mozė ir Aaronas kartu su 12 Izraelio vadų, atstovaujančių savo kiltims. 45 Pagal savo kiltis buvo surašyti visi karo tarnybai tinkantys izraelitai, kuriems 20 ir daugiau metų. 46 Iš viso jų surašyta 603 550.+

47 Tačiau levitų giminė+ kartu su kitomis protėvių giminėmis nebuvo surašyta.+ 48 Jehova Mozei pasakė: 49 „Kartu su kitais izraelitais nesurašysi tik Levio giminės; jų į Izraelio giminių sąrašus neįtrauksi.+ 50 Levitus paskirsi rūpintis Sandoros*+ Padangte, visais jos reikmenimis ir viskuo, kas prie jos priklauso.+ Jie turės nešti Padangtę ir jos reikmenis.+ Jie tarnaus prie Padangtės+ ir aplink ją statysis palapines.+ 51 Kai Padangtę reikės kelti į kitą vietą, levitai ją išardys,+ o kai reikės vėl pastatyti, levitai ją surinks. Jei prie jos prisiartintų koks pašalietis*, jis turės būti nubaustas mirtimi.+

52 Kiekvienas izraelitas savo palapinę statysis nurodytoje stovyklos vietoje – savajame giminių dalinyje*,+ atitinkamame padalinyje. 53 O levitai palapines statysis aplink Sandoros* Padangtę, kad Izraelio bendruomenė neužsitrauktų mano rūstybės.+ Levitų pareiga bus rūpintis* Sandoros Padangte.“+

54 Kaip Jehova Mozei įsakė, taip Izraelio bendruomenė ir padarė. Ji viską taip ir padarė.

2 Jehova Mozei ir Aaronui tarė: 2 „Kiekvienas izraelitas turi statytis savo palapinę ten, kur paskirta jo daliniui*,+ ties savo kilties ženklu. Visi statys savo palapines aplink Susitikimo Palapinę.

3 Rytinėje, saulėtekio, pusėje palapines statysis Judo giminės vedamas dalinys, padalinys prie padalinio. Judo palikuonių vadas bus Aminadabo sūnus Nachšonas.+ 4 Jo vyrų surašyta 74 600.+ 5 Šalia jo palapines statysis Isacharo giminė. Isacharo palikuonių vadas bus Cuaro sūnus Netanelis.+ 6 Jo vyrų surašyta 54 400.+ 7 O iš kito šono – Zabulono giminė. Zabulono palikuonių vadas bus Helono sūnus Eliabas.+ 8 Jo vyrų surašyta 57 400.+

9 Judo stovyklos padaliniuose iš viso surašyta 186 400 vyrų. Į kelią jie kils pirmieji.+

10 Rubeno giminės+ vedamas dalinys savo palapines statysis pietinėje pusėje, padalinys prie padalinio. Rubeno palikuonių vadas bus Šedeūro sūnus Elicūras.+ 11 Jo vyrų surašyta 46 500.+ 12 Šalia jo palapines statysis Simeono giminė. Simeono palikuonių vadas bus Cūrišadajo sūnus Šelumielis.+ 13 Jo vyrų surašyta 59 300.+ 14 O iš kito šono – Gado giminė. Gado palikuonių vadas bus Reuelio sūnus Eljasafas.+ 15 Jo vyrų surašyta 45 650.+

16 Rubeno stovyklos padaliniuose iš viso surašyta 151 450 vyrų. Jie į kelią kils antri.+

17 Kai Susitikimo Palapinė bus gabenama į kitą vietą,+ levitų stovykla eis per vidurį, tarp kitų stovyklų.

Kaip izraelitai išsidėsto stovykloje, taip ir keliaus – kiekvienas savo vietoje, savajame giminių dalinyje.+

18 Efraimo giminės vedamas dalinys savo palapines statysis vakarinėje pusėje, padalinys prie padalinio. Efraimo palikuonių vadas bus Amihudo sūnus Elišama.+ 19 Jo vyrų surašyta 40 500.+ 20 Šalia jo palapines statysis Manaso giminė.+ Manaso palikuonių vadas bus Pedacūro sūnus Gamelielis.+ 21 Jo vyrų surašyta 32 200.+ 22 O iš kito šono – Benjamino giminė. Benjamino palikuonių vadas bus Gideonio sūnus Abidanas.+ 23 Jo vyrų surašyta 35 400.+

24 Efraimo stovyklos padaliniuose iš viso surašyta 108 100 vyrų. Jie į kelią kils treti.+

25 Dano giminės vedamas dalinys savo palapines statysis šiaurinėje pusėje, padalinys prie padalinio. Dano palikuonių vadas bus Amišadajo sūnus Ahiezeras.+ 26 Jo vyrų surašyta 62 700.+ 27 Šalia jo palapines statysis Ašero giminė. Ašero palikuonių vadas bus Ochrano sūnus Pagielis.+ 28 Jo vyrų surašyta 41 500.+ 29 O iš kito šono – Naftalio giminė. Naftalio palikuonių vadas bus Enano sūnus Ahyra.+ 30 Jo vyrų surašyta 53 400.+

31 Dano stovyklos padaliniuose surašyta iš viso 157 600 vyrų. Jie į kelią kils paskutiniai iš visų dalinių.“+

32 Taigi izraelitai buvo surašyti pagal kiltis ir iš viso stovyklose karo tarnybai tinkamų vyrų buvo suskaičiuota 603 550.+ 33 Levitai drauge su kitais izraelitais surašyti nebuvo,+ nes taip Mozei paliepė Jehova. 34 Izraelitai padarė viską, ką Jehova buvo Mozei paliepęs. Štai į kokius dalinius buvo suskirstytos izraelitų giminės,+ štai kaip jie kilo į kelią,+ – visi pagal savo šeimas ir kiltis.

3 Kai Jehova kalbėjosi su Moze ant Sinajaus kalno,+ iš Aarono ir Mozės palikuonių tuo metu buvo šie: 2 Aarono sūnūs Nadabas (pirmagimis), Abihuvas,+ Eleazaras+ ir Itamaras.+ 3 Tai vardai Aarono sūnų, pateptų būti kunigais, įšventintų eiti kunigų tarnybą.+ 4 Nadabas ir Abihuvas mirė Jehovos akivaizdoje, kai Sinajaus dykumoje Jehovos akivaizdoje atnašavo neteisėtą atnašą*.+ Sūnų̃ jiedu neturėjo. O Eleazaras+ ir Itamaras+ kartu su savo tėvu Aaronu toliau tarnavo kunigais.

5 Jehova Mozei tarė: 6 „Sukviesk Levio giminę+ ir tegul jie patarnauja+ kunigui Aaronui. 7 Jų pareiga bus patarnauti Aaronui ir visai bendruomenei – talkinti prie Susitikimo Palapinės, atlikti užduotis, susijusias su Padangtės tarnyba. 8 Levitai turės rūpintis visais Susitikimo Palapinės reikmenimis,+ patarnauti izraelitams ir tvarkyti visus reikalus, susijusius su Padangte.+ 9 Atiduosi levitus Aaronui ir jo sūnums. Jie paimami iš izraelitų ir atiduodami Aaronui.+ 10 Aaroną ir jo sūnus paskirsi eiti kunigų tarnystę.+ Jeigu prie šventovės prisiartintų koks pašalietis*, jis bus nubaustas mirtimi.“+

11 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 12 „Štai iš izraelitų aš paimu levitus, paimu juos vietoj visų Izraelio pirmagimių*,+ ir levitai bus mano. 13 Visi pirmagimiai yra mano.+ Tą dieną, kai išžudžiau visus pirmagimius Egipto krašte,+ aš pasirinkau* sau visus Izraelio pirmagimius, tiek žmogaus, tiek gyvulio.+ Jie bus mano. Aš esu Jehova.“

14 Jehova Sinajaus dykumoje+ Mozei paliepė: 15 „Surašyk visus levitus pagal jų kiltis ir šeimas. Į sąrašą įtrauk visus vyrus nuo mėnesio amžiaus.“+ 16 Mozė Jehovos paliepimą įvykdė, surašė juos, kaip buvo įsakyta. 17 Štai Levio sūnų vardai: Geršonas, Kehatas ir Meraris.+

18 Geršono sūnų ir iš jų kilusių šeimų vardai: Libnis ir Šimis.+

19 Kehato sūnų ir iš jų kilusių šeimų vardai: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis.+

20 Merario sūnų ir iš jų kilusių šeimų vardai: Machlis+ ir Mušis.+

Tokios buvo levitų šeimos ir jų kiltys.

21 Iš Geršono kilo libnių šeima+ ir šimių šeima. Tai buvo geršonų šeimos. 22 Geršonų vyrų nuo mėnesio amžiaus buvo surašyta 7500.+ 23 Jų šeimos statėsi palapines už Padangtės,+ vakarinėje pusėje. 24 Geršonų kilties vadas buvo Laelio sūnus Eljasafas. 25 Geršono žmonėms paskirta tokia Susitikimo Palapinės tarnyba:+ rūpintis Padangte,+ jos uždangomis,+ įėjimo į Susitikimo Palapinę užuolaida,+ 26 kiemo užtvara,+ užuolaida,+ dengiančia įėjimą į kiemą, kuriame stovi Padangtė su aukuru, ir Padangtės virvėmis, atlikti visus su tais dalykais susijusius darbus.

27 Iš Kehato kilo amramų šeima, iccharų šeima, hebronų šeima ir uzielitų šeima. Tai buvo kehatų šeimos.+ 28 Kehato vyrų nuo mėnesio amžiaus buvo 8600. Jie buvo įpareigoti rūpintis šventove.+ 29 Kehatų šeimos palapines statėsi į pietus nuo Padangtės.+ 30 Jų kilties šeimų vadas buvo Uzielio sūnus Elicafanas.+ 31 Kehatai buvo įpareigoti rūpintis Skrynia,+ stalu,+ žibintuvu,+ aukurais,+ apeiginiais šventovės reikmenimis,+ Padangtės skiriamąja uždanga,+ atlikti visus su tais dalykais susijusius darbus.+

32 Levitų vyriausiasis buvo kunigo Aarono sūnus Eleazaras.+ Jam buvo pavesta vadovauti vyrams, atliekantiems visokią tarnystę šventovėje.

33 Iš Merario kilo machlių šeima ir mušių šeima. Tai buvo šeimos, kilusios iš Merario.+ 34 Jų vyrų nuo mėnesio amžiaus buvo suskaičiuota 6200.+ 35 Merario kilties šeimų vadas buvo Abihailo sūnus Cūrielis. Palapines jų šeimos statėsi į šiaurę nuo Padangtės.+ 36 Merario žmonės buvo įpareigoti rūpintis Padangtės rėmais,+ kartimis,+ stulpais, pastovais,+ visais jų reikmenimis,+ atlikti visus su tais dalykais susijusius darbus,+ 37 rūpintis kiemo užtvaros strypais, jų pastovais,+ kuoliukais ir virvėmis.

38 Priešais Padangtę, į rytus nuo jos, – priešais Susitikimo Palapinę, toje pusėje, kur teka saulė, – palapines statėsi Mozė ir Aaronas su sūnumis. Šie buvo įpareigoti rūpintis šventove, tai buvo jų pareiga izraelitų labui. O bet koks pašalietis*, prisiartinęs prie šventovės, turėjo būti nubaustas mirtimi.+

39 Iš viso Levio giminės vyrų nuo mėnesio amžiaus, kuriuos Mozė ir Aaronas Jehovos paliepimu surašė šeimomis, buvo 22 000.

40 Jehova Mozei paliepė: „Surašyk visus izraelitų pirmagimius vyrus nuo mėnesio amžiaus,+ suskaičiuok juos, padaryk jų vardų sąrašą. 41 Levitus atiduosi man – aš esu Jehova. Atiduosi juos vietoj visų izraelitų pirmagimių.+ Taip pat atiduosi levitų gyvulius – vietoj visų izraelitų gyvulių pirmadėlių.“+ 42 Taigi pagal šį Jehovos paliepimą Mozė surašė visus izraelitų pirmagimius. 43 Vyrų nuo mėnesio amžiaus, surašytų pavardžiui, iš viso buvo 22 273.

44 Jehova Mozei toliau kalbėjo: 45 „Levitus atiduosi vietoj visų izraelitų pirmagimių ir levitų gyvulius – vietoj izraelitų gyvulių. Levitai priklausys man. Aš esu Jehova. 46 O 273 izraelitų pirmagimius – tiek jie viršija levitų skaičių – išpirksi.+ 47 Duosi už žmogų po penkis šekelius*,+ tai yra šventovės šekelius*. Šekelį sudaro 20 gèrų*.+ 48 Pinigus atiduosi Aaronui ir jo sūnums kaip išpirką už tiek, kiek yra viršytas levitų skaičius.“ 49 Taigi Mozė surinko iš izraelitų pinigus kaip išpirką už tiek pirmagimių, kiek jų buvo daugiau nei levitų. 50 Iš izraelitų pirmagimių jis paėmė 1365 šekelius, tai yra šventovės šekelius*. 51 Tuos išpirkos pinigus, kaip Jehova buvo liepęs, Mozė padavė Aaronui ir jo sūnums. Jis padarė taip, kaip Jehova buvo įsakęs.

4 Jehova kalbėjo Mozei ir Aaronui: 2 „Iš Levio sūnų turite surašyti Kehato sūnus+ pagal jų šeimas ir kiltis, 3 visus nuo 30+ iki 50+ metų amžiaus, – tuos, kuriems paskiriama tarnyba prie Susitikimo Palapinės.+

4 Kehato sūnų tarnyba prie Susitikimo Palapinės+ susijusi su tuo, kas itin šventa. 5 Kai stovyklai reikės keltis į kitą vietą, Aaronas ir jo sūnūs ateis, nukabins skiriamąją uždangą+ ir ja uždengs Įstatymo* Skrynią,+ 6 tada ant jos užklos ruonių odos dangalą, mėlyną audeklą ir perkiš kartis.+

7 Mėlynu audeklu taip pat uždengs atnašinės duonos stalą+ ir sudės ant jo dubenis, taures, puodynes ir liejamųjų atnašų ąsočius.+ Atnašinė duona+ turės likti ant stalo. 8 Tada viską uždengs tamsiai raudonu audeklu, ant viršaus užklos ruonių odos dangalą ir perkiš kartis.+ 9 Paskui mėlynu audeklu jie uždengs žibintuvą,+ jo žibintus,+ gnybtuvus*, indus nuognaiboms+ ir visus indus, kuriuose laikomas aliejus žibintams pripildyti. 10 Žibintuvą ir visus jo reikmenis jie suvynios į ruonių odą ir padės ant neštuvų. 11 Auksinį aukurą+ jie irgi uždengs mėlynu audeklu, užklos ruonių odos dangalu ir perkiš kartis.+ 12 Tada surinks visus apeiginius reikmenis,+ kurie naudojami atliekant tarnystę šventojoje vietoje, sudės juos į mėlyną audeklą, uždengs ruonių odos dangalu ir padės ant neštuvų.

13 Tada susems iš aukuro pelenus*+ ir uždengs aukurą purpurinės vilnos audiniu. 14 Ant jo sudės visus jo reikmenis, naudojamus atliekant tarnystę prie aukuro: indus žarijoms, šakes, semtuvus ir dubenis – visus aukuro reikmenis.+ Viską užklos ruonių odos dangalu ir perkiš kartis.+

15 Kai stovyklą reikės perkelti į kitą vietą, Aaronas ir jo sūnūs uždangstys šventovę+ su visais jos reikmenimis ir tada jų nešti ateis Kehato sūnūs.+ Prie pačios šventovės nešėjai nesilies, kad nemirtų.+ Tokia bus Kehato sūnų pareiga, kai Susitikimo Palapinę reikės perkelti į kitą vietą.

16 Kunigo Aarono sūnui Eleazarui+ pavesta rūpintis žibintuvo aliejumi,+ kvapiaisiais smilkalais,+ kasdiene javų atnaša ir patepimo aliejumi.+ Jis rūpinsis visa Padangte ir viskuo, kas joje, šventove ir visais jos reikmenimis.“

17 Jehova Mozei ir Aaronui toliau kalbėjo: 18 „Žiūrėkite, kad Kehato kilties šeimos+ neužsitrauktų pražūties ir nedingtų iš levitų tarpo. 19 Darykite viską, kad kartais jie neprisiartintų prie švenčiausiųjų dalykų+ ir dėl to nemirtų. Aaronas ir jo sūnūs ateis ir kiekvienam iš jų paskirs tarnybos užduotis, nurodys, ką kuriam reikės nešti. 20 Kehatai neis į vidų ir net akies krašteliu nepažvelgs į šventus dalykus, kad nemirtų.“+

21 Tada Jehova Mozei kalbėjo: 22 „Atlikite Geršono sūnų+ surašymą pagal jų kiltis ir šeimas. 23 Surašysite visus nuo 30 iki 50 metų amžiaus – tuos, kuriems paskiriama tarnyba prie Susitikimo Palapinės. 24 Tokios bus geršonų šeimų pareigos:+ 25 jie turės nešti Padangtės dangą,+ apatinę ir viršutinę Susitikimo Palapinės dangas, ant viršaus tiesiamą ruonių odos dangalą,+ įėjimo į Susitikimo Palapinę užuolaidą,+ 26 kiemo uždangas+ ir užuolaidą, dengiančią įėjimą į kiemą,+ kuriame stovi Padangtė su aukuru, jų virves, visokius reikmenis ir viską, ko reikia darbui atlikti. Tai bus geršonų darbas. 27 Geršonai+ savo tarnybą atliks ir daiktus gabens prižiūrimi Aarono ir jo sūnų. Taigi visus šiuos daiktus pavesta nešti geršonams. 28 Tokia tarnyba prie Susitikimo Palapinės skiriama geršonų šeimoms, tokias jie eis pareigas,+ vadovaujami kunigo Aarono sūnaus Itamaro.+

29 Atliksite ir Merario sūnų+ surašymą pagal jų šeimas ir kiltis. 30 Surašysite visus nuo 30 iki 50 metų amžiaus – tuos, kuriems paskiriama tarnyba prie Susitikimo Palapinės. 31 Jiems skirta tarnyba bus nešti šiuos Susitikimo Palapinės reikmenis:+ Padangtės rėmus,+ jos kartis,+ stulpus,+ pastovus,+ 32 Padangtės kiemo strypus+ ir jų pastovus,+ kuoliukus,+ virves ir kitus reikmenis, taip pat viską, ko reikia atliekant tarnystę, susijusią su šitais daiktais. Paskirsite jiems, kiekvienam pavardžiui, kokius reikmenis turės nešti. 33 Tokią Susitikimo Palapinės tarnystę eis Merario sūnų šeimos,+ vadovaujamos kunigo Aarono sūnaus Itamaro.“+

34 Tada Mozė, Aaronas ir bendruomenės vadai+ surašė Kehato sūnus+ pagal jų šeimas ir kiltis, 35 visus nuo 30 iki 50 metų amžiaus, – tuos, kuriems turėjo būti paskirta tarnyba prie Susitikimo Palapinės.+ 36 Iš viso jų pagal šeimas surašyta 2750.+ 37 Tiek buvo surašyta kehatų šeimų vyrų, kuriems paskirta atlikti tarnybą prie Susitikimo Palapinės. Mozė ir Aaronas surašė juos, kaip Jehova buvo Mozei paliepęs.+

38 Buvo surašyti ir Geršono sūnūs+ pagal jų šeimas ir kiltis, 39 visi nuo 30 iki 50 metų amžiaus, – tie, kuriems turėjo būti paskirta tarnyba prie Susitikimo Palapinės. 40 Iš viso jų pagal šeimas ir kiltis surašyta 2630.+ 41 Tiek buvo surašyta Geršono šeimų vyrų, kuriems paskirta atlikti tarnybą prie Susitikimo Palapinės. Mozė ir Aaronas surašė juos, kaip Jehova buvo paliepęs.+

42 Buvo surašyti ir Merario sūnūs pagal jų šeimas ir kiltis, 43 visi nuo 30 iki 50 metų amžiaus, – tie, kuriems turėjo būti paskirta tarnyba prie Susitikimo Palapinės.+ 44 Iš viso jų pagal šeimas surašyta 3200.+ 45 Tiek buvo surašyta Merario šeimų vyrų. Juos Mozė ir Aaronas surašė, kaip Jehova buvo paliepęs Mozei.+

46 Mozė, Aaronas ir Izraelio vadai surašė visus tuos levitus pagal šeimas ir kiltis, 47 visus nuo 30 iki 50 metų amžiaus. Visi jie buvo paskirti eiti tarnybą prie Susitikimo Palapinės ir nešti jos reikmenis.+ 48 Iš viso buvo surašyta 8580 vyrų.+ 49 Jie buvo surašyti, kaip Jehova buvo paliepęs Mozei, ir kiekvienam buvo paskirta, kokią tarnybą turės eiti ir kokius reikmenis nešti. Visi jie buvo surašyti, kaip Jehova buvo Mozei paliepęs.

5 Jehova Mozei toliau kalbėjo: 2 „Įsakyk izraelitams, kad lieptų išeiti iš stovyklos visiems, kurie raupsuoti,+ kuriems teka išskyros+ ir kurie yra susitepę numirėliu*.+ 3 Ar tai būtų vyras, ar moteris, liepsite jam išeiti už stovyklos. Jis turės pasišalinti, kad nesuterštų+ stovyklos – vietos, kurioje aš gyvenu.“+ 4 Izraelitai taip ir padarė – išsiuntė tuos žmones iš stovyklos. Kaip Jehova Mozei nurodė, taip izraelitai ir padarė.

5 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 6 „Sakyk izraelitams: ‘Jeigu vyras ar moteris padarytų kokią žmonėms įprastą nuodėmę, sulaužydamas ištikimybę Jehovai, jis užsitrauks kaltę.+ 7 Jis privalo išpažinti savo nuodėmę,+ atlyginti visą padarytą žalą ir dar pridėti penktadalį viršaus.+ Žmogui, kurį nuskriaudė, jis viską atlygins. 8 Jeigu nuskriaustasis neturi artimo giminaičio, galinčio priimti žalos atlyginimą,* tas atlyginimas priklausys Jehovai – jis atiteks kunigui, kaip ir permaldavimo avinas, kuriuo kunigas atliks permaldavimą už nusidėjusį žmogų.+

9 Visos šventosios aukos,+ kurias izraelitai atneša kunigui, priklausys kunigui.+ 10 Jam atiteks kiekvieno žmogaus šventos aukos. Ką kiekvienas atneša kunigui, yra kunigo.’“

11 Jehova toliau Mozei kalbėjo: 12 „Perduok izraelitams nurodymus, ką daryti, jei kieno žmona nusideda, jei sulaužo ištikimybę savo vyrui, 13 ir jos vyras nežino, kad su ja sugulė kitas.+ Jeigu tai lieka nuo jo nuslėpta, jeigu nėra kam paliudyti, kad ji šitaip susitepė, ir ji nebuvo pagauta, 14 tačiau jos vyrą apima pavydas ir jis įtaria neištikimybę, – nesvarbu, ar ji išties susitepė ar ne, – 15 jis turi atvesti žmoną pas kunigą ir atnešti dešimtadalį efos* miežių miltų, kad būtų už ją paaukota. Aliejaus ant tų miltų neužpils ir smilkomųjų sakų ant jų nedės, nes tai yra pavydo atnašos miltai – javų atnaša, primenanti kaltę.

16 Kunigas išves moterį į priekį ir pastatys Jehovos akivaizdoje.+ 17 Įpylęs į molinį dubenį švento vandens, kunigas paims nuo Padangtės aslos truputį žemių ir įbers į tą vandenį. 18 Tada, pastatęs moterį Jehovos akivaizdoje, nudengs jai galvą ir įduos į rankas pavydo atnašos miltus+ – dalį, atstojančią visą auką, o pats rankoje laikys kartųjį prakeikimo vandenį.+

19 Tada kunigas prisaikdins moterį tokiais žodžiais: ‘Jeigu joks kitas vyras su tavimi negulėjo ir tu, priklausydama savajam vyrui,+ nenusidėjai ir nesusitepei, šis kartusis prakeikimo vanduo tenepadaro tau jokio poveikio. 20 Bet jei nusidėjai, jei priklausydama savajam vyrui susitepei, jei sugulei su svetimu...’+ 21 Ir kunigas prisaikdins tą moterį prakeiksmo priesaika: ‘Tegul padaro Jehova tave prakeiksmu ir prakeiksmo priesaika tautoje. Tepadaro Jehova, kad tavo šlaunys* sunyktų* ir pilvas išsipūstų. 22 Šiam prakeikimo vandeniui patekus į vidurius, tavo pilvas išsipūs ir šlaunys sunyks.’ Moteris į tai atsakys: ‘Amen! Amen!’*

23 Tada kunigas surašys tuos prakeiksmus į knygą ir nuplaus juos karčiuoju vandeniu. 24 To prakeikimo vandens jis turės duoti moteriai ir šis, patekęs į vidurius, taps jai kartybe. 25 Kunigas paims pavydo atnašos miltus+ jai iš rankų ir, pasiūbavęs juos Jehovos akivaizdoje, atneš prie aukuro. 26 Jis pasems saują atnašos miltų – ta dalis atstos visą auką – ir pavers juos dūmais ant aukuro,+ o tada anuo vandeniu pagirdys moterį. 27 Ji išgers prakeikimo vandens ir jeigu yra susitepusi ir nusižengusi neištikimybe savo vyrui, tas vanduo, patekęs į vidurius, taps kartybe – jos pilvas išsipūs, šlaunys sunyks ir moteris taps prakeiksmu tautoje. 28 Tačiau jeigu moteris nebuvo susitepusi, jeigu yra švari, neganda jos neištiks ir ji galės pastoti ir gimdyti vaikus.

29 Tokio įstatymo bus laikomasi pavydo atveju,+ – kai moteris, priklausanti vyrui, nusideda ir susitepa 30 arba kai vyras įtaria ją neištikimybe ir ima pavydėti. Jis turi atvesti žmoną Jehovos akivaizdon, ir kunigas atliks viską, kas nurodyta šiame įstatyme. 31 Vyras nebus nusikaltęs, o moteris, jei nusikaltusi, turės atsakyti.“

6 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 2 „Kalbėk izraelitams, sakyk jiems: ‘Jei koks žmogus, vyras ar moteris, duoda Jehovai ypatingą įžadą – įžadą būti nazyru*,+ 3 jis turės susilaikyti nuo vyno ir kitų svaigiųjų gėrimų. Taip pat negers nei vyno acto, nei kitų svaigiųjų gėrimų acto.+ Negers jokio vynuogių gėrimo, nevalgys šviežių ar džiovintų vynuogių. 4 Per visą laiką, kol bus nazyras, nevalgys nieko, ką duoda vynmedis, – netgi neprinokusių vynuogių ir vynuogių odelių.

5 Per visas nazyro įžado dienas joks skustuvas nepalies jo galvos.+ Jis turi būti šventas, todėl leis plaukams augti iki pasibaigs Jehovai paskirtos dienos. 6 Per visas dienas nazyras nesiartins prie mirusiojo*, nes yra paskyręs save Jehovai. 7 Net jei mirtų tėvas ar motina, brolis ar sesuo, jis negali susitepti,+ nes jam ant galvos yra ženklas, kad jis Dievo nazyras.

8 Kol bus nazyras, jis yra šventas Jehovai. 9 Vis dėlto jeigu šalia jo kas nors netikėtai numirtų+ ir jis, būdamas nazyras, prie numirėlio prisiliestų, jo galva taptų suteršta. Apsivalymo dieną jis turės nusiskusti plaukus.+ Galvą nusiskus septintą dieną. 10 O aštuntąją paims du purplelius arba du balandžiukus ir atneš kunigui prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. 11 Vieną paukštį kunigas paaukos kaip auką už nuodėmę, o kitą – kaip deginamąją auką ir atliks permaldavimą už jo nuodėmę,+ tai yra už tai, kad susiteršė prisilietęs prie mirusiojo*. Tą pačią dieną jis vėl pašventins savo galvą*. 12 Jis iš naujo paskirs save Jehovai ir vėl bus nazyras. Aukai už kaltę jis atves pirmametį avinėlį. Kadangi nazyravimo laikotarpiu susiteršė, ankstesnės dienos nebus įskaičiuotos.

13 Toks yra nazyro įstatymas. Pasibaigus įžado laikotarpiui,+ nazyras bus atvestas prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. 14 Ten pristatys savo auką Jehovai: vieną sveiką pirmametį avinėlį kaip deginamąją auką,+ vieną sveiką pirmametę avelę kaip auką už nuodėmę+ ir vieną sveiką aviną kaip bendrystės auką,+ 15 taip pat pintinę duonos riesčių, iškeptų iš geriausių miltų tešlos be raugo, užmaišytos su aliejumi, aliejumi apteptų tešlainių be raugo, javų atnašą+ ir liejamąsias atnašas.+ 16 Kunigas visa tai atnašaus Jehovos akivaizdoje, paaukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką. 17 Jehovai jis paaukos ir bendrystės aukos aviną drauge su pintine duonos riesčių be raugo, javų atnaša+ ir liejamąja atnaša.

18 Tada prie įėjimo į Susitikimo Palapinę nazyras nusiskus plaukus, kurių nebuvo kirpęs per savo nazyravimo laikotarpį,+ ir užmes juos ant degančios bendrystės aukos. 19 Kunigas paims virtą avino mentę,+ vieną duonos riestę be raugo iš pintinės, vieną tešlainį be raugo ir sudės viską ant rankų nazyrui, nusiskutusiam savo nazyravimo ženklą. 20 Tada kunigas pasiūbuos viską kaip siūbuojamąją atnašą Jehovai.+ Ši šventa auka priklausys kunigui, kaip ir siūbuojamoji atnaša – gyvulio krūtinė ir koja.+ Paskui nazyrui jau bus galima gerti vyną.

21 Štai įstatymas nazyrui,+ pasižadančiam paaukoti Jehovai auką, kuri nazyrui nėra privaloma ir kurią paaukoti jis išgali: ką pasižadėjo, tą ir turi padaryti, nes yra davęs nazyro įžadą.’“

22 Tada Jehova tarė Mozei: 23 „Sakyk Aaronui ir jo sūnums: ‘Štai kokiais žodžiais laiminsite+ Izraelio tautą. Sakysite jiems:

24 „Telaimina jus Jehova+ ir tesaugo.

27 Taip jie laimins mano vardu Izraelio tautą,+ kad mano palaiminimas būtų su jais.“+

7 Baigęs įrengti Padangtę,+ Mozė dar tą pačią dieną patepė ją+ ir pašventino: pačią Padangtę, visus joje esančius daiktus, aukurą ir visus jo reikmenis.+ Kai jis visa tai patepė ir pašventino,+ 2 Izraelio vadai,+ kilčių vyriausieji, – tie patys giminių vadai, kurie vadovavo surašymui, – atgabeno dovaną. 3 Jehovos akivaizdon jie atgabeno 6 dengtus vežimus ir 12 jaučių – po vežimą nuo dviejų vadų ir po jautį nuo kiekvieno; visa buvo atgabenta prie Padangtės. 4 Jehova tarė Mozei: 5 „Priimk šią dovaną – visa tai bus naudojama Susitikimo Palapinės tarnyboje. Perduok ją levitams, kiekvienam duok tai, ko reikia jo tarnybai atlikti.“

6 Taigi Mozė priėmė vežimus ir gyvulius ir perdavė juos levitams. 7 Geršono sūnums jis atidavė du vežimus ir keturis jaučius – tiek, kiek reikėjo jų tarnyboje.+ 8 Merario sūnums, kuriems vadovavo kunigo Aarono sūnus Itamaras, jis davė keturis vežimus ir aštuonis jaučius, nes tiek reikėjo jų tarnyboje.+ 9 O Kehato sūnums jis nedavė nieko, nes šventovės daiktai, kuriais jiems buvo pavesta rūpintis,+ turėjo būti nešami ant pečių.+

10 Aukuro patepimo dieną vadai ėmė nešti savo aukas aukuro pašventinimo iškilmėms.+ Jiems atgabenus aukas prie aukuro, 11 Jehova Mozei tarė: „Savo auką aukuro pašventinimo iškilmėms vadai gabens po vieną, kiekvieną dieną vis kitas vadas.“

12 Pirmąją dieną savo auką pristatė Aminadabo sūnus Nachšonas iš Judo giminės.+ 13 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių*, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių*,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 14 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 15 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 16 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 17 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Aminadabo sūnaus Nachšono+ auka.

18 Antrąją dieną savo auką pristatė Cuaro sūnus Netanelis, Isacharo giminės vadas.+ 19 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 20 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 21 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 22 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 23 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Cuaro sūnaus Netanelio auka.

24 Trečiąją dieną savo auką pristatė Helono sūnus Eliabas, Zabulono palikuonių vadas.+ 25 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 26 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 27 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 28 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 29 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Helono sūnaus Eliabo+ auka.

30 Ketvirtąją dieną savo auką pristatė Šedeūro sūnus Elicūras, Rubeno palikuonių vadas.+ 31 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 32 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 33 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 34 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 35 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Šedeūro sūnaus Elicūro+ auka.

36 Penktąją dieną savo auką pristatė Cūrišadajo sūnus Šelumielis, Simeono palikuonių vadas.+ 37 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 38 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 39 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 40 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 41 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Cūrišadajo sūnaus Šelumielio+ auka.

42 Šeštąją dieną savo auką pristatė Deuelio sūnus Eljasafas, Gado palikuonių vadas.+ 43 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 44 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 45 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 46 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 47 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Deuelio sūnaus Eljasafo+ auka.

48 Septintąją dieną savo auką pristatė Amihudo sūnus Elišama, Efraimo palikuonių vadas.+ 49 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 50 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 51 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 52 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 53 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Amihudo sūnaus Elišamos+ auka.

54 Aštuntąją dieną savo auką pristatė Pedacūro sūnus Gamelielis, Manaso palikuonių vadas.+ 55 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 56 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 57 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 58 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 59 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Pedacūro sūnaus Gamelielio+ auka.

60 Devintąją dieną savo auką pristatė Gideonio sūnus Abidanas, Benjamino palikuonių vadas.+ 61 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 62 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 63 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 64 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 65 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Gideonio sūnaus Abidano+ auka.

66 Dešimtąją dieną savo auką pristatė Amišadajo sūnus Ahiezeras, Dano palikuonių vadas.+ 67 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 68 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 69 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 70 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 71 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Amišadajo sūnaus Ahiezero+ auka.

72 Vienuoliktąją dieną savo auką pristatė Ochrano sūnus Pagielis, Ašero palikuonių vadas.+ 73 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 74 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 75 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 76 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 77 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Ochrano sūnaus Pagielio+ auka.

78 Dvyliktąją dieną savo auką pristatė Enano sūnus Ahyra, Naftalio palikuonių vadas.+ 79 Jo auka buvo viena sidabrinė lėkštė, sverianti 130 šekelių, ir vienas sidabrinis dubuo, sveriantis 70 šekelių, tai yra šventovės šekelių,+ – abu pilni geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, skirtų javų atnašai,+ 80 viena auksinė taurė, sverianti 10 šekelių, pilna smilkalų, 81 jautukas, avinas ir pirmametis avinėlis deginamajai aukai,+ 82 ožiukas aukai už nuodėmę,+ 83 taip pat du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai bendrystės aukai.+ Tokia buvo Enano sūnaus Ahyros+ auka.

84 Tokią auką Izraelio vadai atnešė aukuro pašventinimo iškilmėms,+ kai jis buvo pateptas. Buvo atnešta 12 sidabrinių lėkščių, 12 sidabrinių dubenų, 12 auksinių taurių.+ 85 Kiekviena sidabrinė lėkštė svėrė 130 šekelių, kiekvienas dubuo – 70 šekelių. Iš viso tie sidabriniai indai svėrė 2400 šekelių, tai yra šventovės šekelių.+ 86 Kiekviena iš 12 taurių, kuriose buvo smilkalai, svėrė 10 šekelių, tai yra šventovės šekelių. Iš viso tos auksinės taurės svėrė 120 šekelių. 87 Buvo pristatyta iš viso 12 jautukų, 12 avinų, 12 metinių avinėlių deginamajai aukai ir atitinkamos javų atnašos, taip pat 12 ožiukų aukai už nuodėmę. 88 Bendrystės aukai buvo atvesti 24 jaučiai, 60 avinų, 60 ožių ir 60 metinių avinėlių. Tokia aukuro pašventinimo auka+ buvo paaukota po to, kai aukuras buvo pateptas.+

89 Įėjęs į Susitikimo Palapinę kalbėtis su Dievu,+ Mozė girdėdavo balsą, sklindantį nuo Įstatymo* Skrynios dangčio,+ tarp dviejų kerubų.+ Taip Dievas su juo kalbėdavosi.

8 Jehova kalbėjo Mozei: 2 „Sakyk Aaronui: ‘Uždegęs septynis žibintuvo žibintus, sudėk juos taip, kad apšviestų vietą priešais žibintuvą.’“+ 3 Aaronas padarė taip, kaip Jehova Mozei paliepė, – uždegė žibintuvo+ žibintus ir sudėjo juos taip, kad šviesa kristų priekin. 4 O žibintuvas buvo nukaldintas iš aukso; nuo stiebo iki vainikėlio – viskas buvo kalstyta.+ Žibintuvas buvo padarytas toks, kokį Jehova parodė Mozei regėjime.+

5 Jehova kalbėjo Mozei: 6 „Levitus atskirk nuo izraelitų ir atlik jų apvalymą.+ 7 Štai kaip turės būti atliktas jų apvalymas. Pašlakstysi juos nuodėmes nuplaunančiu vandeniu, jie nusiskus visą kūną skustuvu, išsiskalbs drabužius ir taps švarūs.+ 8 Tada jie atves jautuką+ ir javų atnašai+ atneš geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, o tu aukai už nuodėmę atvesi kitą jautuką.+ 9 Pastatysi levitus priešais Susitikimo Palapinę ir sukviesi visą Izraelio bendruomenę.+ 10 Kai pastatysi levitus Jehovos akivaizdoje, izraelitai uždės ant jų rankas.+ 11 Tada Aaronas pasiūbuos levitus* Jehovos akivaizdoje kaip izraelitų siūbuojamąją atnašą,+ ir levitai galės eiti tarnybą Jehovai.+

12 Paskui levitai uždės rankas jautukams ant galvų+ ir paaukos juos: vieną kaip auką už nuodėmę, kitą – kaip deginamąją auką Jehovai, kad už levitus būtų atliktas permaldavimas.+ 13 Pastatysi levitus Aarono ir jo sūnų akivaizdoje ir pasiūbuosi juos kaip siūbuojamąją atnašą Jehovai. 14 Atskirsi levitus nuo kitų izraelitų ir jie bus mano.+ 15 Tada jie galės pradėti tarnybą prie Susitikimo Palapinės. Taigi šitaip apvalysi levitus ir pasiūbuosi juos kaip siūbuojamąją atnašą. 16 Levitai paimami iš izraelitų ir atiduodami man. Juos pasiimu vietoj visų izraelitų pirmagimių, visų, kas pirmieji atveria įsčias,+ 17 nes man priklauso visi izraelitų pirmagimiai – tiek žmogaus pirmagimis, tiek jo gyvulio pirmadėlys.+ Pasirinkau* juos sau tą dieną, kai išžudžiau visus pirmagimius Egipto krašte.+ 18 Vietoj visų izraelitų pirmagimių paimu levitus, 19 paimu juos iš izraelitų ir atiduodu Aaronui ir jo sūnums kaip dovaną. Jie eis tarnybą izraelitų labui prie Susitikimo Palapinės+ ir atliks už juos permaldavimą, kad izraelitai būtų apsaugoti nuo negandos,+ kuri juos ištiktų, jei jie prisiartintų prie šventovės.“

20 Mozė ir Aaronas drauge su visa Izraelio bendruomene taip ir padarė. Ką Jehova buvo Mozei dėl levitų paliepęs, tai izraelitai ir padarė. 21 Levitai apsivalė, išsiskalbė drabužius+ ir tada Aaronas pasiūbavo juos kaip siūbuojamąją atnašą Jehovos akivaizdoje.+ Aaronas atliko už juos permaldavimą, kad būtų švarūs.+ 22 Tada levitai stojo tarnauti prie Susitikimo Palapinės Aarono ir jo sūnų akivaizdoje. Ką Jehova buvo Mozei dėl levitų paliepęs, tai izraelitai ir padarė.

23 Jehova Mozei kalbėjo: 24 „Levitams galios tokia taisyklė: kai vyrui sukaks 25 metai, jis prisidės prie tų, kurie eina Susitikimo Palapinės tarnystę, 25 o sulaukęs 50 metų iš savo pareigų pasitrauks ir ten nebetarnaus. 26 Jis galės padėti broliams, einantiems tarnystę prie Susitikimo Palapinės, bet pats ten nebetarnaus. Tokių turėsi laikytis paliepimų dėl levitų ir jų pareigų.“+

9 Antrų metų po išėjimo iš Egipto pirmą mėnesį+ Jehova tarė Mozei Sinajaus dykumoje: 2 „Izraelitai paskirtu laiku+ turi paruošti Paschos auką.+ 3 Paruoš ją nustatytu laiku – keturioliktą šio mėnesio dieną, vos saulei nusileidus*. Paruošite ją laikydamiesi visų šventės nuostatų ir potvarkių.“+

4 Taigi Mozė paliepė izraelitams paruošti Paschos auką 5 ir jie paruošė ją Sinajaus dykumoje pirmo mėnesio keturioliktą dieną, vos saulei nusileidus*. Izraelitai padarė taip, kaip Jehova paliepė Mozei.

6 Tačiau kai kurie izraelitai tą dieną Paschos aukos ruošti negalėjo, nes buvo susitepę – prisilietę prie lavono.+ Tą pačią dieną jie atėjo pas Mozę ir Aaroną+ 7 ir tarė: „Mes esame nešvarūs, nes prisilietėme prie lavono. Nejau dėl to negalime paskirtu metu aukoti Jehovai aukos drauge su visais izraelitais?“+ – 8 „Palaukite čia ir leiskite pasiteirauti Jehovos, ką turėtumėte daryti“,+ – atsakė Mozė.

9 Jehova Mozei pasakė: 10 „Taip sakyk izraelitams: ‘Jei kas nors iš jūsų ar iš jūsų palikuonių prisiliestų prie lavono ir taptų nešvarus+ arba jeigu būtų toli išvykęs, jis vis tiek privalės paruošti Paschos auką Jehovai. 11 Ją turės paruošti antro mėnesio keturioliktą dieną,+ vos saulei nusileidus*. Avinėlį jie valgys su duona be raugo ir karčiosiomis žolelėmis.+ 12 Jokių likučių iki ryto nepaliks,+ taip pat nesulaužys nė vieno avinėlio kaulo.+ Avinėlis turės būti paruoštas pagal visus nurodymus dėl Paschos. 13 Tačiau jeigu Paschos aukos neparuoštų žmogus, kuris nėra nei susitepęs, nei išvykęs į kelionę, tokį pašalinsite iš tautos*,+ nes jis nurodytu metu neaukojo aukos Jehovai. Toks žmogus nusidės ir turės už tai atsakyti.

14 Svetimšalis, gyvenantis tarp jūsų, irgi turės paruošti Paschos auką Jehovai.+ Jis paruoš ją laikydamasis visų Paschos nuostatų ir potvarkių.+ Tas pats įstatymas galios visiems – tiek svetimšaliui, tiek vietiniam gyventojui.’“+

15 Tą dieną, kai Padangtė, tai yra Sandoros* Palapinė, buvo pastatyta,+ ją apgaubė debesis. Naktį jis atrodė lyg ugnis ir švietė virš Padangtės iki pat ryto.+ 16 Taip buvo visada: dieną virš Padangtės laikėsi debesis, o naktį – tarsi kokia ugnis.+ 17 Debesiui pakilus nuo Palapinės, izraelitai tuojau pat iškeliaudavo.+ Stovyklą jie įsirengdavo ten, kur debesis sustodavo.+ 18 Jehovai įsakius izraelitai iškeliaudavo ir Jehovai įsakius jie įsirengdavo stovyklą.+ Kol debesis laikydavosi virš Padangtės, tol stovykla nepajudėdavo. 19 Net jeigu debesis likdavo virš Padangtės ilgą laiką, izraelitai klausydavo Jehovos ir nepakildavo.+ 20 Kartais debesis laikydavosi virš Padangtės keletą dienų. Jehovai įsakius izraelitai išskleisdavo palapines ir Jehovai įsakius jie leisdavosi į kelią. 21 Kartais debesis laikydavosi tik nuo vakaro iki ryto, ir kai jis pakildavo, izraelitai iškeliaudavo. Nesvarbu, ar tai būdavo dieną ar naktį, debesiui pakilus jie iškeliaudavo.+ 22 Tol, kol debesis laikydavosi virš Padangtės, – dvi dienas, mėnesį ar ilgiau, – izraelitų stovykla likdavo vietoje ir nesikeldavo. Bet debesiui pakilus jie leisdavosi į kelią. 23 Jehovai įsakius izraelitai įsirengdavo stovyklą ir Jehovai įsakius jie iškeliaudavo. Jie buvo klusnūs Jehovai ir darė viską, ką Jehova per Mozę jiems liepdavo.

10 Jehova tarė Mozei: 2 „Pasidaryk du trimitus+ – abu nukaldink iš sidabro. Jie bus naudojami bendruomenei sukviesti, taip pat pranešti, kad stovyklai metas kilti į kelią. 3 Sutrimitavus abiem trimitais, pas tave prie Susitikimo Palapinės turės susirinkti visa bendruomenė.+ 4 Sutrimitavus vienu trimitu, pas tave susirinks tik vadai, Izraelio tūkstančių vadovai.+

5 Kai pasigirs netolygus trimito garsas, rytinėje pusėje+ esančios stovyklos kils į kelią. 6 Kai netolygus garsas pasigirs antrą kartą, į kelią kils pietinėje pusėje+ esančios stovyklos. Tokiu trimito garsu bus duodamas ženklas kiekvienam iš dalinių leistis į kelią.

7 Norėdami sušaukti bendruomenę, trimitą pūsite tolygiai.+ 8 Trimitus pūs kunigai, Aarono sūnūs.+ Toks įstatas galios amžiais, per visas jūsų kartas.

9 Jei savo krašte turėtumėte stoti į kovą prieš engėją, kuris jums grasina, trimitais duosite ženklą rengtis kovai.+ Jehova, jūsų Dievas, jus prisimins ir išgelbės nuo priešo.

10 Trimitus pūsite ir džiugiomis progomis+ – per šventes+ ir kiekvieno mėnesio pradžioje. Pūsite juos stovėdami priešais savo deginamąsias aukas+ ir bendrystės aukas.+ Tie trimitų garsai bus Dievui priminimas apie jus. Aš esu Jehova, jūsų Dievas.“+

11 Antrų metų antro mėnesio dvidešimtą dieną+ debesis nuo Sandoros* Padangtės pakilo+ 12 ir izraelitai nustatyta tvarka leidosi į kelią.+ Jie iškeliavo iš Sinajaus dykumos ir debesis sustojo Parano dykumoje.+ 13 Tai buvo pirmas kartas, kai jie leidosi į kelią tokia tvarka, kokią Jehova nurodė per Mozę.+

14 Taigi pirmas pakilo Judo palikuonių vedamas dalinys*, padalinys po padalinio. Judo padaliniui vadovavo Aminadabo sūnus Nachšonas.+ 15 Isacharo giminės padaliniui vadovavo Cuaro sūnus Netanelis.+ 16 Zabulono giminės padaliniui vadovavo Helono sūnus Eliabas.+

17 Kai Padangtė buvo išardyta,+ į kelią leidosi jos nešėjai – Geršono+ ir Merario+ palikuoniai.

18 Tada pakilo Rubeno giminės vedamas dalinys, padalinys po padalinio. Rubeno padaliniui vadovavo Šedeūro sūnus Elicūras.+ 19 Simeono giminės padaliniui vadovavo Cūrišadajo sūnus Šelumielis.+ 20 Gado giminės padaliniui vadovavo Deuelio sūnus Eljasafas.+

21 Tada, nešini šventovės daiktais, iškeliavo kehatai.+ Padangtė turėjo būti pastatyta dar prieš jiems atvykstant.

22 Tada pakilo Efraimo giminės vedamas dalinys, padalinys po padalinio. Efraimo padaliniui vadovavo Amihudo sūnus Elišama.+ 23 Manaso giminės padaliniui vadovavo Pedacūro sūnus Gamelielis.+ 24 Benjamino giminės padaliniui vadovavo Gideonio sūnus Abidanas.+

25 Galiausiai, kaip užnugario sauga, pakilo Dano giminės vedamas dalinys, padalinys po padalinio. Dano padaliniui vadovavo Amišadajo sūnus Ahiezeras.+ 26 Ašero giminės padaliniui vadovavo Ochrano sūnus Pagielis.+ 27 Naftalio giminės padaliniui vadovavo Enano sūnus Ahyra.+ 28 Štai kokia tvarka, padalinys po padalinio, izraelitai leisdavosi į kelią.+

29 Hobabui, savo uošvio midjaniečio Reuelio*+ sūnui, Mozė tarė: „Mes keliaujame į vietą, apie kurią Jehova sakė: ‘Aš jums ją atiduosiu.’+ Eime su mumis,+ mes būsime tau geri, nes Jehova Izraeliui yra pažadėjęs daug gera.“+ 30 Bet jis atsakė: „Neisiu. Grįšiu į savo kraštą pas gimines.“ – 31 „Prašau mūsų nepalikti, – įkalbinėjo Mozė, – juk tu žinai, kur dykumoje geriausia įsirengti stovyklą, ir gali būti mūsų vedlys*. 32 Jeigu eisi su mumis,+ dalysimės su tavimi visais gerais dalykais, kuriais Jehova mus palaimins.“

33 Taigi jie nužygiavo nuo Jehovos kalno+ trijų dienų kelią. Visas tris dienas Jehovos Sandoros Skrynia+ buvo nešama pirma jų, iki buvo rasta vieta apsistoti.+ 34 Izraelitus, pakilusius iš stovyklos į kelią, dienos metu lydėjo Jehovos debesis.+

35 Kai tik Skrynia būdavo pakeliama nešti, Mozė tardavo: „Pakilk, Jehova,+ išblaškyk savo priešus! Tebėga nuo tavęs visi, kurie tavęs nekenčia!“ 36 O kai Skrynią nuleisdavo, jis tardavo: „Sugrįžk, Jehova, pas nesuskaitomus Izraelio tūkstančius!“+

11 Bet štai žmonės Jehovos akivaizdoje nepatenkinti ėmė skųstis. Girdėdamas jų skundus, Jehova užsidegė pykčiu. Tada plykstelėjo Jehovos ugnis ir prarijo kai kuriuos stovyklos pakraštyje. 2 Žmonės pradėjo šauktis Mozės. Mozė maldavo Jehovą+ ir ugnis užgeso. 3 Ta vieta buvo pavadinta Tabera*, nes ten juos prarijo Jehovos ugnis.+

4 Tarp kitataučių,+ keliaujančių su izraelitais, kilo visokių užgaidų.+ Iš paskos ėmė verkšlenti ir izraelitai: „Kas duos mums mėsos?+ 5 Prisimename, kaip dykai valgėme žuvį Egipte, taip pat agurkus, arbūzus, porus, svogūnus, česnakus!+ 6 O dabar mes tokie išsekę! Nieko kito nematome, tik tą maną!“+

7 Mana+ buvo panaši į kalendros sėklas,+ į miramedžio sakus. 8 Žmonės išėję jos prisirinkdavo, paskui, sumalę girnomis ar sutrynę grūstuvėje, virdavo puoduose, darydavo iš jos papločius.+ Manos skonis buvo tarytum pyragaičio su aliejumi. 9 Mana stovykloje iškrisdavo naktį kartu su rasa.+

10 Mozė matė, kaip žmonės – kiekviena šeima, kiekvienas žmogus – verkia ir dejuoja prie savo palapinės įėjimo. Jehova labai supyko,+ taip pat ir Mozė buvo nepatenkintas. 11 Mozė skundėsi Jehovai: „Kodėl taip kamuoji savo tarną? Kodėl nerandu malonės tavo akyse, kodėl visų šių žmonių našta užkrauta man ant pečių?+ 12 Argi manyje užsimezgė ši tauta? Argi aš ją pagimdžiau, kad liepi man nešti juos kaip žindyvei žindomą kūdikį, nešti priglaudus prie krūtinės į kraštą, kurį prisiekei atiduoti jų protėviams?+ 13 Iš kur man gauti mėsos tokiai daugybei žmonių? Jie verkia mano akivaizdoje ir reikalauja: ‘Duok mums mėsos!’ 14 Aš neįstengiu pasirūpinti visais šiais žmonėmis. Man tai per sunku.+ 15 Jei ir toliau taip su manimi elgsiesi, geriau mane užmušk.+ Jei radau malonę tavo akyse, nebeleisk matyti tokių nelaimių.“

16 Jehova atsakė Mozei: „Išsirink 70 Izraelio seniūnų – tokių, kuriuos laikai tikrais tautos seniūnais ir vadais,+ – nuvesk juos prie Susitikimo Palapinės ir visi kartu sustokite. 17 Aš ten nusileisiu+ ir kalbėsiu su tavimi.+ Paėmęs nuo tavęs truputį dvasios,+ duosiu tiems vyrams ir jie padės tau nešti žmonių naštą, kad nereiktų vargti vienam.+ 18 O žmonėms sakysi: ‘Pasiruoškite, kad rytoj būtumėte šventi.+ Jūs gausite mėsos, nes Jehova išgirdo jūsų verkšlenimą+ ir žodžius: „Kas duos mums mėsos? Egipte mums buvo geriau.“+ Jehova jums duos mėsos, ir jūs valgysite ją+ – 19 ne dieną, ne dvi, ne penkias, ne dešimt ar dvidešimt dienų, 20 o ištisą mėnesį, kol ta mėsa išlįs jums per gerklę* ir taps atgrasi.+ Juk jūs paniekinote Jehovą, esantį tarp jūsų, kai verkėte jo akivaizdoje ir dejavote: „Kodėl mes išėjome iš Egipto?“’“+

21 Tada Mozė tarė: „Šioje tautoje yra 600 000 pėstininkų,+ o tu sakai: ‘Aš duosiu jiems tiek mėsos, kad pakaks visam mėnesiui’! 22 Jeigu išpjautume visas avis ir galvijus, ar to pakaktų? Jeigu išgaudytume visą žuvį jūroje, argi jos būtų užtektinai visiems?“

23 Jehova Mozei atsakė: „Negi Jehovos ranka per trumpa?+ Tuoj pamatysi, ar tai, ką sakau, išsipildys ar ne.“

24 Tad Mozė nuėjo ir perdavė Jehovos žodžius žmonėms. Jis sukvietė 70 tautos seniūnų ir jie visi sustojo aplink Palapinę.+ 25 Tada debesyje nužengė Jehova+ ir kalbėjo su juo.+ Paėmęs truputį dvasios nuo Mozės,+ jis davė jos 70 seniūnų. Kai tik gavo tos dvasios, jie ėmė pranašauti,+ bet tik tą kartą.

26 Du vyrai, Eldadas ir Medadas, buvo pasilikę stovykloje, tačiau dvasia nužengė ir ant jų, mat jų vardai buvo įtraukti į sąrašą, tik jie nebuvo nuėję prie Palapinės. Jie taip pat stovykloje pradėjo pranašauti. 27 Vienas jaunuolis atbėgo pas Mozę ir pranešė: „Eldadas ir Medadas stovykloje pranašauja!“ 28 Tada Nūno sūnus Jozuė,+ patarnaujantis Mozei nuo jaunumės, pasakė: „Moze, mano viešpatie, sudrausk juos!“+ 29 Bet Mozė jam atsakė: „Ar tu dėl manęs pavydi? O kad visi Jehovos žmonės pranašautų, kad Jehova visiems duotų savosios dvasios!“ 30 Paskui Mozė kartu su Izraelio seniūnais sugrįžo į stovyklą.

31 Tada Jehova sukėlė vėją ir šis atpūtė nuo jūros putpelių. Jų prikrito aplink visą stovyklą+ – maždaug dienos kelio atstumu į vieną pusę ir dienos kelio atstumu į kitą pusę. Putpelės nuklojo žemę aplink stovyklą maždaug dviejų uolekčių* sluoksniu. 32 Ištisą dieną ir naktį, taip pat kitą dieną žmonės buvo ant kojų – rinko putpeles, ir kiekvienas pririnko bent po dešimt homerų*. Žmonės paskleidė jas aplink visą stovyklą*. 33 Bet jiems dar bekramtant tą mėsą, dar nespėjus jos nė nuryti, užsidegė Jehovos pyktis ant žmonių ir Jehova kirto jiems mirtina rykšte.+

34 Todėl ta vieta buvo pavadinta Kibrot Taava*,+ nes ten palaidoti žmonės, kuriuos buvo apėmęs godulys.+ 35 Iš Kibrot Taavos izraelitai atkeliavo į Hacerotus ir čia apsistojo.+

12 Mirjama ir Aaronas ėmė reikšti nepasitenkinimą Moze dėl jo vedybų su kušite. Mozė išties buvo paėmęs į žmonas kušitę.+ 2 Jie kalbėjo: „Argi tik per Mozę Jehova kalba? Argi jis nekalbėjo ir per mus?“+ Jehova visa tai girdėjo.+ 3 O Mozė buvo pats romiausias iš visų žmonių*+ žemėje.

4 Jehova tuojau paliepė Mozei, Aaronui ir Mirjamai: „Ateikite visi trys prie Susitikimo Palapinės.“ Jiems atėjus, 5 Jehova nužengė debesies stulpe+ ir sustojęs prie Palapinės įėjimo pašaukė Aaroną su Mirjama. Abu žengė priekin. 6 „Paklausykite, ką jums pasakysiu, – tarė Dievas. – Jei tarp jūsų būtų Jehovos pranašas, apsireikščiau jam regėjime,+ kalbėčiau sapne.+ 7 Bet su mano tarnu Moze yra kitaip. Jam aš patikėjau visus savo namus.*+ 8 Su juo kalbuosi akis į akį*,+ atvirai, o ne mįslėmis. Jis mato patį Jehovą. Kaip tad jūs drįstate burnoti prieš mano tarną Mozę?“

9 Jehova, labai ant jų supykęs, pasitraukė. 10 Debesiui nuo Palapinės pasitraukus, Mirjamą staiga ištiko raupsai, ji pasidarė balta kaip sniegas.+ Aaronas, atsigręžęs į Mirjamą ir pamatęs, kad ji ištikta raupsų,+ 11 iškart ėmė prašyti Mozę: „Meldžiu, viešpatie, neleisk mums kentėti už šią nuodėmę. Mes tikrai kvailai pasielgėme. 12 Tenebūna ji tarsi negyvas vaisius, kuris pradeda irti dar neišėjęs iš įsčių!“ 13 Ir Mozė šaukėsi Jehovos: „O Dieve, meldžiu ją išgydyti! Meldžiu!“+

14 Jehova Mozei atsakė: „Jeigu jos tėvas spjautų jai į veidą, argi ji neraustų iš gėdos septynias dienas? Tepasilieka ji septynias dienas už stovyklos,+ o tada galės grįžti.“ 15 Taigi Mirjama pasiliko už stovyklos septynias dienas+ ir žmonės nekilo į kelią tol, kol Mirjama nesugrįžo. 16 Paskui izraelitai iškeliavo iš Hacerotų+ ir apsistojo Parano dykumoje.+

13 Jehova Mozei liepė: 2 „Siųsk vyrus išžvalgyti Kanaano krašto, kurį aš ketinu atiduoti izraelitams, – po vieną vyrą iš kiekvienos protėvių giminės, po vieną iš jų vadų.“+

3 Taigi Mozė, kaip Jehova liepė, išsiuntė juos iš Parano dykumos.+ Tie vyrai buvo izraelitų vadai. 4 Štai jų vardai: iš Rubeno giminės – Zakūro sūnus Šamūva, 5 iš Simeono giminės – Horio sūnus Šafatas, 6 iš Judo giminės – Jefunės sūnus Kalebas,+ 7 iš Isacharo giminės – Juozapo sūnus Igalas, 8 iš Efraimo giminės – Nūno sūnus Ozėjas,+ 9 iš Benjamino giminės – Rafuvo sūnus Paltis, 10 iš Zabulono giminės – Sodžio sūnus Gadielis, 11 iš Juozapo+ sūnaus Manaso+ giminės – Susio sūnus Gadis, 12 iš Dano giminės – Gemalio sūnus Amielis, 13 iš Ašero giminės – Mykolo sūnus Setūras, 14 iš Naftalio giminės – Vofsio sūnus Nachbis, 15 iš Gado giminės – Machio sūnus Geuelis. 16 Šiuos vyrus Mozė siuntė išžvalgyti krašto. O Nūno sūnų Ozėją Mozė pervardijo Jozue*.+

17 Siųsdamas juos išžvalgyti Kanaano, Mozė davė tokius nurodymus: „Kilkite į Negebą ir tada keliaukite į aukštumas.+ 18 Pažiūrėkite, kokia ten žemė,+ kokie žmonės tenai gyvena – stiprūs ar silpni, mažai jų ar daug, – 19 kraštas geras ar prastas, kokie ten miestai – atviri ar įtvirtinti. 20 Taip pat sužinokite, ar žemė ten derlinga ar skurdi*,+ ar auga joje medžiai ar ne. Būkite drąsūs+ ir parneškite iš to krašto kokių nors vaisių.“ Tai buvo metas, kai pradedamos skinti vynuogės.+

21 Tie vyrai leidosi į kelią ir išžvalgė kraštą nuo Cino dykumos+ iki pat Rehobo,+ esančio netoli Lebo Hamato*.+ 22 Iš pradžių jie pakilo į Negebą, tada nukeliavo į Hebroną,+ kur gyveno anakiečiai+ Ahimanas, Šešajas ir Talmajas.+ (Hebronas buvo pastatytas septyneriais metais anksčiau už Egipto miestą Coaną.) 23 Paskui jie atėjo į Eškolo slėnį*+ ir čia nusikirto vynuogių kekę – tokią, kad teko ant karties nešti dviem vyrams. Taip pat prisiskynė granatų ir figų.+ 24 Eškolu* tas slėnis*+ ir buvo pavadintas dėl to, kad izraelitai ten nusikirto vynuogių kekę.

25 Vyrai žvalgė kraštą 40 dienų,+ o tada sugrįžo. 26 Jie parkeliavo pas Mozę ir Aaroną ir pas visą izraelitų bendruomenę į Parano dykumą, į Kadešą.+ Bendruomenei jie papasakojo, ką matę, ir parodė krašto gėrybes. 27 Štai ką jie Mozei kalbėjo: „Mes buvome krašte, į kurį mus siuntei. Jis išties teka pienu ir medumi,+ ir va kokie ten auga vaisiai.+ 28 Bet tenykščiai gyventojai stiprūs, jų miestai įtvirtinti ir labai dideli. Be to, ten matėme anakiečius.+ 29 Negebo žemėse+ gyvena amalekiečiai,+ aukštumose – hetitai, jebusiečiai+ ir amoritai,+ o prie jūros+ ir palei Jordaną įsikūrę kanaaniečiai.“+

30 Kalebas ramino žmones, sustojusius priešais Mozę, ir sakė: „Nedelsdami kilkime aukštyn ir pulkime tą kraštą. Mes tikrai pajėgūs jį užimti.“+ 31 Tačiau kiti vyrai, keliavę kartu su juo, kalbėjo: „Mes neįveiksime tų žmonių, jie už mus stipresni!“+ 32 Apie kraštą, kurį buvo išžvalgę, izraelitams jie kalbėjo vien bloga.+ „Kraštas, kurį perėjome ir apžiūrėjome, ryja savo gyventojus, – sakė jie. – Visi žmonės, kuriuos ten matėme, nepaprastai aukšti.+ 33 Matėme ir milžinų* – Anako sūnų,+ milžinų palikuonių. Prieš juos jautėmės tarsi žiogai, jų akyse tokie ir buvome.“

14 Tada visa bendruomenė ėmė aimanuoti, žmonės šaukė ir dejavo kiaurą naktį.+ 2 Izraelitai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną+ ir jiems priekaištavo. „Geriau jau būtume išmirę Egipto krašte arba gavę galą šioje dykumoje! – kalbėjo jie. – 3 Kam Jehova veda mus į tą kraštą? Kad žūtume nuo kalavijo?+ Juk mūsų žmonos ir vaikai ten taps grobiu!+ Ar nebūtų geriau sugrįžti į Egiptą?!“+ 4 Jie netgi pradėjo tartis: „Pasiskirkime sau vadą ir grįžkime į Egiptą!“+

5 Tai girdėdami Mozė ir Aaronas visos susirinkusios Izraelio bendruomenės akivaizdoje parpuolė ant kelių ir nusilenkė iki žemės. 6 O Nūno sūnus Jozuė+ ir Jefunės sūnus Kalebas+ – du iš vyrų, siųstų žvalgyti krašto, – persiplėšė drabužius 7 ir sakė visai Izraelio bendruomenei: „Kraštas, kurį perėjome ir išžvalgėme, yra geras, labai geras.+ 8 Jeigu Jehova bus maloningas, tikrai įves mus į tą kraštą. Jis atiduos mums žemę, tekančią pienu ir medumi.+ 9 Tik nemaištaukite prieš Jehovą ir nebijokite to krašto žmonių,+ nes jie mums – lengvas grobis*. Jų niekas nesaugo, o su mumis – Jehova.+ Nebijokite jų!“

10 Tačiau visa bendruomenė norėjo užmušti juos akmenimis.+ Tada prie Susitikimo Palapinės izraelitams apsireiškė Jehovos šlovė.+

11 Jehova tarė Mozei: „Ar ilgai ši tauta mane niekins?!+ Kiek dar jie netikės manimi? Juk matė tiek ženklų, kuriuos padariau jų akivaizdoje.+ 12 Tuoj siųsiu jiems marą ir jų atsikratysiu, o iš tavęs iškildinsiu didelę tautą, galingesnę už šitą.“+

13 Bet Mozė sakė Jehovai: „Tada egiptiečiai, iš kurių savo didžia galybe išgelbėjai šią tautą, apie tai išgirdę+ 14 viską papasakos šio krašto gyventojams. O juk ir jie girdėjo, kad tu, Jehova, esi su šiais žmonėmis+ ir kalbi su jais akis į akį.+ Tu esi Jehova, ir tavo debesis yra virš jų. Dieną tu eini jų priešaky debesies stulpe, naktį – ugnies stulpe.+ 15 Jei leisi šiems žmonėms išsyk pražūti, tautos, kurios girdėjo apie tavo šlovę, kalbės: 16 ‘Jehova nepajėgė nuvesti šių žmonių į kraštą, kurį buvo jiems prisiekęs atiduoti, tad išgalabijo juos dykumoje.’+ 17 Todėl meldžiu, Jehova, tebūna akivaizdi tavoji galia, nes duodamas pažadą sakei: 18 ‘Jehova yra lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės,+ jis atleidžia kaltę ir nusižengimą, tačiau nepalieka kaltojo nenubausto ir baudžia už tėvų kaltę vaikus ir vaikų vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos.’+ 19 Dėl savo didžios ištikimosios meilės atleiski šiai tautai jos nusižengimą, taip kaip atleisdavai iki šiol nuo pat išėjimo iš Egipto.“+

20 Jehova atsakė: „Atleidžiu jiems, kaip prašei.+ 21 Kaip aš gyvas, žemė bus pilna Jehovos šlovės.+ 22 Bet nė vienas iš tų, kurie mėgino mano kantrybę+ – jau dešimt kartų – ir neklausė mano balso,+ nors buvo matę mano šlovę ir visus darbus+ Egipte ir dykumoje, 23 neregės krašto, kurį duoti pažadėjau jų protėviams. Tie, kurie manęs negerbia, jo nepamatys.+ 24 O savo tarną Kalebą,+ visai kitokios dvasios žmogų, man visa širdimi atsidavusį, tikrai įvesiu į kraštą, į kurį jis buvo įžengęs, ir jo palikuoniai jį paveldės.+ 25 Kadangi slėnyje gyvena amalekiečiai ir kanaaniečiai,+ rytoj turite apsigręžti ir keliauti atgal į dykumą Raudonosios jūros link.“+

26 Jehova tarė Mozei ir Aaronui: 27 „Kiek dar ši nedora bendruomenė murmės prieš mane?+ Girdėjau izraelitų murmėjimą.+ 28 Sakyk jiems: ‘Kaip aš gyvas, – skelbia Jehova, – padarysiu jums tai, ką girdėjau jus kalbant.+ 29 Jūsų lavonai gulės šioje dykumoje.+ Iš visų surašytųjų – tų, kuriems 20 ir daugiau metų, – iš visų, kurie murmėjo prieš mane,+ 30 nė vienas neįeis į kraštą, kurį prisiekiau* atiduoti jums gyventi,+ išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.+

31 Ten įvesiu jūsų vaikus, kurie, pasak jūsų, turėjo tapti grobiu.+ Duosiu jiems pažinti kraštą, į kurį įžengti nepanorėjote.+ 32 O jūsų lavonai liks gulėti dykumoje. 33 Ir jūsų vaikams dar 40 metų teks ganyti gyvulius tyrlaukiuose+ ir kentėti dėl jūsų neištikimybės*, kol jūs visi iki vieno šioje dykumoje išmirsite.+ 34 Kraštą žvalgėte 40 dienų,+ tad 40 metų+ – už kiekvieną dieną po metus, metus už dieną – turėsite kentėti dėl savo nusikaltimo. Tada žinosite, ką reiškia man priešintis*.

35 Tai sakau aš, Jehova. Štai ką padarysiu šiai nedorai bendruomenei, susibūrusiai prieš mane: jie susilauks galo šitoje dykumoje, žus šioje dykynėje.+ 36 Kadangi vyrai, kuriuos Mozė siuntė išžvalgyti krašto, sugrįžę skleidė apie kraštą blogas kalbas+ ir sukurstė visą bendruomenę prieš Mozę murmėti, 37 kadangi tie vyrai peikė tą kraštą, jie bus nubausti – kris negyvi Jehovos akivaizdoje.+ 38 Iš tų, kurie ėjo išžvalgyti krašto, tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas liks gyvi.’“+

39 Mozė perdavė šiuos žodžius izraelitams ir žmonės ėmė labai sielotis. 40 Rytą jie atsikėlė anksti ir rengėsi žygiuoti į krašto kalnagūbrius. „Štai mes pasiruošę eiti į tą vietą, apie kurią Jehova kalbėjo, mes pripažįstame, kad nusidėjome“,+ – sakė jie. 41 Mozė jiems tarė: „Kodėl vėl priešinatės Jehovos įsakymui? Jūsų sumanymas nebus sėkmingas. 42 Niekur neikite, nes Jehova jums nepadės. Priešai jus nugalės!+ 43 Ten susidursite su amalekiečiais ir kanaaniečiais+ ir krisite nuo kalavijo. Nusigręžėte nuo Jehovos, todėl Jehova jums nepadės.“+

44 Bet jie užsispyrė ir leidosi krašto kalnagūbrių link.+ O Jehovos Sandoros Skrynia ir Mozė nepajudėjo iš stovyklos.+ 45 Kalnagūbriuose gyvenantys amalekiečiai ir kanaaniečiai nusileidę žemyn puolė juos ir nusivijo iki pat Hormos.+

15 Jehova Mozei tarė: 2 „Kalbėk izraelitams, sakyk jiems: ‘Kai įeisite į kraštą, kurį duodu jums gyventi,+ 3 ir aukosite Jehovai ugninę atnašą iš savo bandų ar kaimenių – ar tai būtų deginamoji auka,+ ar įžado auka, ar geros valios auka,+ ar švenčių auka,+ – kad tos atnašos kvapas Jehovai būtų malonus,+ 4 aukotojas turi atnešti Jehovai ir javų atnašą – dešimtadalį efos* geriausių miltų,+ sumaišytų su ketvirčiu hino* aliejaus. 5 Kai aukosite deginamąją auką arba avinėlį, turite atnešti dar ir liejamąją atnašą – ketvirtadalį hino vyno.+ 6 Kartu su avinu turite atnešti javų atnašai du dešimtadalius efos geriausių miltų, sumaišytų su trečdaliu hino aliejaus, 7 taip pat trečdalį hino vyno liejamajai atnašai, kad tai būtų malonaus kvapo auka Jehovai.

8 Jeigu atnašautum patiną iš bandos kaip deginamąją auką,+ įžado auką+ ar bendrystės auką+ Jehovai, 9 kartu su tuo gyvuliu atnašausi ir javų atnašą+ – tris dešimtadalius efos geriausių miltų, sumaišytų su puse hino aliejaus. 10 Kartu atnašausi ir liejamąją atnašą – pusę hino vyno.+ Tai bus ugninė atnaša, malonaus kvapo auka Jehovai. 11 Tokias atnašas aukosi su kiekvienu jaučiu, kiekvienu avinu, kiekvienu avinėliu ar ožiu. 12 Kad ir kiek gyvulių būtų aukojama, su kiekvienu iš jų bus aukojamos ir minėtos atnašos. 13 Tokia turės būti kiekvieno izraelito ugninė atnaša, malonaus kvapo auka Jehovai.

14 Jeigu atvykėlis, įsikūręs tarp jūsų, arba svetimšalis, jau kelinta karta gyvenantis su jumis, norėtų aukoti ugninę atnašą, malonaus kvapo auką Jehovai, darys tą patį, ką ir jūs.+ 15 To paties įstato laikysis tiek jūsų bendruomenė, tiek svetimšaliai, gyvenantys tarp jūsų. Jis galios amžiais, per visas kartas. Svetimšaliai ir jūs Jehovai esate lygūs.+ 16 Tas pats įstatymas ir toks pat teisinis nuostatas galios ir jums, ir svetimšaliui, gyvenančiam tarp jūsų.’“

17 Jehova Mozei tarė: 18 „Kalbėk izraelitams, sakyk jiems: ‘Kai būsite įėję į kraštą, į kurį jus vedu, 19 ir valgysite to krašto duoną,+ turėsite atnešti Jehovai auką. 20 Atnešite pirmųjų savo vaisių atnašą+ – duonos riesčių, iškeptų iš rupių miltų. Atnašausite jas taip, kaip atnašaujami javai, iškulti ant grendymo. 21 Dalį rupių miltų iš pirmųjų javų turėsite aukoti Jehovai per visas kartas.

22 Jeigu per neapsižiūrėjimą neįvykdytumėte kurio nors iš įsakymų, Jehovos perduotų per Mozę, – 23 ko nors, kas Jehovos per Mozę yra įsakyta ir ko privalote laikytis per visas kartas nuo pat dienos, kai tas įsakymas Jehovos buvo duotas, – 24 jeigu taip atsitiktų netyčia, per bendruomenės neapsižiūrėjimą, visa bendruomenė privalės paaukoti jautuką kaip malonaus kvapo deginamąją auką Jehovai, taip pat atitinkamą javų atnašą ir liejamąją atnašą, kaip pridera aukojant deginamąją auką.+ O už nuodėmę paaukosite ožiuką.+ 25 Kunigas už visą Izraelio bendruomenę atliks permaldavimą ir jai bus atleista,+ nes tai buvo neapsižiūrėjimas ir bendruomenė už savo klaidą paaukojo Jehovai ugninę atnašą, taip pat atnašavo Jehovai auką už nuodėmę. 26 Bus atleista ir Izraelio bendruomenei, ir svetimšaliams, gyvenantiems tarp izraelitų, nes nusikalto visi žmonės.

27 Jeigu per neapsižiūrėjimą nusidėtų koks žmogus, už nuodėmę jis turės atvesti aukai pirmametę ožką.+ 28 Tada už žmogų, kuris netyčiomis nusidėjo Jehovai, kunigas atliks permaldavimą. Kai permaldavimas bus atliktas, žmogui bus atleista.+ 29 Tiek izraelitui, tiek tarp izraelitų gyvenančiam svetimšaliui, nusikaltusiam per neapsižiūrėjimą, bus taikomas vienas įstatymas.+

30 Bet jei tas žmogus nusidėtų tyčia,+ nesvarbu, ar jis izraelitas, ar svetimšalis, jis paniekintų Jehovą ir turės būti pašalintas iš tautos*. 31 Kadangi paniekino Jehovos žodį ir sulaužė jo įsakymą, jis turės būti pašalintas.+ Kaltinti jis gali tik pats save.’“+

32 Būdami dykumoje izraelitai šabo dieną pastebėjo vieną vyrą renkant žagarus.+ 33 Užtikę jį taip darant, jie atvedė tą vyrą pas Mozę, Aaroną ir visą bendruomenę 34 ir uždarė,+ nes nebuvo aišku, ką su juo daryti.

35 Jehova tarė Mozei: „Tą žmogų turite nubausti mirtimi.+ Visa bendruomenė jį užmėtys akmenimis už stovyklos.“+ 36 Taigi visa bendruomenė nusivedė jį už stovyklos ir užmėtė akmenimis, kaip Jehova paliepė Mozei.

37 Jehova Mozei kalbėjo: 38 „Perduok izraelitams mano paliepimą, kurio turės laikytis per kartų kartas: jų drabužio apačia turės būti su kutais,+ o kraštas virš kutų – apsiūtas mėlyna juostele. Sakyk jiems: 39 ‘Jūsų drabužio kraštas bus kutuotas, kad į jį pažvelgę prisimintumėte Jehovos įsakymus ir jų laikytumėtės.+ Neisite paskui savo širdžių ir akių užgaidas, nes jos veda į paleistuvystę*.+ 40 Šį paliepimą duodu tam, kad prisimintumėte visus mano įsakymus, kad jų laikytumėtės ir būtumėte šventi savo Dievo akivaizdoje.+ 41 Aš esu Jehova, jūsų Dievas. Aš išvedžiau jus iš Egipto krašto, kad žinotumėte: aš esu jūsų Dievas.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas.’“+

16 Bet štai Levio+ sūnaus Kehato+ sūnaus Iccharo+ sūnus Korachas+ kartu su Eliabo sūnumis Datanu ir Abiramu+ ir Peleto sūnumi Onu (Rubeno+ palikuoniais) 2 sukilo prieš Mozę ir patraukė į savo pusę 250 Izraelio vyrų – bendruomenės vadų, tautos išrinktųjų, žymių žmonių. 3 Susibūrę draugėn, jie užsipuolė Mozę ir Aaroną:+ „Jau įgrisote mums! Visa bendruomenė yra šventa,+ visi iki vieno. Pats Jehova yra su bendruomene.+ Kodėl tada keliatės aukščiau Jehovos bendruomenės?“

4 Tai išgirdęs Mozė parpuolė ant kelių ir iki žemės nusilenkė. 5 Korachui ir jo bendrams jis tarė: „Rytoj rytą Jehova parodys, kurie jam priklauso,+ kurie yra šventi ir kuriems leidžiama prie jo artintis.+ Kuriuos jis išsirinks,+ tie ir galės prie jo artintis. 6 Tu, Korachai, ir visi tavo bendrai+ darykite štai ką: pasiėmę smilkykles,+ 7 įdėkite rytoj į jas žarijų ir užberkite smilkalų Jehovos akivaizdoje. Kurį Jehova pasirinks,+ tas ir bus šventas. Jūs, levitai,+ nuėjote per toli!“

8 Tada Mozė sakė Korachui: „Paklausykite, Levio sūnūs. 9 Argi jums maža, kad Izraelio Dievas išskyrė jus iš Izraelio bendruomenės,+ leido prie jo artintis, eiti tarnystę Jehovos Padangtėje, tarnauti bendruomenei jos akivaizdoje?+ 10 Argi maža, kad jis leido tau ir visiems tavo broliams levitams prie jo artintis? Nejau dar ir kunigystės užsigeidėte?+ 11 Iš tikrųjų tu ir visi tavo bendrai, kuriuos subūrei, sukilote prieš Jehovą. O kas yra Aaronas? Kodėl murmate prieš jį?“+

12 Tada Mozė pasiuntė pakviesti Eliabo sūnų Datano ir Abiramo,+ tačiau tie atšovė: „Mes neisime! 13 Negana to, kad išvedei mus iš krašto, tekančio pienu ir medumi, į pražūtį dykumoje,+ dabar dar nori mums viešpatauti! 14 Akivaizdu, kad į jokį kitą kraštą, tekantį pienu ir medumi,+ mūsų neatvedei ir nedavei paveldėti laukų ir vynuogynų. Gal nori tiems žmonėms akis išlupti?! Mes niekur neisime!“

15 Mozė labai supyko ir tarė Jehovai: „Nepažvelk į jų javų atnašą. Juk iš jų nesu paėmęs nė vieno asilo, nė vieno iš jų nesu nuskriaudęs.“+

16 Tada Mozė tarė Korachui: „Rytoj su visais savo bendrais ateik Jehovos akivaizdon – ir tu, ir jie. Taip pat ateis ir Aaronas. 17 Tegu jie pasiima savo smilkykles, iš viso 250, teįberia į jas smilkalų ir stoja Jehovos akivaizdon kartu su tavimi ir Aaronu – kiekvienas su savo smilkykle.“ 18 Taigi visi pasiėmė smilkykles, įdėjo į jas žarijų, užbėrė smilkalų ir atsistojo prie Susitikimo Palapinės įėjimo kartu su Moze ir Aaronu. 19 Kai Korachas priešais juodu sušaukė savo bendrus+ prie Susitikimo Palapinės įėjimo, visai bendruomenei apsireiškė Jehovos šlovė.+

20 Jehova paliepė Mozei ir Aaronui: 21 „Pasitraukite nuo šitų žmonių. Aš kaipmat juos sunaikinsiu.“+ 22 Tada jiedu parpuolė ant kelių ir nusilenkę iki žemės maldavo: „O Dieve! Dieve, teikiantis gyvybę visiems žmonėms!+ Nejau dėl vieno žmogaus nuodėmės užsirūstinsi ant visos bendruomenės?“+

23 Jehova Mozei atsakė: 24 „Sakyk bendruomenei, paliepk jai: ‘Traukitės nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių!’“+

25 Mozė atsistojo ir nuėjo pas Dataną ir Abiramą, drauge su juo nuėjo ir Izraelio seniūnai.+ 26 Tada Mozė kreipėsi į bendruomenę: „Pasitraukite nuo tų nedorėlių palapinių, nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad nepražūtumėte dėl jų nuodėmės.“ 27 Visi žmonės, kurie buvo susibūrę aplink, tuojau pat atsitraukė nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių, o Datanas su Abiramu išėjo ir atsistojo prie savo palapinių įėjimo drauge su žmonomis, sūnumis ir mažais vaikais.

28 Tada Mozė tarė: „Dabar jūs suprasite, kad mane siuntė Jehova, kad tai, ką darau, ne pats sugalvojau. 29 Jeigu šitie žmonės mirs kaip miršta visi žmonės, jeigu jų galas bus toks kaip visų, tada Jehova manęs nesiuntė.+ 30 Bet jeigu Jehova padarys ką nors neįprasta, jeigu žemė prasivers ir praris juos su viskuo, kas jiems priklauso, jeigu jie gyvi nužengs į kapą*, tada matysite, kad tie žmonės paniekino Jehovą.“

31 Vos jam ištarus šiuos žodžius, prasivėrė žemė po anų kojomis+ – 32 plačiai išsižiojusi prarijo juos drauge su visomis jų šeimynomis, visus Koracho namiškius,+ taip pat jų nuosavybę. 33 Taip jie su visais saviškiais gyvi nugarmėjo į kapą*. Žemė užsivėrė ir jie pradingo iš bendruomenės.+ 34 Visi aplink susirinkę izraelitai, išgirdę jų riksmus, leidosi bėgti. „Baisu, kad ir mūsų žemė neprarytų!“ – šaukė jie. 35 Paskui pliūptelėjo ugnis nuo Jehovos+ ir pražudė anuos 250 vyrų, atnašaujančių smilkalus.+

36 Jehova Mozei tarė: 37 „Paliepk kunigo Aarono sūnui Eleazarui ištraukti smilkykles+ iš ugnies, nes jos šventos. O žarijas teišžarsto į šalis. 38 Tų vyrų, kurie per savo nuodėmę prarado gyvybę, smilkykles išplosite į plonus lakštus ir jais apdengsite aukurą,+ nes tos smilkyklės buvo atneštos Jehovos akivaizdon ir tapo šventos. Tebus tai įspėjimas* izraelitams.“+ 39 Taigi kunigas Eleazaras surinko ugnyje pražuvusių vyrų varines smilkykles ir išplojo jas į lakštus aukurui apdengti, 40 kaip kad Jehova buvo liepęs per Mozę. Tai tapo priminimu izraelitams, kad joks pašalietis, joks žmogus ne iš Aarono palikuonių, nedrįstų artintis prie šventovės deginti Jehovai smilkalų+ ir kad nė vienam nenutiktų kaip Korachui ir jo bendrams.+

41 Bet jau kitą dieną visa Izraelio bendruomenė ėmė murmėti prieš Mozę ir Aaroną.+ „Judu nužudėte Jehovos tarnus“, – sakė jie. 42 Bendruomenė susibūrė priešais Mozę ir Aaroną. Tada jie atsigręžė į Susitikimo Palapinę ir išvydo, kaip ją apdengė debesis ir apsireiškė Jehovos šlovė.+

43 Mozė su Aaronu nuėjo prie Susitikimo Palapinės.+ 44 Jehova Mozei tarė: 45 „Pasitraukite abu nuo šios bendruomenės, aš ją kaipmat sunaikinsiu.“+ Juodu parpuolė ant kelių ir nusilenkė iki žemės.+ 46 Tada Mozė paliepė Aaronui: „Čiupk smilkyklę, įsidėk į ją žarijų nuo aukuro,+ užberk smilkalų ir skubėk pas bendruomenę. Atlik už ją permaldavimą,+ nes užsidegė Jehovos rūstybė. Antai mirtis jau siaučia!“ 47 Aaronas tuojau pat padarė, kaip Mozė liepė: paėmė smilkyklę ir nuskubėjo į bendruomenės vidurį. Tuo metu mirtis jau siautėjo. Jis įbėrė į smilkyklę smilkalų ir atliko už žmones permaldavimą. 48 Taip Aaronui bestovint tarp mirusių ir gyvų žmonių, neganda pamažu liovėsi. 49 Be tų, kurie pražuvo kartu su Korachu, nuo šitos negandos mirė dar 14 700 žmonių. 50 Jai paliovus, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo Palapinės įėjimo.

17 Jehova Mozei tarė: 2 „Kalbėk izraelitams ir liepk jiems atnešti po lazdą nuo kiekvienos giminės. Kiekvienos giminės vadas+ atneš savo lazdą, iš viso jų bus 12. Kiekvieno vado vardą užrašyk ant jo lazdos. 3 O ant Levio giminės lazdos užrašyk Aarono vardą, nes turi būti po lazdą nuo kiekvienos giminės vadovo. 4 Sudėk tas lazdas Susitikimo Palapinėje priešais Įstatymo*+ Skrynią, ten, kur aš tau apsireiškiu.+ 5 Vyro, kurį esu išsirinkęs,+ lazda sukraus pumpurus. Taip padarysiu galą izraelitų murmėjimams prieš mane,+ o kartu ir prieš judu.“+

6 Mozė persakė tai izraelitams ir visi vadai sunešė savo lazdas – kiekviena giminė po lazdą, iš viso 12. Tarp jų buvo ir Aarono lazda. 7 Mozė sudėjo tas lazdas Jehovos akivaizdoje, Sandoros* Palapinėje.

8 Kitą dieną, įėjęs į Sandoros* Palapinę, Mozė pamatė, kad Aarono, atstovaujančio Levio giminei, lazda sukrovusi pumpurus, išsprogusi, sužydėjusi ir net subrandinusi migdolus. 9 Visas lazdas, kurias buvo sudėjęs Jehovos akivaizdoje, Mozė išnešė parodyti Izraelio žmonėms. Jie apžiūrėjo jas ir kiekvienas iš vadų pasiėmė savo lazdą.

10 Tada Jehova pasakė Mozei: „Aarono lazdą+ padėk atgal priešais Įstatymo* Skrynią. Ji bus priminimas*+ maištingiems žmonėms,+ kad nebemurmėtų prieš mane ir nepražūtų.“ 11 Mozė taip ir padarė. Jis padarė, kaip Jehova jam liepė.

12 Izraelitai kalbėjo Mozei: „Mes mirsime, pražūsime, pragaišime visi iki vieno! 13 Juk kas tik prisiartina prie Jehovos Padangtės, miršta!+ Negi visi dabar pražūsime?“+

18 Jehova tarė Aaronui: „Tu, tavo sūnūs ir tavo kiltis atsakysite už kiekvieną nusižengimą, kuriuo suteršiama šventovė,+ taip pat tu ir tavo sūnūs atsakysite už kiekvieną nusižengimą, suteršiantį kunigystę.+ 2 Sukviesk savo brolius iš savo protėvio Levio giminės, kad talkintų tau+ ir tavo sūnums, kad padėtų darbuotis prie Sandoros* Palapinės.+ 3 Jų pareiga – atlikti tavo paskirtus darbus ir eiti tarnystę prie Palapinės,+ tačiau prie šventovės reikmenų ir aukuro jie nesiartins, kad nepražūtų patys ir nepražudytų jūsų.+ 4 Levitai bus tavo padėjėjai ir atliks darbus prie Susitikimo Palapinės, eis visokią Palapinės tarnystę. Joks pašalietis* prie jūsų nesiartins.+ 5 O jūsų pareigos bus susijusios su šventąja vieta+ ir aukuru.+ Vykdykite jas, kad izraelitai nebeužsitrauktų mano rūstybės.+ 6 Aš išskyriau tavo brolius, levitus, iš izraelitų ir atidaviau tau kaip dovaną.+ Jie priklauso Jehovai ir turi eiti tarnystę prie Susitikimo Palapinės.+ 7 O tu ir tavo sūnūs turėsite eiti kunigų pareigas, susijusias su aukuru ir su tuo, kas yra už uždangos.+ Tokia bus jūsų tarnyba.+ Kunigo tarnybą aš daviau jums kaip dovaną, o pašalietį*, jeigu drįstų prisiartinti prie šventovės, nubausite mirtimi.“+

8 Jehova kalbėjo Aaronui: „Tave aš įpareigoju prižiūrėti aukas, kurios man aukojamos.+ Tau ir tavo sūnums aš skiriu tam tikrą dalį iš visų šventų aukų, kurias aukoja izraelitai. Ji visada priklausys jums.+ 9 Tau priklausys ir dalis iš visų švenčiausių ugninių atnašų, iš visko, ką jie man atnašauja: iš javų atnašų,+ aukų už nuodėmę+ ir aukų už kaltę.+ Tos aukos labai šventos ir atiteks tau ir tavo sūnums. 10 Valgysite jas šventoje vietoje,+ jas valgyti gali visi vyrai. Jos yra šventos.+ 11 Taip pat jums priklausys dovanos,+ kurias izraelitai atneša drauge su siūbuojamosiomis atnašomis.+ Atiduodu jas tau, tavo sūnums ir dukterims. Jos visada priklausys jums.+ Jas valgyti gali visi tavo namiškiai, jeigu nėra susiteršę.+

12 Geriausią aliejų, geriausią jauną vyną ir javus – pirmuosius vaisius,+ kuriuos izraelitai atneša Jehovai, – aš atiduodu tau.+ 13 Pirmieji žemės vaisiai, kuriuos jie atneš Jehovai, priklausys tau.+ Juos valgyti gali visi tavo namiškiai, jeigu nėra susiteršę.

14 Visa, kas Izraelyje neatšaukiamai paskiriama Dievui, priklausys tau.+

15 Kiekvienos gyvos būtybės – tiek žmogaus, tiek gyvulio – pirmasis vaisius,+ kurį izraelitai atiduos Jehovai, priklausys tau. Tačiau žmogaus pirmagimį ir nešvaraus gyvulio pirmadėlį leisi išpirkti.+ 16 Sulaukusį mėnesio amžiaus leisi išpirkti už nustatytą kainą – penkis sidabro šekelius*,+ tai yra šventovės šekelius*. Šekelį sudaro 20 gèrų*. 17 Tik karvės, avies ir ožkos pirmadėlys patinėlis nebus išperkamas,+ nes yra šventas. Jo krauju apšlakstysi aukurą,+ o taukus paversi dūmais kaip ugninę atnašą, malonaus kvapo auką Jehovai.+ 18 Jo mėsa atiteks tau, kaip kad atitenka siūbuojamosios atnašos krūtinė ir dešinė koja.+ 19 Visas šventas aukas, kurias izraelitai aukoja Jehovai,+ atiduodu tau, tavo sūnums ir dukterims. Jos visada priklausys jums.+ Tai yra druskos sandora*, kurią Jehova visiems laikams sudaro su tavimi ir tavo palikuoniais.“

20 Jehova Aaronui pasakė: „Krašte, kuriame izraelitai įsikurs, paveldo neturėsi, tau nepriklausys joks žemės lopinėlis.+ Aš esu tavo dalis ir tavo paveldas Izraelio krašte.+

21 Levio sūnums už jų tarnystę, už tarnybą prie Susitikimo Palapinės, aš atiduodu visas izraelitų dešimtines.+ Tai bus jų paveldas. 22 Nuo šiol izraelitai nebesiartins prie Susitikimo Palapinės, kad neužsitrauktų kaltės ir nebūtų nubausti mirtimi. 23 Tik levitai eis tarnystę prie Susitikimo Palapinės ir atsakys už žmonių nuodėmes.+ Ir paveldo Izraelyje jie neturės. Šis įstatas galios amžiais, per visas jūsų kartas.+ 24 Levitų paveldas bus izraelitų dešimtinės, kurias jie aukoja Jehovai. Štai kodėl jiems pasakiau: ‘Paveldo Izraelyje jie neturės.’“+

25 Jehova pasakė Mozei: 26 „Sakyk levitams: ‘Kai gausite iš izraelitų dešimtines, kurias jums paskyriau kaip paveldą,+ dešimtinės dešimtąją dalį turėsite atiduoti Jehovai.+ 27 Tai bus jūsų auka, tarsi javai nuo jūsų grendymo,+ tarsi vynas ar aliejus iš jūsų spaudyklos. 28 Taigi, jūs irgi duosite auką Jehovai nuo visų dešimtinių, kurias gaunate iš izraelitų. Šią aukų Jehovai dalį duosite kunigui Aaronui. 29 Aukosite Jehovai visokias aukas – geriausią dalį iš šventųjų dovanų, kurias gaunate.’+

30 Levitams taip pat sakyk: ‘Kai atiduosite tai, kas geriausia, likusi dalis priklausys jums, levitams, tarsi tie javai būtų nuo jūsų pačių grendymo, vynas ir aliejus – iš jūsų spaudyklų. 31 Galėsite valgyti tai drauge su savo namiškiais bet kokioje vietoje, nes tai jūsų atlygis už tarnystę prie Susitikimo Palapinės.+ 32 Atiduokite nuo dešimtinių tai, kas geriausia, kad neužsitrauktumėte kaltės. Neišniekinkite izraelitų šventųjų dovanų, kad nebūtumėte nubausti mirtimi.’“+

19 Jehova vėl kreipėsi į Mozę ir Aaroną: 2 „Perduosite izraelitams tokį Jehovos potvarkį, įsakysite jiems: ‘Izraelitai turi atvesti sveiką žalą telyčią, neturinčią jokių trūkumų+ ir dar nė karto nekinkytą. 3 Telyčia bus perduota kunigui Eleazarui, šis išves ją už stovyklos ir ten, jo akivaizdoje, ji bus papjauta. 4 Kunigas Eleazaras pamirkys pirštą jos kraujyje ir septynis kartus pašlakstys įėjimo į Susitikimo Palapinę pusėn.+ 5 Tada telyčia bus jo akivaizdoje sudeginta – jos oda, mėsa, kraujas ir viduriai.+ 6 Kunigas paims kedro šakelę, isopo*,+ skaisčiai raudonų siūlų ir įmes į ugnį, kur dega telyčia. 7 Tada išsiskalbs drabužius, išsimaudys ir galės grįžti į stovyklą, bet iki vakaro bus nešvarus.

8 Žmogus, kuris sudegino telyčią, irgi išsiskalbs drabužius, išsimaudys ir iki vakaro bus nešvarus.

9 Tada ateis švarus žmogus, susems telyčios pelenus+ ir padės juos už stovyklos švarioje vietoje. Izraelitų bendruomenė tuos pelenus naudos apvalomajam vandeniui ruošti.+ Tai auka už nuodėmę. 10 Pelenus susėmęs žmogus išsiskalbs drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.

Šis įstatymas izraelitams ir tarp jų gyvenantiems svetimšaliams galios amžiais.+ 11 Kas prisiliestų prie negyvėlio, bus nešvarus septynias dienas.+ 12 Toks žmogus trečią dieną turi apsivalyti anuo vandeniu ir septintą dieną bus švarus. O jeigu jis trečią dieną neapsivalys, septintą dieną švarus nebus. 13 Jei žmogus, prisilietęs prie negyvėlio, neapsivalytų, jis suterštų Jehovos Padangtę.+ Jis turės būti pašalintas iš Izraelio*.+ Kadangi nebuvo apšlakstytas apvalomuoju vandeniu,+ jis yra nešvarus, lieka susiteršęs.

14 O štai įstatymas, kurio laikysitės, jei žmogus miršta palapinėje. Tie, kas įeina į palapinę ar tuo metu yra palapinėje, bus nešvarūs septynias dienas. 15 Bet koks atviras, dangčiu neuždengtas indas yra nešvarus.+ 16 Kas atvirame lauke prisiliestų prie kalaviju nužudyto ar sava mirtimi mirusio žmogaus lavono, prie žmogaus kaulų ar kapo, tas bus nešvarus septynias dienas.+ 17 Kad žmogus būtų apvalytas, reikia paimti truputį anos aukos už nuodėmę pelenų ir, subėrus juos į indą, užpilti tyru vandeniu. 18 Tada švarus žmogus+ paims isopo+ ir, pamirkęs jį tame vandenyje, apšlakstys palapinę, visus indus, žmones, kurie ten buvo, arba tą, kuris prisilietė prie kaulų, prie kalaviju nužudyto ar sava mirtimi mirusio žmogaus ar prie kapo. 19 Tas švarus žmogus apšlakstys juo nešvarųjį trečią ir septintą dieną, apvalys jį, kad septintą dieną jis būtų švarus.+ Apvalytasis išsiskalbs drabužius, išsimaudys ir vakare jau bus švarus.

20 Jeigu nešvarus žmogus neapsivalytų, jis turės būti pašalintas iš bendruomenės*,+ nes suteršė Jehovos šventovę. Jis nebuvo apšlakstytas apvalomuoju vandeniu, todėl yra nešvarus.

21 Amžiais galios toks įstatas: žmogus, kuris šlaksto apvalomąjį vandenį,+ turės išsiskalbti drabužius; kas paliečia apvalomąjį vandenį, bus nešvarus iki vakaro. 22 Bet koks daiktas, prie kurio nešvarus žmogus prisiliečia, taps nešvarus. Ir jeigu prie to daikto prisiliestų kitas žmogus, jis bus nešvarus iki vakaro.’“+

20 Pirmą mėnesį visa izraelitų bendruomenė atkeliavo į Cino dykumą ir įsikūrė Kadeše.+ Čia mirė ir buvo palaidota Mirjama.+

2 Bendruomenė pristigo vandens,+ todėl žmonės susibūrę užsipuolė Mozę su Aaronu. 3 Jie barėsi ant Mozės:+ „Geriau jau būtume žuvę kartu su savo broliais Jehovos akivaizdoje! 4 Ko atvedei Jehovos bendruomenę į šitą dykynę?! Kad išgaištume visi su savo gyvuliais?!+ 5 Kodėl išvedei mus iš Egipto ir atvedei į šią nykią vietą?+ Čia neauga nei javai, nei figmedžiai, nei vynmedžiai, nei granatmedžiai, nėra nė vandens atsigerti.“+ 6 Mozė ir Aaronas paliko susirinkusius žmones ir nuėjo prie Susitikimo Palapinės įėjimo. Parpuolę ant kelių jie nusilenkė iki žemės, ir jiems apsireiškė Jehovos šlovė.+

7 Jehova Mozei tarė: 8 „Paimk lazdą ir abu su Aaronu sukvieskite bendruomenę. Tada jos akivaizdoje paliepkite uolai duoti vandens. Iš uolos pasipils vanduo, ir visa bendruomenė ir gyvuliai turės ko atsigerti.“+

9 Taigi Mozė Jehovos palieptas paėmė lazdą,+ 10 tada drauge su Aaronu sušaukė visą bendruomenę prie uolos ir tarė: „Klausykit, maištininkai! Negi iš šitos uolos turime išgauti jums vandens?!“+ 11 Paskui pakėlęs ranką Mozė sudavė du sykius lazda į uolą, ir pasipylė vanduo. Atsigėrė ir žmonės, ir jų gyvuliai.+

12 Vėliau Jehova Mozei ir Aaronui tarė: „Kadangi pristigote tikėjimo manimi ir neiškėlėte mano šventumo izraelitų akyse, ne jūs įvesite šią bendruomenę į kraštą, kurį jai atiduosiu.“+ 13 Tie vandenys yra Meribos* vandenys,+ nes ten izraelitai barėsi ant Jehovos ir ten jis apreiškė jiems savo šventumą.

14 Paskui Mozė iš Kadešo siuntė pasiuntinius pas edomitų karalių:+ „Tavo broliai izraelitai+ sako: ‘Tu gerai žinai, kokių sunkumų esame patyrę. 15 Mūsų protėviai persikėlė į Egiptą+ ir gyveno ten daugelį metų*.+ Egiptiečiai skriaudė mus ir mūsų protėvius,+ 16 todėl šaukėmės Jehovos+ ir jis mus išgirdo. Jis siuntė angelą+ ir mus iš Egipto išvedė. Ir štai dabar esame Kadeše, mieste palei tavo krašto ribas. 17 Prašome leisti mums eiti per tavo žemes. Nesuksime į laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš jūsų šulinių. Eisime Karaliaus vieškeliu, nesukdami nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo kraštą.’“+

18 Tačiau karalius jiems atsakė: „Per mano žemes neisite. Jeigu mėgintumėte, pasitiksiu jus su kalaviju.“ 19 Izraelitai toliau prašė: „Mes eisime vieškeliu, o jeigu mums patiems ar mūsų gyvuliams reikėtų vandens, už jį sumokėsime.+ Mes tenorime pereiti per tavo kraštą.“+ – 20 „Neleidžiu!“ – atsakė valdovas.+ Tada prieš izraelitus išėjo būriai edomitų, stipri kariuomenė. 21 Taip edomitai neleido izraelitams eiti per jų kraštą, tad šie nuėjo kitu keliu.+

22 Visa izraelitų bendruomenė iš Kadešo atkeliavo prie Horo kalno.+ 23 Čia, prie Horo kalno, Edomo krašto paribiuose, Jehova Mozei ir Aaronui pasakė: 24 „Netrukus Aaronas nueis ten, kur protėviai*.+ Jis neįžengs į kraštą, kurį duosiu izraelitams, nes jūs abu pasipriešinote mano įsakymui prie Meribos vandenų.+ 25 Pasikviesk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir užkopkite visi ant Horo kalno. 26 Nuvilk Aaronui drabužius+ ir jais aprenk Eleazarą,+ nes Aaronas ten mirs.“

27 Kaip Jehova liepė, taip Mozė ir padarė. Visos bendruomenės akivaizdoje jie užkopė ant Horo kalno, 28 tada Mozė nuvilko Aaronui drabužius ir jais aprengė jo sūnų Eleazarą. Aaronas ten, ant kalno, ir mirė,+ o Mozė su Eleazaru nusileido žemyn. 29 Pamačiusi, kad Aaronas mirė, visa bendruomenė, visi Izraelio namai, jo gedėjo 30 dienų.+

21 Kanaaniečių miesto Arado karalius,+ gyvenantis Negebe, išgirdo, kad izraelitai keliauja Atarimų keliu. Jis užpuolė juos ir kai kuriuos paėmė į nelaisvę. 2 Užtat izraelitai davė tokį įžadą Jehovai: „Jeigu atiduosi šitą tautą mums į rankas, mes sunaikinsime jų miestus.“ 3 Jehova išklausė prašymą ir atidavė jiems kanaaniečius. Izraelitai išžudė juos ir sunaikino jų miestus, todėl ta vieta buvo pavadinta Horma*.+

4 Norėdami aplenkti Edomo žemes,+ izraelitai nuo Horo kalno+ leidosi Raudonosios jūros keliu. Žmonės labai nuvargo kelionėje 5 ir ėmė burnoti prieš Dievą ir Mozę.+ Jie sakė Mozei: „Kodėl mus išvedei iš Egipto? Kad pražudytum šitoje dykumoje? Čia nėra nei maisto, nei vandens!+ O ta niekam tikusi duona mums jau nusibodo!“+ 6 Dėl to Jehova ant izraelitų užleido nuodingų* gyvačių ir jų įgelti mirė daug žmonių.+

7 Izraelitai atėjo pas Mozę ir prašė: „Nusidėjome burnodami prieš Jehovą ir tave.+ Užtark mus Jehovos akivaizdoje, kad jis gelbėtų mus nuo gyvačių.“ Mozė meldėsi žmonių vardu,+ 8 ir Jehova tarė: „Padirbk gyvatę ir pritvirtink prie stulpo. Kiekvienas, kuriam bus įgelta, norėdamas likti gyvas turės į ją pažvelgti.“ 9 Mozė tuojau iš vario padarė gyvatę+ ir iškėlė ją ant stulpo.+ Įgeltas žmogus, jei pažvelgdavo į tą varinę gyvatę, likdavo gyvas.+

10 Po šių įvykių izraelitai patraukė toliau ir apsistojo Obotuose.+ 11 Iš Obotų atėjo į dykumą, plytinčią rytuose priešais Moabą, ir įsirengė stovyklą Ije Abarimuose.+ 12 Iš ten leidosi toliau ir pasiekę Zeredo slėnį*+ vėl įsirengė stovyklą. 13 Paskui savo palapines išskleidė prie Arnono,+ kuris yra dykumoje palei amoritų žemes. (Arnonas yra Moabo riba, skirianti moabitus nuo amoritų.) 14 Todėl ir Jehovos kovų knygoje rašoma apie „Vahebą, esantį Sufoje, ir Arnono slėnius*, 15 apie tarpeklių* šlaitus, kurie tęsiasi iki Aro gyvenviečių ir siekia Moabo ribas“.

16 Tada jie iškeliavo Beero link. Tai šulinys, prie kurio Jehova Mozei paliepė: „Sukviesk žmones, duosiu jums vandens.“

17 Ir izraelitai giedojo:

Paskui iš dykumos jie patraukė į Mataną, 19 iš Matanos – į Nahalielį, iš Nahalielio – į Bamotus.+ 20 Iš Bamotų jie nukeliavo į slėnį Moabo žemėje,+ papėdėje Pisgos,+ nuo kurios viršūnės atsiveria vaizdas į Ješimoną*.+

21 Tada izraelitai siuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną su tokiu prašymu:+ 22 „Leisk mums eiti per tavo žemes. Nesuksime į laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš jūsų šulinių. Eisime Karaliaus vieškeliu, kol pereisime visą tavo kraštą.“+ 23 Bet Sihonas neleido izraelitams eiti per jo žemę. Jis subūrė visus savo žmones ir išėjo į dykumą pastoti izraelitams kelio. Atžygiavęs iki Jahaco, Sihonas puolė izraelitus,+ 24 bet šie nugalėjo jį kalaviju+ ir užėmė jo žemes+ nuo Arnono+ iki Jaboko,+ iki pat Amono ribų, iki Jazero,+ esančio Amono pakraštyje.+

25 Izraelitai užėmė visus amoritų+ miestus ir juose apsigyveno – tiek Hešbone, tiek aplinkiniuose miesteliuose. 26 Hešbonas buvo amoritų karaliaus Sihono miestas. Sihonas anksčiau kariavo su Moabo karaliumi ir buvo atėmęs iš jo visas žemes iki pat Arnono. 27 Taip radosi šie pajuokiami žodžiai:

29 Vargas tau, Moabai! Galas jums, Kemošo+ žmonės!

Pavertė bėgliais jis savo sūnus, dukras – belaisvėmis Sihono, valdovo amoritų.

31 Taigi izraelitai kūrėsi amoritų krašte. 32 Mozė pasiuntė vyrus išžvalgyti Jazero.+ Izraelitai užėmė aplinkinius miestelius ir išvarė ten gyvenančius amoritus. 33 Tada jie pasuko Bašano keliu. Bašano karalius Ogas+ išėjo su visa savo kariuomene ir stojo į mūšį su izraelitais prie Edrėjo.+ 34 Jehova Mozei pasakė: „Nebijok jo.+ Jį patį, visus jo žmones ir žemes aš atiduosiu į tavo rankas.+ Su juo pasielgsi taip, kaip su amoritų karaliumi Sihonu, gyvenusiu Hešbone.“+ 35 Izraelitai užmušė Ogą, jo sūnus, išžudė visus jo žmones – nepaliko gyvo nė vieno+ – ir užėmė jo žemes.+

22 Izraelitai keliavo toliau ir įsirengė stovyklą Moabo plynėse ties Jerichu, Užjordanėje.+ 2 Ciporo sūnus Balakas+ išgirdo, ką jie padarė amoritams. 3 Matydami, kokia gausi ši tauta, moabitai labai išsigando, izraelitai jiems tiesiog kėlė siaubą.+ 4 Taigi moabitai kreipėsi į Midjano seniūnus:+ „Šita tauta suės viską aplink, kaip kad jautis nuėda lauko žolę.“

Ciporo sūnus Balakas anuomet buvo Moabo karalius. 5 Jis siuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Bileamą, gyvenantį Petore,+ prie Upės*, savo gimtajame krašte, kad perduotų jam prašymą: „Antai iš Egipto atkeliavo tokia tauta. Jie užtvindė visą žemę+ ir įsikūrė mano pašonėje. 6 Prašyčiau padaryti man paslaugą. Ateik ir prakeik šią tautą,+ nes ji galingesnė už mane. Gal tada man pavyks juos nugalėti ir išvaryti iš krašto. Aš girdėjau, kad tas, kurį tu palaimini, susilaukia palaimos, o kurį prakeiki – prakeikimo.“

7 Taigi Moabo ir Midjano seniūnai, paėmę atlygį Bileamui+ už žyniavimą, nuvyko pas jį ir perdavė Balako žodžius. 8 „Pasilikite nakvoti čia, – tarė Bileamas, – ir aš perduosiu jums Jehovos atsakymą.“ Taigi Moabo didžiūnai pasiliko pas Bileamą.

9 Dievas apsireiškė Bileamui+ ir paklausė: „Kokie čia vyrai apsistojo pas tave?“ 10 Bileamas Dievui atsakė: „Ciporo sūnus Balakas, Moabo karalius, siuntė pas mane pasiuntinius pranešti: 11 ‘Antai tauta, atkeliaujanti iš Egipto, baigia užtvindyti visą žemę. Padaryk man paslaugą ir ateik jos prakeikti.+ Gal tada aš pajėgsiu prieš juos kovoti ir juos išvaryti.’“ 12 Bet Dievas tarė: „Neik su jais, neprakeik tos tautos, nes ji palaiminta.“+

13 Rytą atsikėlęs Bileamas pasakė Balako didžiūnams: „Keliaukite atgal į savo kraštą, nes Jehova neleido man eiti su jumis.“ 14 Moabo didžiūnai išvyko ir grįžę Balakui pranešė: „Bileamas atsisakė su mumis eiti.“

15 Tada Balakas siuntė kitus didžiūnus – dar daugiau jų ir dar kilmingesnius negu pirmieji. 16 Atvykę pas Bileamą jie tarė: „Štai ką sako Ciporo sūnus Balakas: ‘Neatsisakyk ateiti pas mane. 17 Didžiai tave pagerbsiu, padarysiu, ką tik panorėsi. Malonėk ateiti ir prakeikti šitą tautą.’“ 18 Tačiau Bileamas Balako tarnams atsakė: „Net jei Balakas pasiūlytų man savo paties namus, pilnus sidabro ir aukso, negalėčiau padaryti nieko, kas prieštarauja mano Dievo Jehovos įsakymui, – nei menkniekio, nei didelio dalyko.+ 19 Bet apsistokite pas mane nakčiai. Pažiūrėsiu, ar Jehova man dar ką nors pasakys.“+

20 Naktį Dievas apsireiškė Bileamui ir tarė: „Kad jau tie vyrai atėjo ir tave kviečia, kelkis ir keliauk su jais. Tačiau turėsi kalbėti vien tai, ką tau liepsiu.“+ 21 Rytą Bileamas atsikėlė, pasibalnojo asilę ir drauge su Moabo didžiūnais leidosi į kelią.+

22 Dievas, matydamas Bileamą keliaujant, užsidegė pykčiu. Jehovos angelas pastojo jam kelią. Bileamas jojo ant savo asilės, su juo buvo du tarnai. 23 Išvydusi ant kelio Jehovos angelą su nuogu kalaviju rankoje, asilė pasuko iš kelio į laukus. Bileamas ėmė ją mušti, kad grįžtų į kelią. 24 Paskui Jehovos angelas stojo skersai siauro tako tarp dviejų akmeninių sienų, juosiančių vynuogynus. 25 Pamačiusi Jehovos angelą, asilė prisišliejo prie sienos ir prispaudė Bileamui koją. Tas vėl ėmė ją mušti.

26 Jehovos angelas paėjo į priekį ir vėl atsistojo siauroje vietoje, kad nebuvo įmanoma praeiti nei iš dešinės, nei iš kairės. 27 Pamačiusi Jehovos angelą, asilė sukniubo po Bileamu. Bileamas persiutęs puolė mušti ją lazda. 28 Tada Jehova atvėrė asilės nasrus+ ir ši Bileamui tarė: „Ką aš tau padariau? Kodėl muši mane jau trečią kartą?“+ 29 Bileamas atrėžė: „Todėl, kad tyčiojiesi iš manęs! Jei turėčiau kalaviją, nudobčiau tave!“ 30 Asilė Bileamo paklausė: „Argi aš nesu tavo asilė, ant kurios visą gyvenimą, iki pat šiol jodinėji? Argi esu kada nors anksčiau tau taip padariusi?“ – „Ne“, – atsakė tas. 31 Tada Jehova atvėrė Bileamui akis+ ir šis išvydo ant kelio Jehovos angelą su nuogu kalaviju rankoje. Bileamas parpuolė ant kelių ir nusilenkė iki pat žemės.

32 Jehovos angelas Bileamo paklausė: „Kodėl jau tris kartus mušei savo asilę? Tai aš išėjau tau pasipriešinti, nes nepaisai mano valios.+ 33 Asilė mane matė ir visus tris kartus mėgino apeiti.+ Jeigu ji nebūtų sukusi nuo manęs į šalį, būčiau tave nugalabijęs. Tik asilė būtų likusi gyva.“ 34 Bileamas Jehovos angelui atsakė: „Nusidėjau. Nežinojau, kad tu pastojai man kelią. Jei nenori, kad ten vykčiau, grįšiu namo.“ 35 Jehovos angelas jam paliepė: „Keliauk su tais žmonėmis, tačiau turėsi kalbėti tai, ką liepsiu.“ Taigi Bileamas su Balako didžiūnais keliavo toliau.

36 Išgirdęs, kad atvyko Bileamas, Balakas išskubėjo jo pasitikti prie vieno moabitų miesto, įsikūrusio palei Arnono krantus, šalies paribyje. 37 Balakas tarė Bileamui: „Kodėl nenorėjai eiti, kai siunčiau pas tave pasiuntinius? Negi manai, kad neturiu kuo tave pagerbti?“+ 38 Bileamas atsakė Balakui: „Aš atvykau pas tave, bet kas iš to, jei man nebus leista kalbėti? Galiu sakyti tik tai, ką Dievas įdeda man į lūpas.“+

39 Bileamas patraukė drauge su Balaku ir jiedu atkeliavo į Kirjat Hucotus. 40 Tada Balakas paaukojo galvijų, avių ir davė mėsos Bileamui ir su juo esantiems didžiūnams. 41 Rytą Balakas pasikvietė Bileamą ir užsivedė jį į Bamot Baalą, nuo kurio buvo matyti visa tauta.+

23 Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk šioje vietoje septynis aukurus,+ paruošk man septynis jaučius ir septynis avinus.“ 2 Balakas tuojau padarė viską, kaip Bileamas liepė, ir abu su Bileamu paaukojo po jautį ir aviną ant kiekvieno aukuro.+ 3 Tada Bileamas pasakė Balakui: „Pasilik čia, prie savo deginamosios aukos, o aš einu. Gal Jehova teiksis su manimi susitikti. Aš perduosiu tau, ką jis pasakys.“ Ir Bileamas užlipo ant plynos kalvos.

4 Ten Dievas susitiko su Bileamu.+ „Pastačiau septynis aukurus ir ant kiekvieno paaukojau po jautį ir aviną“, – tarė Bileamas. 5 Jehova pasakė Bileamui, ką šis turės kalbėti,+ ir paliepė: „Grįžk pas Balaką ir perduok jam, ką sakiau.“ 6 Kai Bileamas grįžo pas Balaką, tas su visais Moabo didžiūnais tebestovėjo prie savo deginamosios aukos. 7 Bileamas iškilmingai prabilo:+

Ateik ir ištark prakeiksmą Izraeliui.’+

 8 Bet kaip galiu prakeikti tuos, kurių Dievas neprakeikė?

Kaip galiu pasmerkti tuos, kurių Jehova nepasmerkė?+

10 Kas suskaičiuos Jokūbo palikuonius, gausius kaip dulkės?+

Kas suskaičiuos bent ketvirtį Izraelio?

11 Balakas supyko ant Bileamo: „Ką tu padarei?! Pakviečiau tave, kad prakeiktum mano priešus, o tu ką darai?! Juos laimini!“+ – 12 „Argi neturiu perduoti žodžių, kuriuos Jehova įdėjo man į lūpas?“ – atsakė Bileamas.+

13 Balakas pasiūlė: „Prašyčiau eiti su manimi į kitą vietą, iš kur galėsi juos matyti. Tiesa, tik dalį tautos, ne visą. Padaryk man paslaugą ir prakeik juos iš tos vietos.“+ 14 Taigi Balakas nuvedė Bileamą į Cofimo lauką Pisgos viršūnėje.+ Čia pastatė septynis aukurus ir ant kiekvieno paaukojo po jautį ir aviną.+ 15 Tada Bileamas tarė Balakui: „Palauk čia prie savo deginamosios aukos, o aš einu antai ten susitikti su Dievu.“ 16 Jehova pasirodė Bileamui ir pasakė, ką šis turės kalbėti.+ „Grįžk pas Balaką ir perduok jam, ką sakiau“, – paliepė. 17 Grįžęs Bileamas rado Balaką kartu su Moabo didžiūnais belaukiantį prie savo deginamosios aukos. „Ką sakė Jehova?“ – paklausė Balakas. 18 Bileamas iškilmingai prabilo:+

„Stokis, Balakai, ir paklausyk!

Išgirsk mane, Ciporo sūnau!

Jei ką pažadėjo, negi neįvykdys?

Jei tarė žodį, negi jo nesilaikys?+

20 Aš pašauktas laiminti.

Jeigu jis palaimino,+ negaliu to pakeisti.+

25 Balakas sušuko Bileamui: „Jeigu negali jų prakeikti, tai bent jau nelaimink!“ 26 Bileamas Balakui atsakė: „Argi nesakiau: ‘Darysiu tai, ką liepia Jehova’?“+

27 Tada Balakas tarė Bileamui: „Eime su manimi, nuvesiu tave dar į kitą vietą. Gal Dievas panorės, kad iš ten juos prakeiktum.“+ 28 Balakas užsivedė Bileamą į Peoro viršūnę, nuo kurios atsiveria vaizdas į Ješimoną*.+ 29 Ten Bileamas paliepė Balakui: „Pastatyk šioje vietoje septynis aukurus ir paruošk man septynis jaučius ir septynis avinus.“+ 30 Taigi Balakas padarė kaip lieptas – ant kiekvieno iš aukurų paaukojo po jautį ir aviną.

24 Matydamas, kad Jehova nori* Izraelį laiminti, Bileamas nebėjo, kaip kad pirmiau, ieškoti bloga lemiančių ženklų,+ bet atsigręžė veidu į dykumą. 2 Pakėlęs akis, Bileamas išvydo Izraelio stovyklą, išsidėsčiusią giminėmis.+ Tada, Dievo dvasios pagautas,+ 3 jis iškilmingai prabilo:+

 8 Dievas veda tave iš Egipto.

Jo galia – tarsi laukinio jaučio* ragų.

10 Balakas tiesiog įtūžo ant Bileamo ir pliaukštelėjęs delnais sušuko: „Aš gi pasikviečiau tave prakeikti mano priešus,+ o tu jau tris kartus juos palaiminai! 11 Nešdinkis namo! Ketinau tave pagerbti didžiu atlygiu,+ bet Jehova iš tavęs jį atėmė!“

12 Bileamas Balakui atsakė: „Argi nesakiau tavo pasiuntiniams: 13 ‘Net jei Balakas atiduotų man savo namus, pilnus sidabro ir aukso, negalėsiu savavališkai padaryti nieko, kas prieštarauja Jehovos įsakymui, – nei gero, nei blogo, – kalbėsiu vien tai, ką sakys Jehova’?+ 14 Dabar grįžtu pas savo žmones, bet prieš tai leisk tau pasakyti, ką ši tauta ateityje* padarys tavajai tautai.“ 15 Ir Bileamas iškilmingai prabilo:+

18 Edomas taps jo nuosavybe.+

20 Pažvelgęs į Amaleką, Bileamas tęsė savo iškilmingą prakalbą:

Argi ilgai truks, kol Asirija išves jį į nelaisvę?“

Bet ir tas galiausiai pražus.“

25 Tada Bileamas+ pakilo ir pasitraukė iš tos vietos. Balakas irgi nuėjo savo keliu.

25 Gyvendami Šitimuose+ izraelitai įpuolė į paleistuvystę su Moabo dukterimis.+ 2 Tos moterys kvietėsi izraelitus prie aukų, kurias aukojo savo dievų garbei.+ Drauge su moabitėmis jie valgė ir lenkėsi tiems dievams.+ 3 Taip izraelitai ėmė garbinti Peoro Baalą*+ ir užsitraukė Jehovos rūstybę. 4 Jehova tarė Mozei: „Čiupk visus tų žmonių vadus ir pakabink jų lavonus Jehovos akivaizdoje per pačią saulėkaitą, kad Jehova liautųsi rūstavęs ant Izraelio.“ 5 Mozė Izraelio teisėjams+ paliepė: „Kiekvienas iš jūsų turite išžudyti saviškius, kurie ėmė garbinti Peoro Baalą.“+

6 Ir štai, žmonėms raudant prie Susitikimo Palapinės įėjimo, vienas izraelitas Mozės ir visos Izraelio bendruomenės akivaizdoje į stovyklą parsivedė midjanietę.+ 7 Tai pamatęs kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas+ išėjo iš minios ir stvėręs ietį 8 nusekė paskui tą vyrą į palapinę. Įėjęs persmeigė juos abu – ir izraelitą, ir moterį – per pilvą. Tada mirtina neganda, siautusi tarp izraelitų, paliovė.+ 9 Nuo tos negandos mirė 24 000 žmonių.+

10 Paskui Jehova tarė Mozei: 11 „Kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas+ nesitaikstė su izraelitų neištikimybe man. Jis nugręžė mano rūstybę nuo Izraelio tautos,+ kad aš, užsidegęs dėl jų neištikimybės,* jų neišnaikinčiau.+ 12 Todėl paskelbk, kad sudarau su juo taikos sandorą. 13 Ta sandora laiduos jam ir būsimiems jo palikuoniams nuolatinę kunigystę,+ nes jis nesitaikstė su neištikimybe Dievui+ ir atliko už izraelitus permaldavimą.“

14 Izraelitas, nudurtas drauge su ana midjaniete, buvo vardu Zimris, Saluvo sūnus, vienos Simeono kilties vadas. 15 O nužudytos midjanietės vardas – Kozbė. Jos tėvas Cūras+ buvo vienos midjaniečių+ kilties vadas.

16 Vėliau Jehova tarė Mozei: 17 „Neduokite midjaniečiams ramybės ir susidorokite su jais,+ 18 nes ir jie nedavė jums ramybės – rengė klastą Peore+ ir vedė iš kelio per savo seserį Kozbę, savo vado dukterį, kuri žuvo+ tą dieną, kai dėl Peoro Izraelyje buvo prasidėjusi neganda.“+

26 Anai negandai pasibaigus,+ Jehova Mozei ir kunigo Aarono sūnui Eleazarui paliepė: 2 „Suskaičiuokite visą Izraelio bendruomenę – surašykite pagal kiltis visus vyrus, kuriems 20 ir daugiau metų, visus izraelitus, tinkamus karo tarnybai.“+ 3 Taigi Mozė ir kunigas Eleazaras+ kreipėsi į žmones, apsistojusius Moabo plynėse+ prie Jordano, ties Jerichu,+ ir jiems liepė: 4 „Surašykite vyrus, kuriems 20 ir daugiau metų, kaip Jehova liepė Mozei.“+

Štai Izraelio sūnūs, kurie išėjo iš Egipto krašto. 5 Rubenas+ buvo Izraelio pirmagimis ir Rubeno palikuoniai+ buvo šie: iš Henocho – henochų kiltis, iš Paluvo – paluvų kiltis, 6 iš Hecrono – hecronų kiltis, iš Karmio – karmių kiltis. 7 Tai buvo Rubeno giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 43 730.+

8 Paluvas turėjo sūnų Eliabą. 9 Eliabo sūnūs buvo Nemuelis, Datanas ir Abiramas. Datanas ir Abiramas – tai tie du tautos išrinktieji, kurie maištavo prieš Jehovą,+ kurie drauge su Korachu ir jo bendrais+ buvo sukilę prieš Mozę+ ir Aaroną.

10 Tada žemė prasivėrė ir juos prarijo, o Korachas drauge su savo 250 bendrų pražuvo ugnyje.+ Tas įvykis tapo visiems įspėjimu.+ 11 Tačiau Koracho sūnūs nepražuvo.+

12 O štai Simeono sūnūs+ ir iš jų kilusios kiltys: iš Nemuelio – nemuelitų kiltis, iš Jamino – jaminų kiltis, iš Jachino – jachinų kiltis, 13 iš Zeracho – zerachų kiltis, iš Sauliaus – saulių kiltis. 14 Tokios buvo Simeono giminės kiltys, iš viso 22 200 vyrų.+

15 Štai Gado sūnūs+ ir iš jų kilusios kiltys: iš Cefono – cefonų kiltis, iš Hagio – hagių kiltis, iš Šūnio – šūnių kiltis, 16 iš Oznio – oznių kiltis, iš Erio – erių kiltis, 17 iš Arodo – arodų kiltis, iš Arelio – arelitų kiltis. 18 Tokios buvo Gado giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 40 500.+

19 Judas turėjo sūnus Erą ir Onaną,+ tačiau Eras ir Onanas mirė Kanaano krašte.+ 20 Kiti Judo sūnūs ir iš jų kilusios kiltys buvo šios: iš Šelos+ – šelų kiltis, iš Pereco+ – perecų kiltis, iš Zeracho+ – zerachų kiltis. 21 Pereco palikuoniai buvo šie: iš Hecrono+ – hecronų kiltis, iš Hamulo+ – hamulų kiltis. 22 Tokios buvo Judo giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 76 500.+

23 Štai Isacharo sūnūs+ ir iš jų kilusios kiltys: iš Tolos+ – tolų kiltis, iš Pūvos – pūvų kiltis, 24 iš Jašubo – jašubų kiltis, iš Šimrono – šimronų kiltis. 25 Tokios buvo Isacharo giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 64 300.+

26 Štai Zabulono sūnūs+ ir iš jų kilusios kiltys: iš Seredo – seredų kiltis, iš Elono – elonų kiltis, iš Jachleelio – jachleelitų kiltis. 27 Tokios buvo Zabulono giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 60 500.+

28 Juozapo sūnūs+ buvo Manasas ir Efraimas.+ 29 Manasui+ gimė Machyras+ ir iš jo kilo machyrų kiltis. Machyrui gimė Gileadas+ ir iš Gileado kilo gileadiečių kiltis. 30 Gileado palikuoniai buvo šie: iš Jezero – jezerų kiltis, iš Heleko – helekų kiltis, 31 iš Asrielio – asrielitų kiltis, iš Šechemo – šechemų kiltis, 32 iš Šemidos – šemidų kiltis, iš Hefero – heferų kiltis. 33 O Hefero sūnus Celofhadas sūnų neturėjo, tik dukteris.+ Jų vardai buvo Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca.+ 34 Tokios buvo Manaso giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 52 700.+

35 O štai Efraimo+ sūnūs ir iš jų kilusios kiltys: iš Šutelacho+ – šutelachų kiltis, iš Bechero – becherų kiltis, iš Tahano – tahanų kiltis. 36 Iš Šutelacho sūnaus Erano kilo eranų kiltis. 37 Tokios buvo Efraimo giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 32 500.+ Tokios kiltys kilo iš Juozapo sūnų.

38 Štai Benjamino sūnūs+ ir iš jų kilusios kiltys: iš Belos+ – belų kiltis, iš Ašbelio – ašbelitų kiltis, iš Ahiramo – ahiramų kiltis, 39 iš Šefufamo – šefufamų kiltis, iš Hufamo – hufamų kiltis. 40 Belos sūnūs buvo Ardas ir Naamanas.+ Iš Ardo kilo ardų kiltis, iš Naamano – naamanų kiltis. 41 Tokios buvo Benjamino giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 45 600.+

42 Danui+ gimė Šuhamas ir iš jo kilo šuhamų kiltis. Tai buvo Dano giminės palikuoniai. 43 Šuhamų kilties vyrų surašyta 64 400.+

44 Štai Ašero sūnūs+ ir iš jų kilusios kiltys: iš Imnos – imnų kiltis, iš Išvio – išvių kiltis, iš Berijos – berijų kiltis. 45 Berijai gimė Heberas, iš kurio kilo heberų kiltis, ir Malkielis, iš kurio kilo malkielitų kiltis. 46 Ašero duktė buvo Seracha. 47 Tokios buvo Ašero giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 53 400.+

48 Štai Naftalio sūnūs+ ir iš jų kilusios kiltys: iš Jachceelio – jachceelitų kiltis, iš Gūnio – gūnių kiltis, 49 iš Jecero – jecerų kiltis, iš Šilemo – šilemų kiltis. 50 Tokios buvo Naftalio giminės kiltys. Jų vyrų surašyta 45 400.+

51 Taigi iš viso izraelitų surašyta 601 730.+

52 Tada Jehova tarė Mozei: 53 „Žemės paveldą izraelitams padalysite atsižvelgdami į žmonių* skaičių.+ 54 Jei žmonių skaičius didesnis, duosite jiems didesnį paveldą, jei mažesnis – mažesnį.+ Visiems žemės bus paskirta atitinkamai pagal surašytų žmonių skaičių. 55 Kraštas bus padalytas metant burtus.+ Kiekvienas gaus paveldą iš tos dalies, kuri paskirta jo protėvio giminei. 56 Paveldas visiems bus paskirtas burtais ir išdalytas didesnėms ir mažesnėms grupėms.“

57 Pagal kiltis buvo surašyta ir Levio giminė:+ iš Geršono kilo geršonų kiltis, iš Kehato+ – kehatų kiltis, iš Merario – merarių kiltis. 58 Iš Levio giminės kilo ir šios kiltys: libnių kiltis,+ hebronų kiltis,+ machlių kiltis,+ mušių kiltis+ ir korachų kiltis.+

Kehatui gimė Amramas.+ 59 Amramas vedė Levio dukrą Jochebedą,+ kurią Leviui žmona pagimdė Egipte. Jochebeda Amramui pagimdė Aaroną, Mozę ir jųdviejų seserį Mirjamą.+ 60 Aaronui gimė Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras.+ 61 Nadabas ir Abihuvas mirė, nes Jehovos akivaizdoje atnašavo neteisėtą atnašą*.+

62 Iš viso levitų nuo mėnesio amžiaus surašyta 23 000.+ Jie nebuvo įtraukti į bendrą izraelitų sąrašą,+ nes jiems nebuvo skirtas paveldas kaip kitiems izraelitams.+

63 Taigi Mozė ir kunigas Eleazaras surašė visus izraelitus, apsistojusius Moabo plynėse prie Jordano, ties Jerichu. 64 Tarp jų nebuvo nė vieno, kuriuos Mozė ir kunigas Aaronas buvo surašę Sinajaus dykumoje,+ 65 nes Jehova buvo pasakęs: „Jie mirs dykumoje.“+ Iš jų neliko nė vieno, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.+

27 Tada atėjo Celofhado dukterys.+ Celofhadas priklausė vienai iš Juozapo sūnaus Manaso kilčių. Jis buvo sūnus Hefero, tas – sūnus Gileado, tas – sūnus Machyro, tas – sūnus Manaso. Taigi Celofhado dukterys Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca 2 atėjo prie įėjimo į Susitikimo Palapinę, atsistojo priešais Mozę, kunigą Eleazarą, vadus+ ir visą bendruomenę ir tarė: 3 „Mūsų tėvas mirė dykumoje, tačiau jis nebuvo tarp Koracho bendrininkų, sukilusių prieš Jehovą.+ Jis mirė dėl savo paties nuodėmės ir mirė neturėdamas sūnų. 4 Negi dėl to, kad neturėjo sūnaus, jo vardas turėtų išnykti iš jo kilties? Duok mums žemės, kaip ir mūsų tėvo broliams.“ 5 Mozė kreipėsi šiuo reikalu į Jehovą.+

6 Jehova Mozei atsakė: 7 „Celofhado dukterys teisingai sako. Būtinai duok joms žemės, kaip ir jų tėvo broliams, kad turėtų savo nuosavybę. Paveldo dalį, kuri priklausytų jų tėvui, atiduok joms.+ 8 O izraelitams paaiškink: ‘Jeigu vyras mirtų neturėdamas sūnaus, jo paveldą atiduosite jo dukteriai. 9 Jeigu neturėtų dukters, paveldą atiduosite jo broliams. 10 Jeigu brolių neturėtų, paveldas atiteks jo tėvo broliams. 11 O jeigu ir tėvas brolių neturėtų, jo paveldas pereis artimiausio giminaičio nuosavybėn. Šis nutarimas izraelitams bus įstatymas, nes taip Mozei pasakė Jehova.’“

12 Jehova tarė Mozei: „Kopk štai į tą Abarimų kalnyno kalną.+ Iš ten galėsi apžvelgti kraštą, kurį atiduosiu izraelitams.+ 13 Leisiu tau jį pamatyti, o paskui, kaip ir tavo brolis Aaronas, nueisi ten, kur protėviai*.+ 14 Juk anuomet Cino dykumoje, kai bendruomenė prieš mane kėlė vaidus, judu nepaklusote mano įsakymui. Jūs neiškėlėte mano šventumo jų akivaizdoje prie vandenų,+ prie Meribos vandenų+ Kadeše,+ Cino dykumoje.“+

15 Mozė Jehovos paprašė: 16 „Jehova, Dieve, teikiantis gyvybę visiems žmonėms, paskirk bendruomenei vyrą, 17 kad jai vadovautų ir rodytų kelią,* kad Jehovos bendruomenė nebūtų tarsi avys be piemens.“ 18 Jehova Mozei atsakė: „Pasikviesk Nūno sūnų Jozuę, dvasios turintį vyrą, ir uždėk ant jo rankas.+ 19 Pastatyk jį priešais kunigą Eleazarą ir visą bendruomenę ir visų akivaizdoje suteik jam įgaliojimus.+ 20 Suteik jam savo prakilnumo*,+ kad visa izraelitų bendruomenė jo klausytų.+ 21 Prireikus jis stos kunigo Eleazaro akivaizdon ir šis jo vardu kreipsis į Jehovą per Urimus,+ kad sužinotų sprendimą. Gautų paliepimų laikysis* tiek jis, tiek visi izraelitai, visa bendruomenė.“

22 Mozė padarė, kaip Jehova jam paliepė. Jis atvedė Jozuę kunigo Eleazaro ir visos bendruomenės akivaizdon, 23 uždėjo ant jo rankas ir suteikė jam įgaliojimus,+ kaip Jehova buvo liepęs.+

28 Jehova pasakė Mozei: 2 „Paliepk izraelitams, sakyk jiems: ‘Nepamirškite aukoti man atnašų, jos yra mano duona. Tos aukos, malonaus kvapo ugninės atnašos, turi būti aukojamos nustatytu laiku.’+

3 Sakyk jiems: ‘Jehovai aukosite tokias ugnines atnašas. Kasdien atnašausite po du sveikus metinius avinėlius – tai bus kasdienė deginamoji auka.+ 4 Vieną avinėlį aukosite iš ryto, kitą – vos saulei nusileidus*.+ 5 Kartu su avinėliu atnašausite dešimtadalį efos* geriausių miltų, sumaišytų su ketvirčiu hino* grūstuvėje grūstų alyvuogių aliejaus.+ 6 Tai bus kasdienė deginamoji auka,+ kokią liepiau aukoti dar prie Sinajaus kalno, malonaus kvapo ugninė atnaša Jehovai. 7 Kartu su ja atnašausite liejamąją atnašą – ketvirtį hino svaigiojo gėrimo su kiekvienu avinėliu.+ Liejamąją atnašą Jehovai išliekite šventoje vietoje. 8 Antrąjį avinėlį paaukosite vos saulei nusileidus*. Kartu su juo aukosite tokią pat javų atnašą kaip ir iš ryto ir tokią pat liejamąją atnašą. Tai bus jūsų ugninė atnaša, malonaus kvapo auka Jehovai.+

9 Šabo dieną+ papildomai aukosite dar du sveikus metinius avinėlius kartu su javų atnaša – dviem dešimtadaliais efos geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, – ir su atitinkama liejamąja atnaša. 10 Tokia deginamoji auka bus aukojama šabo dieną, neskaitant kasdienės deginamosios aukos ir atitinkamos liejamosios atnašos.+

11 Kiekvieno mėnesio pradžioje aukosite Jehovai tokią deginamąją auką: du jautukus, vieną aviną ir septynis sveikus metinius avinėlius.+ 12 Kartu aukosite javų atnašą:+ tris dešimtadalius efos geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, aukosite su kiekvienu jautuku; du dešimtadalius efos geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi, atnašausite su avinu;+ 13 su kiekvienu avinėliu – dešimtadalį efos geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi. Tai bus deginamoji auka, ugninė malonaus kvapo atnaša Jehovai.+ 14 Drauge aukosite ir liejamąsias atnašas: pusę hino vyno su jautuku,+ trečdalį hino vyno su avinu+ ir ketvirtadalį hino vyno su avinėliu.+ Tokia bus deginamoji auka, kurią turėsite aukoti kiekvieną metų mėnesį. 15 Be kasdienės deginamosios aukos ir atitinkamos liejamosios atnašos, Jehovai aukosite auką už nuodėmę – vieną ožiuką.

16 Pirmo mėnesio keturioliktą dieną bus Pascha Jehovos garbei.+ 17 To paties mėnesio penkioliktą dieną surengsite šventę. Septynias dienas valgysite duoną be raugo.+ 18 Pirmąją dieną susirinksite į šventą sueigą. Nedirbsite jokių didelių darbų. 19 Atvesite du jautukus, aviną, septynis metinius avinėlius ir paaukosite Jehovai kaip deginamąją auką. Gyvuliai turi būti sveiki.+ 20 Kartu su jais aukosite atitinkamą javų atnašą – geriausius miltus, sumaišytus su aliejumi.+ Tris dešimtadalius efos miltų aukosite su kiekvienu jautuku, du dešimtadalius – su avinu 21 ir dešimtadalį – su kiekvienu iš septynių avinėlių. 22 O kaip auką už nuodėmę paaukosite ožį, kad už jus būtų atliktas permaldavimas. 23 Šiuos gyvulius aukosite papildomai, neskaitant kasdien aukojamos rytinės deginamosios aukos. 24 Aukosite juos kiekvieną iš tų septynių dienų, tai bus dalis*, skirta Jehovai, malonaus kvapo ugninė atnaša. Jie turi būti aukojami drauge su kasdiene deginamąja auka ir atitinkama liejamąja atnaša. 25 Septintąją dieną susirinksite į šventą sueigą.+ Nedirbsite jokių didelių darbų.+

26 Pirmojo derliaus nuėmimo dieną,+ per Savaičių iškilmes,+ kai nešite Jehovai šviežių javų atnašą,+ susirinksite į šventą sueigą. Nedirbsite jokių didelių darbų.+ 27 Jehovai aukosite deginamąją auką, malonaus kvapo atnašą: du jautukus, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius.+ 28 Kartu su jais aukosite atitinkamą javų atnašą – geriausius miltus, sumaišytus su aliejumi. Tris dešimtadalius efos miltų aukosite su kiekvienu jautuku, du dešimtadalius – su avinu 29 ir dešimtadalį – su kiekvienu iš septynių avinėlių. 30 O kaip auką už nuodėmę paaukosite ožiuką, kad už jus būtų atliktas permaldavimas.+ 31 Jie turi būti aukojami drauge su kasdiene deginamąja auka ir atitinkama javų atnaša. Gyvuliai turi būti sveiki+ ir aukojami su atitinkamomis liejamosiomis atnašomis.

29 Septinto mėnesio pirmą dieną susirinksite į šventą sueigą. Nedirbsite jokių didelių darbų.+ Tą dieną turėsite pūsti trimitus.+ 2 Aukosite Jehovai deginamąją auką, malonaus kvapo atnašą: vieną jautuką, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius. Visi gyvuliai turi būti sveiki. 3 Kartu aukosite atitinkamą javų atnašą – geriausius miltus, sumaišytus su aliejumi. Tris dešimtadalius efos aukosite su jautuku, du dešimtadalius – su avinu 4 ir dešimtadalį – su kiekvienu iš septynių avinėlių. 5 Kaip auką už nuodėmę aukosite ožiuką, kad už jus būtų atliktas permaldavimas. 6 Visa tai aukosite papildomai, neskaitant mėnesinės deginamosios aukos su atitinkama javų atnaša,+ kasdienės deginamosios aukos su atitinkama javų atnaša+ ir atitinkamų liejamųjų atnašų.+ Viską aukosite įprasta tvarka, kaip aukojamos ugninės malonaus kvapo atnašos Jehovai.

7 To paties septinto mėnesio dešimtą dieną susirinksite į šventą sueigą.+ Turėsite save varginti*. Nedirbsite jokio darbo.+ 8 Paaukosite Jehovai deginamąją auką, malonaus kvapo atnašą: vieną jautuką, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 9 Kartu aukosite atitinkamą javų atnašą – geriausius miltus, sumaišytus su aliejumi. Tris dešimtadalius efos aukosite su jautuku, du dešimtadalius – su avinu 10 ir dešimtadalį – su kiekvienu iš septynių avinėlių. 11 Kaip auką už nuodėmę paaukosite ožiuką. Visa tai aukosite papildomai, neskaitant permaldavimo už nuodėmę aukos+ ir kasdienės deginamosios aukos su atitinkamomis javų ir liejamosiomis atnašomis.

12 Septinto mėnesio penkioliktą dieną susirinksite į šventą sueigą. Nedirbsite jokių didelių darbų. Septynias dienas švęsite šventę Jehovos garbei.+ 13 Paaukosite Jehovai deginamąją auką,+ malonaus kvapo atnašą: 13 jautukų, 2 avinus ir 14 metinių avinėlių. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 14 Kartu aukosite atitinkamą javų atnašą – geriausius miltus, sumaišytus su aliejumi. Tris dešimtadalius efos aukosite su kiekvienu iš 13 jautukų, du dešimtadalius – su vienu ir su kitu avinu 15 ir dešimtadalį – su kiekvienu iš 14 avinėlių. 16 Kaip auką už nuodėmę paaukosite ožiuką. Visa tai aukosite papildomai, neskaitant kasdienės deginamosios aukos su atitinkamomis javų ir liejamosiomis atnašomis.+

17 Kitą dieną aukosite 12 jautukų, 2 avinus ir 14 metinių avinėlių. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 18 Kartu su jautukais, avinais ir avinėliais atitinkamai pagal jų skaičių įprasta tvarka aukosite javų ir liejamąsias atnašas, 19 taip pat ožiuką kaip auką už nuodėmę. Visa tai aukosite papildomai, neskaitant kasdienės deginamosios aukos su atitinkamomis javų ir liejamosiomis atnašomis.+

20 Trečią dieną aukosite 11 jautukų, 2 avinus ir 14 metinių avinėlių. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 21 Kartu su jautukais, avinais ir avinėliais atitinkamai pagal jų skaičių įprasta tvarka aukosite javų ir liejamąsias atnašas, 22 taip pat ožį kaip auką už nuodėmę. Visa tai aukosite papildomai, neskaitant kasdienės deginamosios aukos su atitinkamomis javų ir liejamosiomis atnašomis.+

23 Ketvirtą dieną aukosite 10 jautukų, 2 avinus ir 14 metinių avinėlių. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 24 Kartu su jautukais, avinais ir avinėliais atitinkamai pagal jų skaičių įprasta tvarka aukosite javų ir liejamąsias atnašas, 25 taip pat ožiuką kaip auką už nuodėmę. Visa tai aukosite papildomai, neskaitant kasdienės deginamosios aukos su atitinkamomis javų ir liejamosiomis atnašomis.+

26 Penktą dieną aukosite 9 jautukus, 2 avinus ir 14 metinių avinėlių. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 27 Kartu su jautukais, avinais ir avinėliais atitinkamai pagal jų skaičių įprasta tvarka aukosite javų ir liejamąsias atnašas, 28 taip pat ožį kaip auką už nuodėmę. Visa tai aukosite papildomai, neskaitant kasdienės deginamosios aukos su atitinkamomis javų ir liejamosiomis atnašomis.+

29 Šeštą dieną aukosite 8 jautukus, 2 avinus ir 14 metinių avinėlių. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 30 Kartu su jautukais, avinais ir avinėliais atitinkamai pagal jų skaičių įprasta tvarka aukosite javų ir liejamąsias atnašas, 31 taip pat ožį kaip auką už nuodėmę. Visa tai aukosite papildomai, neskaitant kasdienės deginamosios aukos su atitinkamomis javų ir liejamosiomis atnašomis.+

32 Septintą dieną aukosite 7 jautukus, 2 avinus ir 14 metinių avinėlių. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 33 Kartu su jautukais, avinais ir avinėliais atitinkamai pagal jų skaičių įprasta tvarka aukosite javų ir liejamąsias atnašas, 34 taip pat ožį kaip auką už nuodėmę. Visa tai aukosite papildomai, neskaitant kasdienės deginamosios aukos su atitinkamomis javų ir liejamosiomis atnašomis.+

35 Aštuntą dieną surengsite iškilmingą sueigą. Nedirbsite jokių didelių darbų.+ 36 Paaukosite Jehovai deginamąją auką, malonaus kvapo atnašą: vieną jautuką, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 37 Kartu su jautuku, avinu ir avinėliais atitinkamai pagal jų skaičių įprasta tvarka aukosite javų ir liejamąsias atnašas, 38 taip pat ožį kaip auką už nuodėmę. Visa tai aukosite papildomai, neskaitant kasdienės deginamosios aukos su atitinkamomis javų ir liejamosiomis atnašomis.+

39 Tokias aukas aukosite Jehovai per metines šventes.+ Jas aukosite papildomai, neskaitant deginamųjų+ įžado+ ir geros valios+ aukų, javų atnašų,+ liejamųjų atnašų+ ir bendrystės aukų.’“+ 40 Mozė perdavė izraelitams visa, ką Jehova jam įsakė.

30 Mozė Izraelio giminių vadams+ kalbėjo: „Tokie yra Jehovos duoti nuostatai. 2 Jei žmogus Jehovai duoda kokią nors priesaiką arba susisaisto įžadu nuo ko nors susilaikyti,+ jis privalo tesėti savo žodį,+ turi įvykdyti, ką pasižadėjo.+

3 Jei priesaiką ar susilaikymo įžadą Jehovai duoda mergina, tebegyvenanti savo tėvo namuose, 4 ir jos tėvas, sužinojęs apie tą priesaiką ar įžadą, neprieštarauja, jos įžadas ar priesaika, kuria ji buvo susisaisčiusi, liks galioti. 5 Bet jeigu tėvas, sužinojęs apie dukros įžadą ar priesaiką, pareiškia esąs prieš, jos pasižadėjimas netenka galios. Jehova jai atleis, nes tėvas pareiškė savo nepritarimą.+

6 Jei mergina, kuri yra susisaisčiusi priesaika ar skubotai davusi kokį įžadą, išteka 7 ir vyras, sužinojęs apie jos pasižadėjimą, tą pačią dieną nepareiškia esąs prieš, jos priesaika ar susilaikymo įžadas lieka galioti. 8 Bet jeigu vyras, sužinojęs apie jos pasižadėjimą, tą pačią dieną pareiškia nepritarimą, jos priesaika ar neapgalvotas įžadas nebegalios,+ ir Jehova jai atleis.

9 Visos priesaikos, kurias duoda našlė ar išsiskyrusi moteris, yra neatšaukiamos.

10 Jeigu priesaiką ar susilaikymo įžadą duoda ištekėjusi, vyro namuose gyvenanti moteris, 11 ir vyras, apie tai sužinojęs, nieko nesako, neprieštarauja, jos priesaika ar susilaikymo įžadas liks galioti. 12 Bet jeigu vyras, sužinojęs apie jos priesaikas ar susilaikymo įžadus, tą pačią dieną juos atšaukia, jie nebegalios.+ Kadangi vyras juos atšaukė, Jehova jai atleis. 13 Bet kokią priesaiką ar susilaikymo įžadą, kuriuo moteris įsipareigoja ko nors atsisakyti, jos vyras gali patvirtinti arba atšaukti. 14 Jeigu dienos eina ir vyras nieko nesako, visos moters priesaikos ir įžadai liks galioti. Vyras juos patvirtino, nes neatšaukė tą pačią dieną, kai apie juos sužinojo. 15 O jeigu sumanytų atšaukti juos vėliau, ne tą pačią dieną, kai sužinojo, turės atsakyti už jos kaltę.“+

16 Štai kokius nuostatus vyrui ir žmonai, taip pat tėvui ir jaunai dukteriai, dar tebegyvenančiai jo namuose, Jehova davė per Mozę.

31 Jehova Mozei tarė: 2 „Atkeršyk+ midjaniečiams už izraelitus.+ Paskui nueisi ten, kur protėviai*.“+

3 Mozė žmonėms tarė: „Surinkite ir apginkluokite vyrus kovai, nes Jehova liepė atkeršyti midjaniečiams. 4 Į kovą pašaukite vyrus iš visų Izraelio giminių, po 1000 iš kiekvienos.“ 5 Taigi iš kiekvienos Izraelio giminės į kovą buvo pašaukta ir apginkluota po 1000 vyrų, iš viso 12 000.+

6 Tuos vyrus, po 1000 iš kiekvienos giminės, Mozė išsiuntė į kovą. Drauge su jais išėjo Eleazaro sūnus kunigas Finehasas,+ nešinas šventaisiais reikmenimis ir trimitais kovos ženklui duoti.+ 7 Kaip Jehova buvo liepęs Mozei, jie kovojo su midjaniečiais ir išžudė visus vyrus. 8 Kartu su jais krito ir penki Midjano karaliai: Evis, Rekemas, Cūras, Hūras ir Reba. Izraelitai kalaviju nužudė ir Beoro sūnų Bileamą.+ 9 Jie paėmė į nelaisvę midjaniečių moteris ir vaikus, pasigrobė jų gyvulius, bandas ir kitą turtą, 10 o jų miestus ir gyvenvietes sudegino. 11 Jie pasiėmė visą karo laimikį, visą grobį – ir žmones, ir gyvulius. 12 Belaisvius ir midjaniečių gėrybes jie atgabeno pas Mozę, kunigą Eleazarą ir visą Izraelio bendruomenę į stovyklą, įsikūrusią Moabo plynėse+ prie Jordano, ties Jerichu.

13 Mozė, kunigas Eleazaras ir bendruomenės vadai išėjo iš stovyklos jų pasitikti. 14 Užsirūstinęs ant karo vadų – tūkstantininkų ir šimtininkų, grįžtančių iš žygio, – 15 Mozė tarė: „Kodėl palikote moteris gyvas?! 16 Juk tai jos Bileamo patarimu suviliojo izraelitus. Per šias moteris Peore+ jie sulaužė ištikimybę Jehovai+ ir dėl to Jehovos bendruomenę buvo ištikusi baisi neganda.+ 17 Išžudykite visus berniukus ir moteris, turėjusias vyrą. 18 Tik mergaites, kurios dar nebuvo sugulusios su vyru,+ galite palikti gyvas. 19 Patys septynias dienas laikykitės už stovyklos. Kas nužudė žmogų* ar buvo prisilietęs prie nužudytojo,+ trečią ir septintą dieną turi atlikti apsivalymą.+ Apsivalyti turite tiek jūs, tiek jūsų belaisviai. 20 Visi drabužiai, visa, kas padaryta iš odos ar ožkos vilnos, ir visi mediniai daiktai turi būti apvalyti.“

21 Tada kunigas Eleazaras tarė kariams, grįžusiems iš kovos: „Štai kokį potvarkį Jehova perdavė per Mozę: 22 ‘Auksą, sidabrą, varį, geležį, alavą, šviną – 23 visa, kas gali atlaikyti ugnį, – apvalykite ugnimi, taip pat apvalomuoju vandeniu.+ Kas neatsparu ugniai, nuplaukite vandeniu. 24 Septintą dieną išsiskalbsite drabužius. Tada tapsite švarūs ir galėsite grįžti į stovyklą.’“+

25 Jehova Mozei tarė: 26 „Drauge su kunigu Eleazaru ir bendruomenės kilčių vadais surašykite visą paimtą grobį – ir žmones, ir gyvulius – 27 ir padalykite į dvi dalis. Viena dalis atiteks kariams, ėjusiems kovoti, kita bendruomenei.+ 28 Tada atiduosite Jehovai duoklę – iš kariams tekusio grobio po vieną sielą* nuo 500 žmonių, galvijų, asilų ir avių su ožkomis. 29 Tokią duoklę Jehovai paimsite iš jų dalies ir atiduosite kunigui Eleazarui.+ 30 O iš bendruomenės dalies paimsite po vieną nuo 50 žmonių, galvijų, asilų, avių su ožkomis ir kitų gyvulių. Atiduosite juos levitams,+ einantiems tarnystę prie Jehovos Padangtės.“+

31 Mozė ir kunigas Eleazaras padarė, kaip Jehova įsakė Mozei. 32 Grobio, kurį kariai paėmė žygyje, buvo likę tiek: 675 000 avių ir ožkų, 33 72 000 galvijų 34 ir 61 000 asilų. 35 Merginų, kurios nebuvo gulėjusios su vyru,+ buvo 32 000. 36 Kovotojams atiteko 337 500 avių ir ožkų, 37 iš jų duoklė Jehovai – 675. 38 Galvijų buvo 36 000, duoklė Jehovai – 72. 39 Asilų buvo 30 500, duoklė Jehovai – 61. 40 Žmonių buvo 16 000, iš jų 32 – duoklė Jehovai. 41 Jehovai skirtąją duoklę Mozė perdavė kunigui Eleazarui,+ kaip Jehova buvo liepęs.

42 Bendruomenei tekusią dalį, atskirtą nuo kovotojų dalies, 43 sudarė 337 500 avių ir ožkų, 44 36 000 galvijų, 45 30 500 asilų 46 ir 16 000 žmonių. 47 Iš bendruomenės dalies, kaip liepė Jehova, Mozė paėmė po vieną nuo 50 žmonių ir gyvulių ir perdavė levitams,+ einantiems tarnystę prie Jehovos Padangtės.+

48 Tada kovotojų dalinių vadai+ – tūkstantininkai ir šimtininkai – atėjo pas Mozę 49 ir pasakė: „Tavo tarnai suskaičiavo visus jiems pavaldžius karius ir pamatė, kad nė vieno netrūksta.+ 50 Tad norėtume kiekvienas paaukoti Jehovai kai ką iš savo parsinešto grobio: aukso dirbinių, apykojų, apyrankių, antspaudo žiedų, auskarų ir kitų brangenybių, kad Jehovos akivaizdoje už mus būtų atliktas permaldavimas.“

51 Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė iš jų auksą ir visas brangenybes. 52 Tūkstantininkai ir šimtininkai Jehovai iš viso paaukojo 16 750 šekelių* aukso. 53 Grobio sau buvo paėmęs kiekvienas kovotojas. 54 Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė tūkstantininkų ir šimtininkų paaukotą auksą ir nunešė į Susitikimo Palapinę, kad jis primintų Jehovai apie izraelitus.

32 Rubeno ir Gado palikuonių+ kaimenės buvo gausios. Matydami, kad Jazero+ ir Gileado kraštas labai geras gyvuliams auginti, 2 jie atėjo pas Mozę, kunigą Eleazarą ir bendruomenės vadus ir sakė: 3 „Atarotų, Dibono, Jazero, Nimros, Hešbono,+ Elealės, Sebamo, Nebojo+ ir Beono+ 4 žemės, kurias Jehova užkariavo Izraelio bendruomenės akivaizdoje,+ yra labai geros gyvuliams auginti, o mes, tavo tarnai, turime daug gyvulių.+ 5 Tad jei radome malonę tavo akyse, – tęsė jie, – duok mums šį kraštą nuosavybėn. Leisk pasilikti šiapus Jordano.“

6 Mozė Gado ir Rubeno palikuoniams atsakė: „Nejau jūsų broliai kariaus, o jūs sėdėsite čia? 7 Negi norite savo tautiečiams atimti ryžtą, kad nesikeltų į kraštą, kurį Jehova jiems atiduoda? 8 Sykį jūsų tėvai taip jau padarė, kai iš Kadeš Barnėjos siunčiau juos tos šalies išžvalgyti.+ 9 Jie nukeliavo į Eškolo slėnį*,+ išžvalgė kraštą, kurį Jehova buvo pažadėjęs izraelitams atiduoti, ir sugrįžę visus atkalbinėjo, kad ten neitų.+ 10 Tą dieną Jehova užsirūstinęs prisiekė:+ 11 ‘Iš Egiptą palikusių žmonių nė vienas, kam 20 ir daugiau metų, nepamatys krašto,+ kurį prisiekiau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui,+ nes tie žmonės nėra man ištikimi. 12 Neįžengs nė vienas, išskyrus kenazo Jefunės sūnų Kalebą+ ir Nūno sūnų Jozuę,+ kurie atsidavę Jehovai visa širdimi.’+ 13 Anuomet Jehova užsirūstino ant izraelitų ir jiems teko klajoti dykumoje 40 metų,+ kol išmirė visa karta, dariusi bloga Jehovos akyse.+ 14 O dabar jūs, nusidėjėlių paderme, darote tą patį, ką ir jūsų tėvai, – kurstote Jehovos rūstybę ant Izraelio! 15 Jeigu nenorite jo klausyti, jis vėl paliks Izraelį dykumoje ir per jus pražus visa tauta.“

16 Vėliau jie priėjo prie Mozės ir tarė: „Leisk mums įrengti aptvarus gyvuliams ir pastatyti miestus savo vaikams. 17 Mūsų vaikai liks įtvirtintuose miestuose, kur bus apsaugoti nuo vietinių gyventojų, o mes patys imsimės ginklų+ ir žygiuosime izraelitų priešakyje, kol įvesime juos į pažadėtąjį kraštą. 18 Į namus negrįšime, kol visi izraelitai negaus skirtojo paveldo, jiems priklausančios žemės.+ 19 Mes neprašysime žemės kitapus Jordano, nes jau būsime gavę paveldą į rytus nuo Jordano.“+

20 Mozė atsakė: „Jeigu taip ir darysite – apsiginkluosite kovai, kaip liepė Jehova,+ 21 ir su ginklu rankose kelsitės per Jordaną kovoti už Jehovą, kol jis išvarys priešus iš savo akivaizdos+ 22 ir kol jūs Jehovos padedami užimsite kraštą,+ – galėsite grįžti+ ir neužsitrauksite kaltės Jehovos ir Izraelio akivaizdoje. Šitos žemės taps jums Jehovos skirta nuosavybe.+ 23 Bet jeigu to nepadarysite, nusidėsite Jehovai ir už savo nuodėmę turėsite atsakyti. 24 Tad galite statyti miestus savo vaikams ir aptvarus gyvuliams,+ tik įvykdykite, ką pažadėjote.“

25 Gado ir Rubeno palikuoniai Mozei tarė: „Tavo tarnai, viešpatie, padarys, kaip įsakai. 26 Mūsų vaikai, žmonos, visos kaimenės ir galvijai pasiliks Gileado miestuose,+ 27 o mes, tavo tarnai, kelsimės per upę, visi su ginklu rankose, pasiruošę kovoti Jehovos akivaizdoje,+ kaip tu, viešpatie, įsakai.“

28 Mozė davė dėl jų paliepimą kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir Izraelio giminių kilčių vadams. 29 Jis sakė: „Jeigu Gado ir Rubeno palikuoniai drauge su jumis persikels per Jordaną ir visi jų vyrai, kaip liepia Jehova, kovos, kol užkariausite kraštą, tada atiduosite jiems Gileadą.+ 30 Bet jeigu jie nesiims ginklų ir nesikels į kitą pusę, turės apsigyventi su jumis Kanaane.“

31 Gado ir Rubeno palikuoniai su viskuo sutiko. „Ką Jehova tavo tarnams liepė, tą ir darysime, – sakė jie. – 32 Imsimės ginklų ir kelsimės į Kanaano kraštą,+ kaip Jehova liepė, kad nuosavybėn gautume žemę šiapus Jordano.“ 33 Taigi Gado giminei, Rubeno giminei+ ir pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės+ Mozė atidavė amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo valdas+ – visas jų žemes su miestais ir aplinkiniais miesteliais.

34 Gado palikuoniai pastatė* Diboną,+ Atarotus,+ Aroerą,+ 35 Atrot Šofaną, Jazerą,+ Jogbohą,+ 36 Bet Nimrą+ ir Bet Haraną+ ir šiuos miestus įtvirtino. Taip pat pastatė aptvarus savo gyvuliams. 37 Rubeno palikuoniai pastatė Hešboną,+ Elealę,+ Kirjataimus,+ 38 Neboją+ ir Baal Meoną+ (jų pavadinimai buvo pakeisti), taip pat Sibmą. Atstatytiems miestams jie davė naujus pavadinimus.

39 Manaso sūnaus Machyro palikuoniai+ leidosi į žygį prieš Gileadą. Jie užėmė tas žemes ir išvarė ten gyvenančius amoritus. 40 Taigi Mozė atidavė Gileadą Manaso sūnaus Machyro palikuoniams ir šie ten įsikūrė.+ 41 Jayras iš Manaso giminės užėmė palapinių miestelius ir pavadino juos Havot Jayru*.+ 42 Nobachas kovoje paėmė Kenatą ir aplinkinius miestelius. Miestą jis pavadino Nobachu, savo vardu.

33 Štai kokiu keliu iš Egipto krašto keliavo+ Mozės ir Aarono vadovaujami+ izraelitai, padalinys po padalinio.+ 2 Jehovos įsakymu Mozė tiksliai surašė, kokiose vietose tauta buvo sustojusi.+ Toliau jos ir išvardytos. 3 Pirmo mėnesio penkioliktą dieną,+ dieną po Paschos,+ jie iškeliavo iš Ramzio.+ Drąsiai, visiems egiptiečiams matant, izraelitai leidosi į kelionę. 4 Egiptiečiai tuo tarpu laidojo savo pirmagimius, kuriuos Jehova buvo išžudęs.+ Taip Jehova įvykdė nuosprendį jų dievams.+

5 Taigi, iškeliavę iš Ramzio, izraelitai sustojo Sukotuose.+ 6 Iškeliavę iš Sukotų, įsikūrė Etame, dykumos paribyje.+ 7 Iškeliavę iš Etamo, pasuko link Pi Hahirotų, esančių netoli Baal Cefono,+ ir ten, priešais Migdolą,+ apsistojo. 8 Pakilę iš Pi Hahirotų, jie perėjo jūrą.+ Paskui tris dienas keliavo Etamo dykuma+ ir atėję iki Maros+ pasistatė tenai stovyklą.

9 Iškeliavę iš Maros, jie atėjo į Elimus. Elimuose tryško 12 šaltinių ir augo 70 palmių, tad jie ten ir įsikūrė.+ 10 Iškeliavę iš Elimų, jie apsistojo prie Raudonosios jūros. 11 Nuo Raudonosios jūros keliavo toliau ir apsistojo Sino dykumoje.+ 12 Iškeliavę iš Sino dykumos, sustojo Dofkoje. 13 Iškeliavę iš Dofkos, pasistatė palapines Aluše. 14 Iškeliavę iš Alušo, jie apsistojo Refidimuose.+ Ten žmonės negalėjo rasti vandens. 15 Iškeliavę iš Refidimų, jie įsirengė stovyklą Sinajaus dykumoje.+

16 Iškeliavę iš Sinajaus dykumos, jie apsistojo Kibrot Taavoje.+ 17 Iškeliavę iš Kibrot Taavos, apsistojo Hacerotuose.+ 18 Iškeliavę iš Hacerotų, apsistojo Ritmoje. 19 Iškeliavę iš Ritmos, apsistojo Rimon Perece. 20 Iškeliavę iš Rimon Pereco, apsistojo Libnoje. 21 Iškeliavę iš Libnos, apsistojo Risoje. 22 Iškeliavę iš Risos, apsistojo Kehelatoje. 23 Iškeliavę iš Kehelatos, jie apsistojo prie Šefero kalno.

24 Nuo Šefero kalno jie patraukė į Haradą ir čia apsistojo. 25 Iškeliavę iš Harados, apsistojo Makhelotuose. 26 Iškeliavę+ iš Makhelotų, apsistojo Tahate. 27 Iškeliavę iš Tahato, apsistojo Terache. 28 Iškeliavę iš Teracho, apsistojo Mitkoje. 29 Iškeliavę iš Mitkos, apsistojo Hašmonoje. 30 Iškeliavę iš Hašmonos, apsistojo Moserotuose. 31 Iškeliavę iš Moserotų, apsistojo Bene Jaakane.+ 32 Iškeliavę iš Bene Jaakano, apsistojo Hor Gidgade. 33 Iškeliavę iš Hor Gidgado, apsistojo Jotbatoje.+ 34 Iškeliavę iš Jotbatos, apsistojo Abronoje. 35 Iškeliavę iš Abronos, apsistojo Ecjon Gebere.+ 36 Iš Ecjon Gebero jie atkeliavo į Cino dykumą+ ir apsistojo Kadeše.

37 Iškeliavę iš Kadešo, jie atėjo prie Horo kalno,+ ties pat Edomo krašto riba. 38 Tada kunigas Aaronas Jehovos palieptas užkopė ant Horo kalno. Jis ten ir mirė. Tai įvyko keturiasdešimtais metais po izraelitų išėjimo iš Egipto, penkto mėnesio pirmą dieną.+ 39 Taigi Aaronas mirė ant Horo kalno, būdamas 123 metų.

40 Kanaaniečių miesto Arado karalius,+ gyvenantis Negebe, išgirdo, kad izraelitai atkeliauja.

41 Nuo Horo kalno+ jie patraukė į Calmoną ir čia apsistojo. 42 Iškeliavę iš Calmonos, jie apsistojo Punone. 43 Iškeliavę iš Punono, apsistojo Obotuose.+ 44 Iškeliavę iš Obotų, apsistojo Ije Abarimuose, Moabo paribyje.+ 45 Iškeliavę iš Ijimų*, apsistojo Dibon Gade.+ 46 Iškeliavę iš Dibon Gado, apsistojo Almon Diblataimoje. 47 Iškeliavę iš Almon Diblataimos, apsistojo Abarimų kalnyne+ priešais Nebojo kalną.+ 48 Galiausiai iš Abarimų izraelitai atkeliavo į Moabo plynes prie Jordano ir apsistojo priešais Jerichą.+ 49 Jų palapinės Moabo plynėse palei Jordaną stovėjo nuo Bet Ješimotų iki pat Abel Šitimų.+

50 Tautai apsistojus Moabo plynėse prie Jordano, ties Jerichu, Jehova Mozei tarė: 51 „Sakyk izraelitams: ‘Netrukus jūs kelsitės per Jordaną į Kanaano kraštą.+ 52 Išvarykite visus tenykščius gyventojus ir sunaikinkite visus jų stabus – ir akmeninius,+ ir liedintus,+ išgriaukite visas jų aukštumų šventavietes.+ 53 Jūs užimsite tą kraštą ir jame apsigyvensite, nes aš jį jums atiduodu.+ 54 Žemę padalysite šeimoms mesdami burtus.+ Didesnei duosite didesnį paveldą, mažesnei – mažesnį.+ Kiekviena šeima gaus tai, ką parodys burtai. Visi gaus nuosavybę savo giminės valdoje.+

55 Jeigu neišvarysite visų krašto gyventojų,+ tie, kuriems leisite pasilikti, bus tarsi šapai jums akyse, tarsi spygliai, įsmigę į šonus. Jie kamuos jus tame krašte.+ 56 Ir tada aš su jumis pasielgsiu taip, kaip esu nutaręs pasielgti su to krašto gyventojais.’“+

34 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 2 „Sakyk izraelitams: ‘Kai įeisite į Kanaano kraštą+ ir tapsite jo paveldėtojais, tokios bus jūsų žemių ribos.+

3 Krašto pietinė riba nuo Cino dykumos eis palei Edomo sieną. Rytuose ji prasidės nuo Druskos jūros* pakraščio.+ 4 Riba darys vingį piečiau Akrabimų įkalnės,+ eis į Ciną ir tęsis piečiau Kadeš Barnėjos.+ Tada ji suks link Hacar Adaro+ ir eis iki Acmono. 5 Paskui ties Acmonu riba pakryps link Egipto sausvagės* ir eis iki pat Jūros*.+

6 Vakarinė siena bus Didžiosios jūros* pakrantė, palei ją eis vakarinė jūsų krašto riba.+

7 Šiaurinę ribą pradėsite brėžti nuo Didžiosios jūros iki Horo kalno*. 8 Nuo Horo kalno ji eis pro Lebo Hamatą*+ ir pasieks Cedadą.+ 9 Tada riba leisis pro Zifroną ir eis iki Hacar Enano.+ Tai bus šiaurinė jūsų krašto riba.

10 Jūsų rytinė riba prasidės ties Hacar Enanu ir eis iki Šefamo. 11 Nuo Šefamo ji tęsis iki Riblos*, esančios Aino rytuose, ir tada leisis rytiniu Kinereto jūros*+ krantu. 12 Paskui eis palei Jordano upę iki Druskos jūros.+ Toks bus jūsų kraštas,+ tokios bus jo ribos.’“

13 Mozė pasakė izraelitams: „Tai kraštas, kurį pasidalysite mesdami burtus.+ Kaip Jehova įsakė, jis turi būti atiduotas paveldėti devynioms giminėms ir dar pusei giminės. 14 Rubeno giminės, Gado giminės ir pusės Manaso giminės kiltys jau gavo savąją dalį.+ 15 Šios dvi su puse giminės turi paveldą saulėtekio pusėje, į rytus nuo Jordano priešais Jerichą.“+

16 Jehova kalbėjo Mozei: 17 „Žemę paskirstys ir išdalys kunigas Eleazaras+ ir Nūno sūnus Jozuė.+ 18 Jiems padėti pakviesite po vadą iš kiekvienos giminės.+ 19 Tai bus šie vyrai: iš Judo giminės+ – Jefunės sūnus Kalebas,+ 20 iš Simeono giminės+ – Amihudo sūnus Samuelis, 21 iš Benjamino giminės+ – Kislono sūnus Elidadas, 22 iš Dano giminės+ vadų – Joglio sūnus Bukis, 23 iš Juozapo sūnaus Manaso giminės+ vadų – Efodo sūnus Hanielis, 24 iš Efraimo giminės+ vadų – Šiftano sūnus Kemuelis, 25 iš Zabulono giminės+ vadų – Parnacho sūnus Elicafanas, 26 iš Isacharo giminės+ vadų – Azano sūnus Paltielis, 27 iš Ašero giminės+ vadų – Šelomio sūnus Ahihudas, 28 iš Naftalio giminės+ vadų – Amihudo sūnus Pedahelis.“ 29 Šie žmonės Jehovos įsakymu turėjo padalyti izraelitams Kanaano žemę.+

35 Tautai esant Moabo plynėse prie Jordano,+ ties Jerichu, Jehova toliau kalbėjo Mozei: 2 „Įsakyk izraelitams, kad iš savo paveldo duotų levitams miestų ir ganyklų aplink tuos miestus.+ 3 Levitai įsikurs miestuose, o aplink juos esančiose ganyklose ganysis jų gyvuliai, bandos, ten bus visas jų ūkis. 4 Levitams skirtų miestų ganyklos eis aplink miestą per 1000 uolekčių* nuo jo sienos. 5 Atmatuokite 2000 uolekčių rytinėje miesto pusėje, 2000 uolekčių pietinėje, 2000 uolekčių vakarinėje ir 2000 uolekčių šiaurinėje pusėje.* Pats miestas bus viduryje. Tokios bus miestų ganyklos.

6 Iš levitams skirtų miestų 6 bus prieglaudos miestai.+ Į juos galės bėgti tas, kuris nužudo žmogų.+ Be šių, levitai turės dar 42 miestus. 7 Taigi iš viso jiems paskirsite 48 miestus su ganyklomis aplink juos.+ 8 Miestų levitai gaus iš visų Izraelio giminių:+ iš didesnės giminės – daugiau, iš mažesnės – mažiau.+ Kiekviena giminė duos levitams miestų atitinkamai pagal savo paveldo dydį.“

9 Jehova Mozei tarė: 10 „Sakyk izraelitams: ‘Netrukus jūs kelsitės per Jordaną į Kanaano kraštą.+ 11 Prieglaudos miestus parinkite taip, kad žmogui, kuris netyčia užmuša kitą žmogų*, būtų patogu ten bėgti.+ 12 Tie miestai jam bus prieglobstis, kad kraujo keršytojas neatimtų jam gyvybės+ ir jis turėtų galimybę stoti prieš teismą bendruomenės akivaizdoje.+ 13 Taigi tam bus skirti šeši miestai: 14 trys prieglaudos miestai šiapus Jordano+ ir trys – Kanaano krašte.+ 15 Į tuos šešis miestus galės bėgti ir ten rasti prieglobstį kiekvienas, kas netyčia nužudo žmogų*,+ – tiek izraelitas, tiek svetimšalis ar atvykėlis.+

16 Kas smogia kitam žmogui kokiu nors geležiniu daiktu ir jį užmuša, tas yra žudikas ir turi būti nubaustas mirtimi.+ 17 Kas smogia akmeniu, kokiu galima užmušti, ir žmogus miršta, tas yra žudikas ir turi būti nubaustas mirtimi. 18 Kas smogia mediniu daiktu, kokiu galima užmušti, ir žmogus miršta, tas yra žudikas ir turi būti nubaustas mirtimi.

19 Žudikui mirties bausmę įvykdys kraujo keršytojas. Kai tik jį sutiks, nužudys. 20 Jei žmogus įtūžęs pastumia kitą žmogų arba iš pykčio* meta į jį kokį daiktą,+ 21 arba jeigu įniršęs trenkia jam kumščiu ir užmuša, tas žmogus turi būti nubaustas mirtimi. Jis yra žmogžudys. Kraujo keršytojas, jį sutikęs, įvykdys jam mirties bausmę.

22 Bet jeigu kas žmogų netyčia, be jokios neapykantos, pastūmė arba metė kokį daiktą ir į žmogų pataikė, nors neturėjo piktų ketinimų,+ 23 jeigu žmogaus nepastebėjo ir užmetė ant jo akmenį, nors nebuvo jam priešas ir pakenkti nenorėjo, ir jeigu žmogus mirė, 24 bendruomenė turi išspręsti jo ir kraujo keršytojo bylą vadovaudamasi visais šiais nuostatais.+ 25 Bendruomenė turi apsaugoti tokį žmogų nuo kraujo keršytojo ir grąžinti į prieglaudos miestą, į kurį jis buvo atbėgęs. Ten jis gyvens iki vyriausiojo kunigo – žmogaus, patepto šventuoju aliejumi,+ – mirties.

26 Tačiau jeigu tas žmogžudys išeina už prieglaudos miesto ribų 27 ir kraujo keršytojas sutikęs jį užmuša, tai keršytojas kaltės neužsitraukia. 28 Žmogžudys privalo gyventi prieglaudos mieste iki vyriausiojo kunigo mirties ir tik šiam mirus gali grįžti namo.+ 29 Tokiais teisiniais nuostatais vadovausitės per kartų kartas visame savo krašte.

30 Kas nužudo žmogų, tas turi būti nubaustas mirtimi,+ bet tik tada, jeigu jo kaltę patvirtina liudytojai.+ Niekas nebus baudžiamas mirtimi, jei tėra vienas liudytojas. 31 Jeigu žmogžudys nuteisiamas mirti, jo gyvybės išpirkti negalima. Jam turi būti įvykdyta mirties bausmė.+ 32 Taip pat ir prieglaudos mieste gyvenantis žmogžudys negalės išsipirkti ir grįžti į namus iki vyriausiojo kunigo mirties.

33 Nesuteršite savojo krašto. Kraujo praliejimas kraštą suteršia+ ir už pralietą kraują neįmanoma permaldauti kitaip, kaip tik krauju žmogaus, kuris jį praliejo.+ 34 Neišniekinsite krašto, kuriame esate, nes aš jame gyvenu. Aš, Jehova, gyvenu tarp Izraelio sūnų.’“+

36 Juozapo sūnaus Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado kilties+ vyriausieji atėjo pas Mozę ir tautos vadus, Izraelio kilčių vyriausiuosius, 2 ir tarė: „Mūsų viešpatie, Jehova tau įsakė išdalyti burtais žemę izraelitams.+ Taip pat, viešpatie, Jehova tau liepė mūsų brolio Celofhado paveldą atiduoti jo dukterims.+ 3 Jeigu jos ištekės už vyrų iš kitos Izraelio giminės, joms priklausančios žemės bus paimtos iš mūsų tėvų paveldo ir pridėtos prie giminės, į kurią merginos bus nutekėjusios. Taigi mes prarasime dalį paveldo, kuris mums atiteko burtais. 4 Atėjus jubiliejaus metams,+ moterų paveldas galiausiai liks giminei, į kurią jos nutekėjo. Šitaip mes neteksime dalies mūsų tėvų paveldo.“

5 Tada Mozė perdavė izraelitams Jehovos žodžius: „Juozapo giminės vyrai teisingai sako. 6 Todėl Jehovos nutarimas dėl Celofhado dukterų yra toks: ‘Jos gali tekėti tik už vyro iš savo tėvo giminės. 7 Izraelitų paveldas negali pereiti iš vienos giminės kitai – visi izraelitai turi išsaugoti savo protėvių paveldą. 8 Jeigu Izraelyje mergina paveldi žemę, ji turi ištekėti už vyro iš savo tėvo giminės,+ kad izraelitai neprarastų protėvių paveldo. 9 Paveldas negali pereiti iš vienos giminės kitai, nes kiekviena Izraelio giminė savo paveldą privalo išsaugoti.’“

10 Celofhado dukterys padarė taip, kaip Jehova liepė Mozei.+ 11 Jos visos – Machla, Tirca, Hogla, Milka ir Noja+ – ištekėjo už savo tėvo brolių sūnų. 12 Merginos nutekėjo į Juozapo sūnaus Manaso palikuonių kiltis ir taip jų paveldas liko jų giminėje.

13 Šiuos įsakymus ir teisinius potvarkius Jehova davė izraelitams per Mozę, kai jie buvo Moabo plynėse prie Jordano, ties Jerichu.+