PAKARTOTO ĮSTATYMO KNYGA

1 Mozė kreipėsi į izraelitus, apsistojusius dykumoje prie Jordano, plynėse priešais Sufą, tarp Parano, Tofelio, Labano, Hacerotų ir Di Zahabo. 2 (Nuo Horebo iki Kadeš Barnėjos+ per Seyro kalnus yra 11 dienų kelio.) 3 Keturiasdešimtų metų+ vienuolikto mėnesio pirmąją dieną Mozė kreipėsi į izraelitus ir persakė jiems visa, ką Jehova buvo liepęs. 4 Tai buvo po to, kai jis nugalėjo amoritų karalių Sihoną,+ gyvenusį Hešbone, ir kai Edrėjyje sutriuškino Bašano karalių Ogą,+ gyvenusį Aštarote*.+ 5 Užjordanėje, Moabo žemėje, Mozė ėmė aiškinti Įstatymą.+ Jis kalbėjo:

6 „Dievas Jehova sakė mums prie Horebo: ‘Jau gana ilgai išbuvote šiose aukštumose.+ 7 Kelkitės ir eikite į amoritams priklausančias aukštumas+ ir visas gretimas žemes: į Arabą*,+ į aukštumas, Šefelą*, Negebą* ir į pajūrį.+ Žygiuokite į Kanaaną. Eikite iki Libano*+ ir didžiosios upės, Eufrato.+ 8 Visas tas kraštas yra jūsų. Eikite ir užimkite žemę, kurią Jehova prisiekė atiduoti jūsų tėvams Abraomui, Izaokui+ ir Jokūbui,+ – žemę, kurią pažadėjo jiems ir jų palikuoniams.’+

9 Tada jums tariau: ‘Nepajėgiu vienas pats jūsų naštų nešti.+ 10 Dievas Jehova jus taip pagausino, kad dabar jūsų – kaip žvaigždžių danguje.+ 11 Jehova, jūsų protėvių Dievas, tepadaugina jus+ dar tūkstantį kartų ir tepalaimina taip, kaip yra pažadėjęs.+ 12 Bet kaipgi aš vienas panešiu jūsų naštas, bėdas ir ginčus?+ 13 Tad parinkite iš savo giminių išmintingų, nuovokių ir patyrusių vyrų ir aš paskirsiu juos vadovais.’+ 14 Jūs atsakėte: ‘Gerai pasiūlei.’ 15 Taigi jūsų giminių vyriausiuosius, išmintingus ir patyrusius vyrus, paskyriau jūsų vadovais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais, dešimtininkais, prižiūrėtojais savo giminėse.+

16 Taip pat prisakiau jūsų teisėjams: ‘Kai spręsite savo brolių tarpusavio bylą – ar tai būtų byla tarp izraelitų, ar tarp izraelito ir su jumis gyvenančio svetimšalio,+ – teiskite teisingai.+ 17 Teisdami nebūkite šališki.+ Išklausykite paprastą žmogų taip kaip ir kilmingą.+ Nebijokite žmonių,+ nes sprendimas yra Dievo.+ Jei kokia nors byla jums bus per sunki, perduokite ją spręsti man.’+ 18 Visa, ką turite daryti, aš jums anuomet persakiau.

19 Tada savo Dievo Jehovos paliepti nuo Horebo patraukėme į amoritams priklausančias aukštumas+ per plačią ir siaubingą dykumą,+ kaip patys žinote, ir galiausiai pasiekėme Kadeš Barnėją.+ 20 Tenai tariau: ‘Štai atėjote į amoritams priklausančias aukštumas, kurias Dievas Jehova mums atiduoda. 21 Dievas Jehova atiduoda šį kraštą jums, todėl eikite ir jį užimkite, kaip jūsų protėvių Dievas Jehova yra liepęs.+ Nebijokite ir nedrebėkite!’

22 Bet jūs priėję prie manęs prašėte: ‘Pirmiau pasiųskime vyrus išžvalgyti krašto. Tegu grįžę pasako, kokiu keliu mums eiti, ir papasakoja, kokie ten miestai.’+ 23 Pasiūlymas man atrodė geras, todėl parinkau 12 vyrų, po vieną iš kiekvienos giminės.+ 24 Jie nukeliavo į aukštumas,+ pasiekė Eškolo slėnį* ir tą žemę išžvalgė. 25 Priskynę krašto vaisių, parnešė mums ir tarė: ‘Žemė, kurią mūsų Dievas Jehova mums duoda, yra gera.’+ 26 Bet jūs atsisakėte ten eiti, pasipriešinote savo Dievo Jehovos paliepimui.+ 27 Jūs murmėjote savo palapinėse: ‘Jehova mūsų nekenčia ir išvedė iš Egipto, kad atiduotų amoritams į rankas mus išgalabyti. 28 Kurgi mes einame? Praradome visą drąsą,+ kai broliai pasakojo: „Žmonės ten stipresni ir aukštesni už mus, jų miestai dideli, su dangų siekiančiais mūrais.+ Net Anako palikuonių+ tenai matėme!“’

29 Drąsinau jus: ‘Nedrebėkite ir nebijokite.+ 30 Jehova, jūsų Dievas, eis priešaky ir už jus kovos,+ kaip kovojo Egipte jums visiems matant.+ 31 Juk kolei pasiekėte šią vietą, Dievas Jehova jus nešė visą kelią dykumoje tarsi tėvas sūnų, – patys tai patyrėte.’ 32 Tačiau jūs nepasitikėjote Jehova, savo Dievu,+ 33 nors jis ėjo pirma jūsų dairydamasis vietos stovyklai įrengti ir rodė jums kelią – naktį ugnimi, dieną debesimi.+

34 Girdėdamas jūsų kalbas Jehova užsirūstino ir prisiekė:+ 35 ‘Nė vienas iš šios piktos kartos nepamatys puikiojo krašto, kurį prisiekiau atiduoti jūsų protėviams.+ 36 Tik Jefunės sūnus Kalebas tą kraštą matys. Žemę, į kurią buvo įžengęs, atiduosiu jam ir jo palikuoniams, nes jis visa širdimi yra su Jehova.’+ 37 Per jus Jehova supyko net ant manęs ir tarė: ‘Tu irgi ten neįžengsi.+ 38 Nūno sūnus Jozuė, tavo tarnas,+ įžengs į kraštą.+ Padrąsink jį,*+ nes jis įves izraelitus į jiems skirtą žemę.’ 39 Dievas jums sakė: ‘Ten įžengs ir jūsų mažieji, apie kuriuos sakėte, kad taps grobiu,+ jūsų vaikai, kurie dar neskiria gera nuo bloga. Aš atiduosiu tą kraštą jiems nuosavybėn.+ 40 O jūs keliaukite atgal į dykumą Raudonosios jūros link.’+

41 Tada atsakėte: ‘Nusidėjome Jehovai. Todėl dabar eisime ir kovosime, kaip Jehova, mūsų Dievas, įsakė.’ Taigi jūs griebėtės ginklų, manydami lengvai pakilsią į kalnus.+ 42 Tačiau Jehova man tarė: ‘Sakyk jiems: „Neikite ir nekovokite, nes jums nepadėsiu.+ Jei neklausysite ir eisite, priešai jus sutriuškins.“’ 43 Nors ir įspėjau, manęs nepaklausėte. Pasipriešinote Jehovos paliepimui ir pasielgėte įžūliai – vis tiek leidotės į kalnus. 44 Ten gyvenantys amoritai puolė jus ir išvijo. Jie tarsi bitės vijosi jus per Seyrą iki pat Hormos. 45 Paskui jūs sugrįžote ir raudojote Jehovos akivaizdoje, bet Jehova nesiklausė ir nekreipė į jus dėmesio. 46 Todėl gana ilgai turėjote gyventi Kadeše.

2 Paskui, kaip Jehova ir buvo liepęs, patraukėme per dykumą Raudonosios jūros link+ ir ilgai ėjome palei Seyro kalnus. 2 Galiausiai Jehova man tarė: 3 ‘Gana jums keliauti palei šiuos kalnus, sukite į šiaurę. 4 Perduok žmonėms tokį įsakymą: „Eikite Seyro+ paribiu – ten, kur gyvena jūsų broliai, Ezavo palikuoniai.+ Jie bijos jūsų,+ bet būkite atsargūs 5 ir jų nepuldinėkite, nes neduosiu jums tos žemės nė pėdos. Seyro kalnus atidaviau Ezavo nuosavybėn.+ 6 Maisto ir vandens pirksite iš jų už pinigus.+ 7 Jūsų Dievas Jehova laimino visa, ką darėte, lydėjo jus kiekviename žingsnyje, kai ėjote per šią plačią dykumą. Visus 40 metų Jehova, jūsų Dievas, buvo su jumis ir jūs nieko nestokojote.“’+ 8 Taigi mes laikėmės atokiai nuo Seyre gyvenančių savo brolių, Ezavo palikuonių,+ ir nėjome keliu, vedančiu per Arabą, Elatą ir Ecjon Geberą.+

Tada pasukome Moabo dykumos link.+ 9 Jehova man tarė: ‘Moabitų nepuldinėkite ir su jais nekariaukite, nes jų žemės neduosiu jums nė lopinėlio. Arą* aš atidaviau Loto palikuoniams.’+ 10 Seniau ten gyveno emai+ – galinga ir gausi tauta, aukštaūgiai kaip anakiečiai. 11 Emais moabitai vadino ir refajus,+ nes šie irgi buvo panašūs į anakiečius.+ 12 Seyre anksčiau gyveno horai,+ tačiau Ezavo palikuoniai užgrobė jų turtą, juos pačius sunaikino ir įsikūrė jų valdose,+ kaip ir izraelitai padarys krašte, kurį Jehova atiduoda jų nuosavybėn. 13 Dievas dar pasakė: ‘Dabar kelkitės ir pereikite Zeredo slėnį*.’ Taigi perėjome Zeredo slėnį.+ 14 Nuo tada, kai iškeliavome iš Kadeš Barnėjos, iki tada, kai kirtome Zeredo slėnį, praslinko 38 metai. Per tą laiką stovykloje išmirė visa ana karių karta, kaip Jehova ir buvo prisiekęs.+ 15 Jehovos ranka buvo prieš juos pakelta, kol stovykloje iš jų neliko nė vieno, kol visi pražuvo.+

16 Tai karių kartai išmirus,+ 17 Jehova man kalbėjo: 18 ‘Šiandien eisite per Moabo kraštą, per Arą. 19 Kai būsite priėję amonitų kraštą, nepuldinėkite jų ir nepykdykite, nes amonitų žemės jums neduosiu nė lopinėlio, ją atidaviau Loto palikuoniams.’+ 20 Jis irgi buvo laikomas refajų kraštu,+ mat kadaise jie ten gyveno. Refajus amonitai vadino zamzumais. 21 Tai buvo galinga ir gausi tauta, aukštaūgiai kaip anakiečiai.+ Bet Jehova nušlavė juos amonitams nuo kelio. Šie užėmė jų žemes ir ten apsigyveno. 22 Tą patį Dievas padarė ir dėl Ezavo palikuonių, gyvenančių Seyre,+ – pašalino iš kelio horus.+ Ezavo palikuoniai įsikūrė jų vietoje ir tebėra ten iki šiol. 23 O avus, kurių žemės plytėjo iki pat Gazos,+ išnaikino iš Kaftoro* atkeliavę kaftoriečiai.+ Ten jie ir įsikūrė.

24 Dievas sakė: ‘Kelkitės ir pereikite Arnono slėnį*.+ Štai atidaviau jums į rankas amoritą Sihoną,+ Hešbono karalių. Užimkite jo žemes, leiskitės į žygį prieš jį. 25 Šiandien aš sukelsiu baimę ir siaubą visoms tautoms po dangumi. Žmonės jūsų bijos ir drebės.’+

26 Tad iš Kedemotų dykumos+ siunčiau pasiuntinius pas Hešbono karalių Sihoną su taikos prašymu:+ 27 ‘Leisk pereiti per tavo kraštą. Eisiu tiktai keliu ir nuo jo nekrypsiu nei į dešinę, nei į kairę.+ 28 Už pinigus pirksiu iš tavęs maistą ir vandenį, tik leisk eiti per tavo žemę, 29 kaip leido Seyre gyvenantys Ezavo palikuoniai ir Are gyvenantys moabitai, – noriu pasiekti Jordaną ir persikelti į kraštą, kurį Jehova, mūsų Dievas, mums duoda.’ 30 Tačiau Hešbono karalius Sihonas per savo valdas mums uždraudė keliauti. Jūsų Dievas Jehova leido jam užsispirti ir jo širdžiai užkietėti,+ kad atiduotų jį į mūsų rankas. Taip galiausiai ir atsitiko.+

31 Tada Jehova man tarė: ‘Žiūrėk, duodu tau Sihoną ir visą jo kraštą. Imkis užkariauti jo valdas.’+ 32 Sihonas su visais savo kariais atžygiavo prie Jahaco kovoti prieš mus+ 33 ir Dievas Jehova atidavė jį mums į rankas. Mes jį nugalėjome – ir jo sūnus, ir karius. 34 Užėmėme visus miestus ir juos sunaikinome. Nepalikome gyvų nei vyrų, nei moterų, nei vaikų – nė vieno žmogaus.+ 35 Iš ten pasiėmėme tik gyvulius ir kitą grobį. 36 Nuo Aroero,+ esančio Arnono slėnio* pakraštyje (įskaitant miestą pačiame slėnyje), iki pat Gileado nebuvo miesto, kurio nebūtume nugalėję. Visus juos Dievas Jehova įdavė mums į rankas.+ 37 Tačiau į amonitų valdas+ – Jaboko slėnį*,+ aukštumų miestus ir žemes, kur mūsų Dievas Jehova buvo uždraudęs įkelti koją, – jūs nėjote.

3 Tada pasukome Bašano keliu. Bašano karalius Ogas išėjo su visa kariuomene ir stojo į mūšį su mumis prie Edrėjo.+ 2 Jehova man tarė: ‘Nebijok jo. Jį patį, visus jo žmones ir žemes aš atiduosiu į tavo rankas. Su juo pasielgsi taip, kaip su amoritų karaliumi Sihonu, gyvenusiu Hešbone.’ 3 Taigi Dievas Jehova atidavė Bašano karalių Ogą ir jo žmones į mūsų rankas ir mes juos išžudėme – nepalikome nė vieno gyvo. 4 Užėmėme visus jo miestus, nebuvo nė vieno, kurio nebūtume užkariavę. Paėmėme 60 miestų – visą Argobo sritį Bašane, Ogo karalystėje.+ 5 Šiuos miestus juosė aukšti mūrai su vartais ir užkaiščiais. Buvo ir daugybė neįtvirtintų miestų. 6 Tame krašte, kaip ir Hešbono karaliaus Sihono žemėse, sunaikinome visus miestus kartu su jų gyventojais – vyrais, moterimis ir vaikais.+ 7 Sau pasilaikėme tik gyvulius ir kitokį grobį.

8 Taip užėmėme dviejų amoritų karalių kraštą+ šiapus Jordano: žemes nuo Arnono slėnio iki Hermono kalno+ 9 (sidoniečiai šį kalną vadino Sirjonu, o amoritai – Senyru), 10 visus plokščiakalnio miestus, Gileadą ir visą Bašaną iki pat Salchos ir Edrėjo+ – Bašano karaliaus Ogo valdomų miestų. 11 (Bašano karalius Ogas buvo paskutinis iš refajų. Lova*, kurioje jis buvo paguldytas, yra iš geležies*; ji tebestovi amonitų Raboje. Matuojant įprasta uolektimi, jos ilgis – devynios uolektys*, plotis – keturios uolektys.) 12 Dalį mūsų užkariauto krašto, tai yra žemes nuo Aroero,+ įsikūrusio prie Arnono slėnio*, ir pusę Gileado aukštumų su visais miestais, atidaviau Rubeno ir Gado palikuonių nuosavybėn.+ 13 Kitą Gileado dalį ir visą Bašaną, Ogo karalystę, atidaviau pusei Manaso giminės.+ (Visa Argobo sritis Bašane buvo laikoma refajų kraštu.)

14 Jayras+ iš Manaso giminės užėmė visą Argobo sritį+ iki pat gešūriečių ir maakų+ krašto ribų ir tas Bašano gyvenvietes pavadino savo vardu – Havot Jayru*.+ Taip jos vadinamos iki šiol. 15 Gileadą atidaviau Machyrui.+ 16 Rubeno ir Gado giminėms+ paskyriau žemes nuo Gileado iki Arnono slėnio (riba eina per slėnį) ir iki Jaboko slėnio – amonitų krašto ribos, 17 taip pat paskyriau joms Arabą – Jordaną ir jo pakrantę nuo Kinereto* iki Arabos jūros, tai yra Druskos jūros*, iki rytinių Pisgos šlaitų.+

18 Tada jums tariau: ‘Dievas Jehova atidavė šį kraštą jūsų nuosavybėn. Visi jūsų kovotojai teima ginklus ir tegu keliasi per upę pirma savo brolių izraelitų.+ 19 O žmonos, vaikai ir gyvuliai (žinia, turite daugybę gyvulių) telieka miestuose, kuriuos jums daviau. 20 Kai Jehova suteiks jūsų broliams ramybę, kaip ir jums suteikė, ir kai jie užims kraštą, kurį Dievas Jehova jiems duoda kitapus Jordano, tada kiekvienas galėsite grįžti į jums paskirtą žemę.’+

21 Jozuei+ sakiau: ‘Savo akimis matei, kaip Jehova, jūsų Dievas, pasielgė su anais dviem karaliais. Tą patį Jehova padarys visoms karalystėms krašte, į kurį įeisite.+ 22 Nebijokite jų, nes jūsų Dievas Jehova už jus kovoja.’+

23 Tuomet maldavau Jehovą: 24 ‘O visavaldi Jehova! Tu jau ne sykį parodei savo tarnui, koks didis esi, kokia galinga tavo ranka.+ Nei danguje, nei žemėje nėra kito dievo, kuris darytų tokius stebuklus kaip tu.+ 25 Meldžiu, leisk man pereiti upę ir pamatyti tą puikųjį kraštą kitapus Jordano, tą puikią aukštumų žemę ir Libaną.’+ 26 Tačiau Jehova teberūstavo ant manęs dėl jūsų+ ir manęs neišklausė. Jehova tarė: ‘Gana! Daugiau niekada apie tai nekalbėk. 27 Užkopk į Pisgos viršūnę,+ pažvelk į vakarus, šiaurę, pietus ir į rytus – apžvelk visą kraštą, nes per Jordaną nepereisi.+ 28 Savo vieton paskirk Jozuę,+ padrąsink jį ir sustiprink. Jis perves tautą per upę+ ir padalys izraelitams kraštą, kurį pamatysi.’ 29 Tuo metu mes buvome apsistoję slėnyje priešais Bet Peorą.+

4 O dabar, Izraeli, klausykis įstatymų ir teisinių nuostatų, kurių tave mokau. Laikykis jų, kad būtum gyvas,+ kad įžengtum į žemę, kurią tavo protėvių Dievas Jehova tau duoda, ir ją užimtum. 2 Nepridėk nė žodžio prie to, ką įsakau, ir nė žodžio neatimk.+ Laikykis savo Dievo Jehovos įsakymų, kuriuos tau perduodu.

3 Jūs savo akimis matėte, ką Jehova padarė tiems, kas susidėjo su Peoro Baalu, – Dievas Jehova sunaikino visus, kurie paskui jį nusekė.+ 4 O jūs likote atsidavę savo Dievui Jehovai, todėl šiandien esate gyvi. 5 Dievo Jehovos paliepimu mokiau jus įstatymų ir teisinių nuostatų,+ kad jų laikytumėtės krašte, kurį užimsite. 6 Rūpestingai juos vykdykite,+ tada tautos matys, kad esate išmintingi+ ir protingi.+ Sužinojusios, kokie yra tie įstatymai, jos kalbės: ‘Ši didelė tauta išties išmintinga ir protinga.’+ 7 Kuri kita tauta yra tokia didi? Kurios dievai yra taip arti jos, kaip mūsų Dievas Jehova yra arti mūsų, – visada, kai tik jo šaukiamės?+ 8 Ar kuri nors tauta turi tokius teisingus įstatus ir teisinius nuostatus, kaip kad turime mes savo Įstatyme, kurį jums šiandien perduodu?+

9 Tik būkite atidūs, rūpestingai žiūrėkite, kad nepamirštumėte to, ką savo akimis regėjote, kad tie dalykai jūsų širdyje pasiliktų visą gyvenimą. Pasakokite apie juos vaikams ir vaikaičiams.+ 10 Dieną, kurią stovėjote Dievo Jehovos akivaizdoje prie Horebo, Jehova man tarė: ‘Sukviesk visus žmones. Tesiklauso mano žodžių+ ir jų tesimoko, kad nepaliautų manęs pagarbiai bijoti+ žemėje per visą savo gyvenimą. Temoko to paties ir savo vaikus.’+

11 Taigi jūs atėjote ir sustojote kalno papėdėje. Visas kalnas liepsnojo, ugnis kilo ligi pat dangaus. Jį gaubė tamsūs debesys ir tiršta migla.+ 12 Ir iš tos ugnies į jus prabilo Jehova.+ Girdėjote žodžių aidesį, bet jokio pavidalo nematėte,+ skambėjo tik balsas.+ 13 Jis paskelbė jums savo sandorą+ – Dešimt įsakymų*+ – ir įpareigojo jos laikytis. Paskui tuos įsakymus užrašė ant dviejų akmens plokščių.+ 14 O man Jehova liepė mokyti jus įstatų ir teisinių nuostatų. Jų privalėsite laikytis krašte, kurio einate užimti.

15 Tą dieną, kai prie Horebo kalno Jehova jums kalbėjo iš ugnies, jokio pavidalo nematėte. Tad rūpestingai žiūrėkite, 16 kad nenusidėtumėte, – nesidarykite jokio pavidalo stabo. Nedirbkite atvaizdo, panašaus į vyrą ar moterį,+ 17 panašaus į žemės gyvūną ar padangių paukštį,+ 18 panašaus į roplį*, ropojantį žeme, ar žuvį, plaukiojančią vandenyse, žemiau žemės.+ 19 Ir kai pakėlę akis į dangų žvelgsite į saulę, mėnulį ir žvaigždes – į visą dangaus kareiviją, – saugokitės, kad nesusigundytumėte jiems lenktis ir tarnauti.+ Dievas Jehova davė juos visoms tautoms po dangumi. 20 O jus Jehova paėmė ir išvedė iš Egipto, tos geležies lydymo krosnies, kad būtumėte jo nuosavybė*,+ – šiandien jau ir esate.

21 Per jus Jehova ant manęs supyko.+ Jis prisiekė, kad Jordano nepereisiu ir į puikųjį kraštą, kurį Jehova, jūsų Dievas, duoda jums paveldėti, neįžengsiu.+ 22 Turėsiu mirti čia, šiame krašte, per Jordaną nepereisiu,+ o jūs pereisite ir tą puikiąją žemę užimsite. 23 Todėl žiūrėkite, kad nepamirštumėte sandoros, kurią Dievas Jehova yra sudaręs su jumis,+ ir nepasidarytumėte sau jokio atvaizdo – nieko, ką Dievas Jehova yra uždraudęs jums daryti.+ 24 Dievas Jehova yra ryjanti ugnis,+ jis yra Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės.+

25 Jei ilgainiui, kai jau būsite įsigyvenę krašte ir susilaukę vaikų ir vaikaičių, imsite nedorai elgtis, jei pasidirbsite kokį nors stabą,+ jei darysite, kas bloga jūsų Dievo Jehovos akyse, ir taip jį įskaudinsite,+ 26 tada – šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę – veikiai išnyksite iš krašto kitapus Jordano, žemės, kurią dabar ruošiatės užimti. Ilgai ten negyvensite, būsite sunaikinti.+ 27 Jehova išblaškys jus po tautas+ ir tik saujelė jūsų liks+ jose – tautose, po kurias Jehova jus bus išsklaidęs. 28 Ten tarnausite žmogaus rankų darbo mediniams ir akmeniniams stabams,+ dievams, kurie nei mato, nei girdi, nei valgo, nei užuodžia.

29 Jeigu ten būdami ieškosite Jehovos, savo Dievo, jei šauksitės jo visa širdimi ir visa siela, tikrai jį rasite.+ 30 Vėlesniais laikais, kai visa tai bus jums nutikę, didelio vargo prispausti jūs grįšite pas savo Dievą Jehovą ir jo balso klausysite.+ 31 Jehova, jūsų Dievas, yra gailestingas Dievas,+ todėl neatstums jūsų ir neleis pražūti, jis neužmirš sandoros, kurią sudarė su jūsų protėviais ir kurią patvirtino priesaika.+

32 Pagalvokite apie praėjusias dienas, kai jūsų nė nebuvo, apie laikus nuo pat pradžios, kai Dievas sukūrė žemėje žmogų. Ieškokite nuo vieno dangaus krašto iki kito, – ar buvo įvykę kas nors panašaus, ar buvo kas nors panašaus girdėta?+ 33 Kokia kita tauta girdėjo Dievo balsą sklindant iš ugnies ir liko gyva?+ 34 Ar yra kada Dievas mėginęs atimti kokią tautą iš kitos su bausmėmis*, ženklais, stebuklais,+ karu,+ iškelta galinga ranka+ ir baimę keliančiais darbais,+ kaip kad Dievas Jehova padarė dėl jūsų Egipte, jums matant? 35 Visa tai jums buvo parodyta, idant žinotumėte, kad Jehova yra Dievas+ ir be jo nėra kito.+ 36 Balsu jis prabilo į jus iš dangaus, kad jus sudraustų, ir žemėje apsireiškė didžioje ugnyje. Tu girdėjai, kaip iš tos ugnies aidėjo jo žodžiai.+

37 Jis mylėjo jūsų protėvius, todėl pasirinko jus, jų palikuonius,+ ir išvedė iš Egipto savo didele galybe. 38 Jis išvarė jums iš kelio tautas, už jus didesnes ir galingesnes, kad įvestų jus į kraštą ir duotų jį paveldėti, – šiandien patys tai matote.+ 39 Tad žinokite ir dėkitės į širdį, kad vien Jehova yra Dievas aukštai danguje ir žemai žemėje+ ir kad kito nėra.+ 40 Laikykitės jo įstatymų ir įsakymų, kuriuos šiandien skelbiu, kad jums ir jūsų vaikams sektųsi ir kad ilgai gyventumėte žemėje, kurią Dievas Jehova jums duoda.“+

41 Tada Mozė parinko tris miestus rytinėje Jordano pusėje,+ 42 kad žmogus, netyčia nužudęs artimą, kurio nelaikė priešu,+ galėtų ten pabėgti ir taip išsaugoti savo gyvybę.+ 43 Rubeno palikuoniams paskyrė Becerą,+ miestą dykumoje ant plokščiakalnio, Gado palikuoniams – Ramotus+ Gileado krašte, Manaso palikuoniams – Golaną+ Bašane.+

44 Štai toks yra Įstatymas,+ kurį Mozė išdėstė izraelitams. 45 Tokius priesakus, įsakymus, teisinius nuostatus Mozė perdavė iš Egipto išėjusiems izraelitams,+ 46 kai jie buvo netoli Jordano, slėnyje ties Bet Peoru,+ – Hešbone gyvenusio amoritų karaliaus Sihono valdose.+ Mozė ir iš Egipto išėję izraelitai tą karalių nugalėjo+ ir 47 užėmė jo žemes. Jie užėmė ir Bašano karaliaus Ogo kraštą.+ Izraelitai užkariavo tų dviejų amoritų karalių valdas rytuose, šiapus Jordano – 48 žemes nuo Aroero,+ esančio Arnono slėnio* pakraštyje, iki pat Siono, tai yra Hermono, kalno,+ 49 taip pat visą Arabos sritį į rytus nuo Jordano iki Arabos jūros* ties Pisgos šlaitais.+

5 Mozė sukvietė visus izraelitus ir tarė: „Pasiklausyk, Izraeli, įsakymų ir teisinių nuostatų, kuriuos šiandien tau paskelbsiu. Mokykis jų ir rūpestingai jų laikykis. 2 Dievas Jehova sudarė sandorą su mumis prie Horebo.+ 3 Ne su mūsų protėviais Jehova sudarė sandorą, o su mumis – su visais, kurie čia šiandien esame. 4 Prie to kalno Jehova kalbėjo su jumis tiesiogiai*, iš ugnies.+ 5 Tuo metu stovėjau tarp Jehovos ir jūsų+ ir perdaviau jums Jehovos žodžius, nes jūs bijojote ugnies ir nėjote artyn prie kalno.+ Štai ką jis kalbėjo:

6 ‘Aš esu Jehova, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto, iš tavo vergystės krašto.+ 7 Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.*+

8 Nedirbsi sau jokio drožinio ar kitokio atvaizdo+ to, kas yra aukštai – danguje, kas žemai – žemėje ir kas žemiau žemės – vandenyse. 9 Nesilenksi jiems ir jų negarbinsi,+ nes aš, tavo Dievas Jehova, esu Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės+ ir baudžiantis už tėvų kaltes – kaltes tų, kurie manęs nekenčia, – vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos,+ 10 o vaikams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų, rodantis ištikimąją meilę iki tūkstantosios kartos.

11 Nepaniekinsi* Jehovos, savo Dievo, vardo,+ nes Jehova nepaliks nenubausto žmogaus, kuris jo vardą paniekina*.+

12 Švęsi šabą ir laikysi jį šventu, kaip tavo Dievas Jehova prisakė.+ 13 Šešias dienas gali darbuotis ir dirbti visus savo darbus,+ 14 bet septinta diena yra šabas Jehovos, tavo Dievo, garbei.+ Tą dieną nedirbsi jokio darbo+ – nei tu, nei tavo sūnus, nei dukra, nei vergas ar vergė, nei tavo jautis, nei asilas, nei joks kitas gyvulys, nei svetimšalis, apsigyvenęs kuriame nors iš tavo miestų.+ Tegu tavo vergas ir vergė pailsi kaip ir tu.+ 15 Nepamiršk, kad ir pats buvai vergas Egipto žemėje ir kad tavo Dievas Jehova išvedė tave iš ten iškelta galinga ranka.+ Todėl Jehova, tavo Dievas, ir įsakė švęsti šabą.

16 Gerbsi savo tėvą ir motiną,+ kaip tavo Dievas Jehova tau įsakė, kad tau sektųsi ir ilgai gyventum krašte, kurį tavo Dievas Jehova tau duoda.+

17 Nežudysi.+

18 Nesvetimausi.+

19 Nevogsi.+

20 Neliudysi melagingai prieš savo artimą.+

21 Negeisi artimo žmonos,+ negeisi artimo namų, negeisi jo laukų, negeisi jo vergo ar vergės, jo jaučio ar asilo. Negeisi nieko, kas tavo artimui priklauso.’+

22 Šiuos įsakymus visai jūsų bendruomenei, susibūrusiai prie kalno, Jehova paskelbė griausmingu balsu iš ugnies, debesies ir tirštos miglos.+ Prie jų jis nieko nepridėjo. Paskui tuos žodžius įrašė dviejose akmens plokštėse ir padavė man.+

23 Išgirdę balsą iš tamsos ir pamatę kalną liepsnojant,+ jūs, giminių vadai ir seniūnai, priėjote prie manęs 24 ir sakėte: ‘Štai Jehova, mūsų Dievas, parodė savo šlovę ir didybę, ir mes girdėjome jo balsą, sklindantį iš ugnies.+ Šiandien pamatėme, kad žmogus gali girdėti Dievą ir likti gyvas.+ 25 Bet mes vis tiek bijome dėl savo gyvybės. Jei ir toliau turėsime klausytis savo Dievo Jehovos balso, mirsime. 26 Ar yra kas nors girdėjęs gyvąjį Dievą kalbant iš ugnies, kaip kad mes dabar girdime, ir likęs gyvas? 27 Tu eik ir išklausyk, ką mūsų Dievas Jehova pasakys, o paskui Dievo Jehovos žodžius perduosi mums. Mes jų klausysimės ir laikysimės.’+

28 Jehova girdėjo, ko manęs prašėte. ‘Girdėjau viską, ką žmonės tau sakė, – tarė man Jehova. – Jų prašymas geras.+ 29 O kad jie palenktų savo širdį visada manęs pagarbiai bijoti+ ir laikytis visų mano įsakymų!+ Tada jiems ir jų vaikams sektųsi per amžius!+ 30 Sakyk jiems: „Grįžkite į savo palapines.“ 31 O tu lik čia su manimi. Perduosiu tau visus priesakus, įsakymus ir teisinius nuostatus, turėsi jų mokyti izraelitus. Žmonės privalės jų laikytis krašte, kurį atiduodu jiems nuosavybėn.’ 32 Rūpestingai laikykitės visko, ką jūsų Dievas Jehova jums įsakė.+ Nenukrypkite nuo tų įsakymų nei į dešinę, nei į kairę.+ 33 Eikite keliu, kurį jūsų Dievas Jehova jums nurodė,+ kad gyvuotumėte, kad jums sektųsi ir ilgai gyventumėte žemėje, kurią ruošiatės užimti.+

6 Štai kokių įsakymų, potvarkių ir teisinių nuostatų jūsų Dievas Jehova liepė jus mokyti, kad įžengę į kraštą, atiduotą jums nuosavybėn, jų laikytumėtės, 2 kad jūs, jūsų vaikai ir vaikaičiai+ per visas gyvenimo dienas savo Dievo Jehovos bijotumėte ir kad vykdydami visus tuos mano skelbiamus įstatus ir įsakymus ilgai gyventumėte.+ 3 Tad klausyk jų, Izraeli, ir rūpestingai laikykis, tada krašte, tekančiame pienu ir medumi, tau seksis ir tapsi gausus, kaip Jehova, tavo protėvių Dievas, yra pažadėjęs.

4 Klausyk, Izraeli! Mūsų Dievas Jehova yra tik vienas Jehova.+ 5 Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa širdimi, visa siela+ ir visomis jėgomis.+ 6 Žodžiai, kuriuos tau šiandien perduodu, tepasilieka tavo širdyje. 7 Įskiepyk* juos savo vaikams,+ kalbėk apie juos, kai esi namie, kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi.+ 8 Užsirišk juos kaip priminimą ant rankos, tebus jie lyg raištis tau ant kaktos.+ 9 Užsirašyk juos namuose ant durų staktos ir ant savo kiemo vartų.

10 Kai Jehova, tavo Dievas, įves tave į kraštą ir jį tau atiduos, kaip buvo prisiekęs tavo protėviams Abraomui,+ Izaokui ir Jokūbui, – atiduos didelius ir puikius miestus, kurių nestatei,+ 11 namus, pilnus visokių gėrybių, kurių nekrovei, vandens talpyklas, kurių nekasei, vynuogynus ir alyvmedžių sodus, kurių nesodinai, – ir kai būsi sotus ir viskuo patenkintas,+ 12 žiūrėk, kad neužmirštum Jehovos,+ juk jis išvedė tave iš Egipto, iš tavo vergystės krašto. 13 Tik savo Dievo Jehovos bijok,+ tik jam tarnauk+ ir jo vardu prisiek.+ 14 Neik paskui kitus dievus – aplinkinių tautų dievus,+ 15 nes Dievas Jehova, esantis tarp jūsų, reikalauja visiškos ištikimybės.+ Jei paskui juos eisi, Dievas Jehova užsirūstins+ ir nušluos jus nuo žemės paviršiaus.+

16 Nemėginkite Jehovos,+ savo Dievo, kantrybės, kaip mėginote prie Masos.+ 17 Rūpestingai laikykitės visų Jehovos, savo Dievo, įsakymų, priesakų ir nuostatų, kurių jis liepė laikytis. 18 Darykite, kas gera ir teisinga Jehovos akyse. Tada jums seksis, tada įžengę į puikųjį kraštą, kurį Jehova yra prisiekęs atiduoti jūsų protėviams,+ jį užvaldysite 19 ir išvarysite visus savo priešus, – toks yra Jehovos pažadas.+

20 O ateityje, kai tavo vaikai paklaus: ‘Kodėl mūsų Dievas Jehova davė jums visus tuos priesakus, įsakymus ir teisinius nuostatus?’, 21 atsakysi taip: ‘Mes vergavome faraonui Egipte, bet Jehova išvedė mus iš ten galinga ranka. 22 Savo akimis matėme, kokiais didingais ir pragaištingais ženklais ir stebuklais Jehova vargino Egiptą,+ faraoną ir visą jo šeimyną.+ 23 Jis išvedė mus iš ten, norėdamas nuvesti į žemę, kurią buvo prisiekęs atiduoti mūsų protėviams.+ 24 Jehova paliepė mums laikytis visų šių nuostatų ir savo Dievo Jehovos bijoti, kad mums visad sektųsi+ ir kad gyvuotume,+ – šiandien taip ir yra. 25 Jeigu savo Dievui Jehovai būsime klusnūs ir rūpestingai laikysimės visų jo duotų įsakymų, jis pripažins mus teisiais.’+

7 Kai tavo Dievas Jehova įves tave į kraštą, kurį ruošiesi apgyventi,+ ir išvarys hetitus, girgašus, amoritus,+ kanaaniečius, perizus, hivus, jebusiečius+ – septynias dideles tautas,+ gausesnes ir galingesnes už tave,+ – 2 kai Dievas Jehova atiduos tas tautas tau į rankas ir tu jas nugalėsi,+ turėsi jas išnaikinti.+ Nesudarinėk su jomis jokių sandorų ir jų negailėk.+ 3 Nesigiminiuok su jų žmonėmis vedybomis. Neduok savo dukterų jų sūnums ir neimk jų dukterų savo sūnums.+ 4 Jos atitrauks jūsų sūnus nuo Dievo ir jie garbins kitus dievus,+ tada Jehova užsidegs pykčiu ir veikiai nušluos jus nuo žemės paviršiaus.+

5 Šitaip pasielgsite su tomis tautomis: išgriausite jų aukurus, sudaužysite šventstulpius*,+ iškirsite Ašeros stulpus*,+ sudeginsite jų stabus.+ 6 Esate Jehovos, savo Dievo, šventa tauta. Dievas Jehova išsirinko jus iš visų žemėje gyvenančių tautų, kad būtumėte jo tauta, ypatinga nuosavybė*.+

7 Savo palankumą Jehova jums parodė ir jus išsirinko+ ne dėl to, kad būtumėte buvę didžiausia tauta iš visų, – juk buvote mažiausia,+ – 8 o dėl to, kad Jehova jus mylėjo ir laikėsi jūsų protėviams duoto pažado.+ Jehova išvedė jus galinga ranka, atpirko iš vergystės krašto,+ išvadavo iš faraono, Egipto valdovo, rankų. 9 Jūs gerai žinote, kad tik Jehova yra Dievas, kad jis yra ištikimas Dievas, laikosi savo sandoros ir ištikimai myli tuos, kas jį myli ir vykdo jo įsakymus, – myli visus iki tūkstantosios kartos.+ 10 Tačiau tiems, kurie jo nekenčia, atmokės siųsdamas pražūtį.+ Jis nedels su jais atsiskaityti, nepaliks jų nenubaustų. 11 Todėl stropiai laikykitės įsakymų, priesakų ir teisinių nuostatų, kuriuos šiandien jums perduodu.

12 Jeigu paklusite tiems teisiniams nuostatams, jų laikysitės ir juos vykdysite, Dievas Jehova laikysis sandoros ir ištikimai jus mylės, kaip yra prisiekęs jūsų protėviams. 13 Jis mylės jus, laimins ir pagausins. Laimins jus daugybe palikuonių,+ laimins jūsų žemės derlių, duos javų, jauno vyno, aliejaus,+ veršiukų ir ėriukų tame krašte, kurį jums atiduoda tesėdamas jūsų protėviams ištartą priesaiką.+ 14 Jūs būsite labiausiai laiminami iš visų tautų.+ Nebus tarp jūsų nė vieno nevaisingo, bandose netrūks jauniklių.+ 15 Jehova atitolins nuo tavęs visas negalias ir nevargins ligomis, kurias matei Egipte.+ Jis siųs jas tiems, kurie tavęs nekenčia. 16 Išnaikink tautas, kurias Dievas Jehova atiduoda tau į rankas,+ negailėk jų.+ Negarbink jų dievų,+ nes tai taps tau spąstais.+

17 Bet gal sakysi širdyje: ‘Tos tautos gausesnės už mus. Kaipgi jas įveiksiu?’+ 18 Nebijok jų.+ Prisimink, ką Jehova, tavo Dievas, padarė faraonui ir visam Egiptui,+ – 19 matei, kokias dideles bausmes Dievas Jehova jam siuntė, kokius darė ženklus ir stebuklus+ ir kaip iškelta galinga ranka tave išvedė.+ Dievas Jehova pakils ir prieš visas tautas, kurių bijai.+ 20 Dievas Jehova įvarys joms siaubą, ir pražus visi – net tie, kurie bus likę gyvi+ ir kurie nuo tavęs slėpėsi. 21 Tad nedrebėk prieš juos, nes Dievas Jehova, didis ir pagarbią baimę keliantis Dievas,+ yra su tavimi.+

22 Jehova, tavo Dievas, varys tautas iš krašto pamažu.+ Tu nepašalinsi jų iš karto, kad tavo nelaimei neprisiveistų tenai žvėrių. 23 Tas tautas Dievas Jehova tau atiduos ir triuškins tol, kol jų nebeliks.+ 24 Jis atiduos jų karalius tau į rankas+ ir tu išdildysi jų vardą po dangumi.+ Niekas neįstengs tau pasipriešinti+ – visus juos sunaikinsi.+ 25 Jų stabus sudeginsi.+ Negeisi ir neimsi ant jų esančio sidabro ar aukso,+ kad nepakliūtum į spąstus. Jehova, tavo Dievas, visu tuo bodisi.+ 26 Nepasiimsi į namus jokio pasibjaurėtino daikto, kad pats, kaip ta bjaurastis, nebūtum pasmerktas sunaikinti. Šlykštėkis jais ir jų bodėkis, nes jie skirti sunaikinti.

8 Žiūrėk, laikykis visų įsakymų, kuriuos tau šiandien duodu, tada gyvuosi,+ gausėsi, įžengsi į kraštą, Jehovos su priesaika pažadėtą jūsų protėviams, ir jį užvaldysi.+ 2 Prisimink tą ilgą kelią, kuriuo Dievas Jehova vedė tave per dykumą 40 metų+ norėdamas padaryti tave nuolankų ir ištirti,+ kas tavo širdyje,+ – ar esi linkęs klausyti jo įsakymų ar ne. 3 Taigi jis mokė tave nuolankumo: leido paalkti,+ paskui maitino mana+ – nei jūs, nei jūsų tėvai iki tol jos nebuvote matę, – idant suprastum, kad žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Jehovos lūpų.+ 4 Per visus tuos 40 metų tavo drabužiai nesusidėvėjo ir kojos nesutino.+ 5 Tavo širdis gerai žino, kad Jehova tave auklėjo, kaip tėvas auklėja sūnų.+

6 Tad laikykis Jehovos, savo Dievo, įsakymų, eik jo nurodytu keliu ir jo bijok, 7 nes tavo Dievas Jehova veda tave į puikųjį kraštą,+ kur teka upės, kur lygumose ir aukštumose trykšta versmės ir šaltiniai, 8 į kraštą kviečių ir miežių, vynmedžių, figmedžių ir granatmedžių,+ alyvuogių aliejaus ir medaus,+ 9 į kraštą, kur bus duonos iki soties, kur tau nieko netrūks, į kraštą, kurio uolose gausu geležies, kur kalnuose kasamas varis.

10 Kai valgysi iki soties, šlovink Jehovą, savo Dievą, už tą puikųjį kraštą, kurį jis tau davė.+ 11 Saugokis, kad savo Dievo Jehovos nepamirštum ir nepamintum jo įsakymų, teisinių nuostatų ir įstatų, kuriuos šiandien jums skelbiu. 12 Kai valgysi iki soties, būsi pasistatęs patogius namus ir juose įsikūręs,+ 13 kai tavo bandos ir kaimenės bus padidėjusios, kai būsi įgijęs daug aukso ir sidabro ir gyvensi visko pertekęs, 14 žiūrėk, kad tavo širdis neišpuiktų+ ir neužmirštum Jehovos, savo Dievo, juk jis išvadavo tave iš Egipto, iš vergystės krašto,+ 15 vedė per plačią siaubingą dykumą,+ kur nuodingos gyvatės ir skorpionai, kur žemė išdžiūvusi ir be vandens, davė vandens iš kietos it titnagas uolos+ 16 ir maitino dykumoje mana,+ – tavo tėvai nebuvo jos matę, – norėdamas tave išmokyti nuolankumo+ ir išmėginti tavo paties labui.+ 17 Ir jei širdyje sau sakytum: ‘Pats savo jėgomis, savo rankomis gerovę susikūriau’,+ 18 prisimink, kad tai Jehova, tavo Dievas, duoda tau jėgų susikurti gerovę,+ nes laikosi sandoros, kurią yra sudaręs su tavo protėviais ir kurią yra patvirtinęs priesaika. Tai akivaizdu ir šiandien.+

19 Bet jei savo Dievą Jehovą pamirši ir nuseksi paskui kitus dievus, jei garbinsi juos ir jiems lenksiesi, – šiandien tave įspėju, – tikrai pražūsi.+ 20 Jei neklausysi savo Dievo Jehovos balso, žūsi kaip tos tautos, kurias Jehova naikina tavo akivaizdoje.+

9 Klausykis, Izraeli! Šiandien kelsiesi per Jordaną.+ Tu užimsi stipresnių ir galingesnių už tave tautų+ žemes ir didelius miestus su dangų siekiančiais mūrais.+ 2 Nugalėsi anakiečius – tvirtus ir aukštaūgius žmones,+ apie kuriuos žinai ir girdėjai sakant: ‘Kas gali atsilaikyti prieš Anako sūnus?’ 3 Tad dabar įsidėmėk: Jehova, tavo Dievas, eina pirma tavęs.+ Jis yra ryjanti ugnis+ ir tuos žmones išnaikins. Dievas parklupdys juos tavo akivaizdoje ir tu juos veikiai išvarysi ir išnaikinsi, kaip Jehova yra pasakęs.+

4 Kai Jehova, tavo Dievas, pašalins juos tau iš kelio, nemanyk širdyje: ‘Dėl mūsų teisumo Jehova atidavė mums šį kraštą.’+ Iš tikrųjų tas tautas Jehova išvaro dėl jų nedorumo.+ 5 Jis leidžia jums paveldėti kraštą ne dėl to, kad būtumėte teisūs ir doros širdies, o dėl to, kad tautos, kurias Dievas Jehova išvaro jums iš kelio, yra nedoros,+ ir dėl to, kad Jehova laikosi žodžio, kurį yra davęs jūsų protėviams Abraomui,+ Izaokui+ ir Jokūbui.+ 6 Taigi žinokite, kad šį puikų kraštą Jehova, jūsų Dievas, atiduoda jums ne dėl jūsų teisumo, nes iš tikrųjų esate kietasprandė tauta.+

7 Prisiminkite, kaip mėginote savo Dievo Jehovos kantrybę dykumoje,+ niekada to nepamirškite. Nuo pat dienos, kai palikote Egiptą, iki atėjote į šią žemę, prieš Jehovą maištavote.+ 8 Jehovos kantrybę mėginote ir prie Horebo. Jehovą jūs taip supykdėte, kad jis buvo pasiruošęs jus sunaikinti.+ 9 Aš užkopiau į kalną paimti akmens plokščių+ – plokščių sandoros, kurią su jumis sudarė Jehova,+ – ir nevalgęs, negėręs išbuvau ten 40 dienų ir 40 naktų.+ 10 Jehova davė man dvi akmens plokštes, prirašytas savo paties pirštu. Jose buvo žodžiai, kuriuos Jehova jums paskelbė kalbėdamas iš ugnies tą dieną, kai buvote susirinkę prie kalno.+ 11 Taigi praėjus 40 dienų ir 40 naktų Jehova padavė man tas akmenines sandoros plokštes. 12 Jehova man tarė: ‘Kelkis ir skubiai leiskis žemyn, nes tauta, kurią išvedei iš Egipto, elgiasi nedorai.+ Greitai jie nuklydo nuo kelio, kurį jiems buvau nurodęs. Jie nusiliejo sau stabą!’+ 13 Dar Jehova man pasakė: ‘Matau, kad ši tauta išties kietasprandė!+ 14 Todėl pasitrauk, leisk man juos sunaikinti. Aš ištrinsiu jų vardą po dangumi ir iš tavęs iškildinsiu kitą tautą, galingesnę ir gausesnę.’+

15 Abiem sandoros plokštėmis nešinas nusileidau žemyn nuo kalno+ – visas kalnas skendėjo liepsnose.+ 16 Tada pamačiau, kad nusidėjote savo Dievui Jehovai. Jūs nusiliedinote veršį! Kaip greit nuklydote nuo kelio, kurį Jehova buvo parodęs!+ 17 Iškėlęs plokštes trenkiau žemėn ir jūsų akivaizdoje sudaužiau.+ 18 Kaip ir pirmąsyk, parpuoliau kniūbsčias priešais Jehovą ir gulėjau 40 dienų ir 40 naktų. Aš nei valgiau, nei gėriau,+ nes Jehovos akivaizdoje elgėtės nedorai ir savo nuodėmėmis jį įskaudinote. 19 Išsigandau Jehovos degančios rūstybės,+ nes jis jau ketino jus sunaikinti. Vis dėlto Jehova išklausė mane ir tąkart.+

20 Jehova taip supyko ant Aarono, kad buvo pasiruošęs atimti jam gyvastį.+ Bet aš maldavau už Aaroną. 21 Tada paėmiau jūsų padarytą veršį,+ per kurį nusidėjote, ir įmečiau į ugnį. Viską sutrupinau, sutryniau į dulkes ir subėriau į upelį, atitekantį nuo kalno.+

22 Jehovos kantrybę mėginote ir prie Taberos,+ Masos,+ Kibrot Taavos.+ 23 Kai Jehova siuntė jus iš Kadeš Barnėjos+ sakydamas: ‘Eikite ir užimkite kraštą, kurį jums atiduodu’, jūs vėl pasipriešinote savo Dievo Jehovos įsakymui.+ Savo Dievu jūs netikėjote+ ir jo neklausėte. 24 Visą laiką, kiek jus pažįstu, prieš Jehovą maištavote.

25 Parpuoliau priešais Jehovą ir kniūbsčias gulėjau jo akivaizdoje 40 dienų ir 40 naktų,+ nes Jehova norėjo jus sunaikinti. 26 Maldavau Jehovos ir jam sakiau: ‘Visavaldi Jehova, nepražudyk savo tautos, nes jie – tavo nuosavybė*,+ tu savo didybe juos atpirkai ir išvedei iš Egipto galinga ranka.+ 27 Prisimink savo tarnus Abraomą, Izaoką ir Jokūbą,+ atleisk šiai tautai už jos užsispyrimą, piktenybę ir nuodėmę,+ 28 kad krašto, iš kurio mus išvadavai, gyventojai paskui nekalbėtų: „Jehova nepajėgė atvesti jų į pažadėtą žemę. Jis nekentė jų, todėl išvedė, kad pražudytų dykumoje.“+ 29 Juk jie yra tavoji tauta, tavo paties nuosavybė*+ – žmonės, kuriuos tu išvedei didžia galia ir iškelta ranka.’+

10 Tada Jehova man tarė: ‘Nutašyk iš akmens dvi plokštes, tokias kaip pirmosios,+ ir padirbk iš medžio skrynią. Tada užkopk pas mane ant kalno. 2 Tose plokštėse įrašysiu tuos pačius žodžius kaip ir pirmosiose, kurias sudaužei. Įdėsi plokštes į skrynią.’ 3 Taigi iš akacijos medžio padariau skrynią, nutašiau dvi akmens plokštes, panašias į pirmąsias, ir jomis nešinas užlipau ant kalno.+ 4 Jehova, kaip ir anąkart, plokštėse įrašė Dešimt įsakymų*+ – žodžius, kuriuos pasakė ant kalno iš ugnies+ aną dieną, kai buvo susirinkusi visa tauta.+ Jehova padavė jas man. 5 Nusileidau nuo kalno+ ir įdėjau plokštes į skrynią, kurią buvau padaręs. Ten jos ir laikomos, kaip liepė Jehova.

6 Iš Beeroto Bene Jaakano izraelitai iškeliavo į Moserą. Ten mirė ir buvo palaidotas Aaronas.+ Jo vietoje kunigu stojo tarnauti jo sūnus Eleazaras.+ 7 Paskui jie patraukė į Gudgodą, iš Gudgodos – į Jotbatą,+ vandeningų upelių kraštą.

8 Tuomet Jehova atskyrė Levio giminę,+ kad neštų Jehovos Sandoros Skrynią,+ tarnautų Jehovos akivaizdoje ir jo vardu laimintų.+ Taip levitai daro iki šiol. 9 Todėl Levis, kitaip nei jo broliai, dalies negavo, paveldo jis neturi. Jo paveldas – Jehova, kaip Dievas Jehova jam buvo sakęs.+ 10 Ant kalno, kaip ir anąkart, išbuvau 40 dienų ir 40 naktų.+ Jehova vėl mane išklausė+ – Jehova nusprendė jūsų nesunaikinti. 11 Paskui Jehova man tarė: ‘Eik ir stok tautos priekyje. Tegul visi ruošiasi keliauti užimti krašto, kurį esu prisiekęs atiduoti jų protėviams.’+

12 Taigi, Izraeli, ar daug Jehova, tavo Dievas, iš tavęs tikisi?+ Tik kad bijotum savo Dievo Jehovos,+ eitum jo keliais+ ir jį mylėtum, kad tarnautum Dievui Jehovai visa širdimi ir visa siela+ 13 ir kad laikytumeisi Jehovos įsakų ir įstatų, kuriuos šiandien tau skelbiu tavo labui.+ 14 Štai Dievui Jehovai priklauso dangus, net dangaus aukštybės*, žemė ir visa, kas joje.+ 15 Bet tik su tavo protėviais Jehova susisaistė, jiems savo meilę parodė ir tik jus, jų palikuonius, išsirinko iš visų tautų,+ kaip pats šiandien matai. 16 Tad apvalykite* savo širdis+ ir nebebūkite kietasprandžiai,+ 17 nes Dievas Jehova yra dievų Dievas+ ir viešpačių Viešpats – didis, galingas, pagarbią baimę keliantis Dievas. Jis nė su vienu nesielgia šališkai+ ir neima kyšio. 18 Jis gina našlaičio ir našlės teises,+ myli svetimšalį+ ir duoda jam maisto ir drabužių. 19 Jūs irgi mylėkite svetimšalį, juk patys buvote svetimšaliai Egipto žemėje.+

20 Bijok Jehovos, savo Dievo, jam tarnauk,+ prie jo glauskis ir tik jo vardu prisiek. 21 Jį vienintelį šlovink.+ Jis yra tavo Dievas, kuris dėl tavęs padarė didžių, stulbinamų darbų, ir tu savo akimis juos matei.+ 22 Į Egiptą atsikėlė 70 tavo protėvių,+ bet Dievas Jehova jus taip pagausino, kad dabar jūsų – kaip žvaigždžių danguje.+

11 Mylėk Jehovą, savo Dievą,+ ir visada vykdyk įsipareigojimus jam, laikykis jo įstatų, teisinių nuostatų ir įsakų. 2 Jūs suprantate, kad šiandien kreipiuosi į jus – ne į jūsų vaikus, mat jie nežino ir nepatyrė Dievo Jehovos drausminimo,+ nematė jo didybės,+ jo iškeltos galingos rankos.+ 3 Jie nematė jo ženklų ir darbų – visko, ką jis padarė Egipto valdovui faraonui ir visam jo kraštui.+ 4 Jūsų vaikai nematė, kaip jus atsivijusią Egipto kariuomenę, faraono žirgus ir kovos vežimus Jehova užliejo Raudonosios jūros vandenimis ir visiems laikams pražudė.+ 5 Jie nepatyrė, kaip jis rūpinosi jumis dykumoje iki pat tol, kol atėjote į šią vietą, 6 ir nematė, ką jis padarė Rubeno sūnaus Eliabo sūnums Datanui ir Abiramui, – kaip viso Izraelio akivaizdoje atsivėrusi žemė prarijo juos sykiu su namiškiais, palapinėmis ir su jų bendrais.+ 7 O jūs visus tuos didingus Jehovos darbus matėte savo akimis.

8 Laikykitės visų įsakymų, kuriuos šiandien jums skelbiu, kad būtumėte stiprūs, įžengtumėte į šį kraštą ir jį užvaldytumėte 9 ir kad ilgai gyventumėte+ pienu ir medumi tekančioje žemėje,+ kurią Jehova prisiekė duoti jūsų protėviams ir jų palikuoniams.+

10 Žemė, kurią ruošiatės paimti nuosavybėn, ne tokia kaip jūsų paliktasis Egiptas. Tenai sėdavote laukus ir vargdavote laistydami* juos kaip daržą. 11 Žemė, kurios einate užimti, yra kalnų ir slėnių kraštas,+ ją laisto lietus iš dangaus.+ 12 Tai žemė, kuria rūpinasi Jehova, jūsų Dievas. Jehovos akys stebi ją visą laiką – nuo metų pradžios iki pabaigos.

13 Jei noriai paklusite įsakams, kuriuos šiandien perduodu, ir Jehovą, savo Dievą, mylėsite, jam tarnausite visa širdimi ir visa siela,+ 14 jis siųs* jūsų kraštui lietų reikiamu metu – rudenį ir pavasarį. Užderės jūsų javai, turėsite jauno vyno ir aliejaus.+ 15 Jis želdins* jūsų bandoms žolę ganyklose, maisto jums bus iki soties.+ 16 Tik žiūrėkite, kad širdimi nenuklystumėte ir kad nesusiviliotumėte garbinti kitų dievų ir jiems lenktis.+ 17 Antraip Jehova užsirūstins ant jūsų ir uždarys dangų. Lietaus nebebus,+ žemė nebeduos derliaus, ir veikiai tame puikiame krašte, kurį Jehova jums duoda, jūsų nebeliks.+

18 Saugok šiuos žodžius savo širdyje ir sieloje, užsirišk juos kaip priminimą ant rankos, nešiok lyg raištį ant kaktos.+ 19 Mokyk jų savo vaikus, kalbėk apie juos, kai esi namuose, kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi.+ 20 Užrašyk juos namuose ant durų staktos ir ant savo kiemo vartų, 21 kad krašte, kurį Jehova prisiekė atiduoti jūsų protėviams,+ tu ir tavo palikuoniai gyventumėte ilgai+ – tol, kol dangus bus virš žemės.

22 Jeigu rūpestingai laikysiesi įsakymų, kuriuos tau duodu, jei juos vykdysi, jei savo Dievą Jehovą mylėsi,+ jei vaikščiosi jo keliais ir prie jo glausiesi,+ 23 Jehova pašalins tau iš kelio visas tautas,+ didesnes ir gausesnes už tave, tu išvarysi jas iš jų žemių.+ 24 Kiekvienas lopinėlis, į kurį įkelsi koją, priklausys tau.+ Jūsų žemės drieksis nuo dykumos iki Libano, nuo Upės, tai yra nuo Eufrato, iki vakarų jūros*.+ 25 Niekas prieš jus neatsilaikys.+ Jūsų Dievas Jehova, kaip yra pažadėjęs, sukels išgąstį ir klaiką visame krašte, į kurį ruošiatės įžengti.+

26 Štai duodu jums rinktis palaiminimą arba prakeikimą.+ 27 Jei klausysite savo Dievo Jehovos įsakymų, kuriuos jums šiandien skelbiu, būsite laiminami.+ 28 Jei savo Dievo Jehovos įsakymų neklausysite, jei nuklysite nuo kelio, kuriuo šiandien įsakau jums eiti, ir nuseksite paskui svetimus dievus, būsite prakeikti.+

29 Kai Dievas Jehova įves tave į tavo paveldo kraštą, ant Garizimo kalno paskelbsi palaiminimus, o ant Ebalo kalno – prakeikimus.+ 30 Tie kalnai, kaip žinote, yra kitapus Jordano, vakarų* pusėje, Araboje gyvenančių kanaaniečių krašte, priešais Gilgalą, netoli didžiųjų Morės medžių.+ 31 Jūs pereisite Jordaną ir užimsite kraštą, kurį jūsų Dievas Jehova jums atiduoda.+ Kai jį užimsite ir būsite jame įsikūrę, 32 žiūrėkite, kad rūpestingai laikytumėtės visų įstatų ir teisinių nuostatų, kuriuos šiandien jums skelbiu.+

12 Štai tokių įsakymų ir teisinių nuostatų turėsite rūpestingai laikytis per visas savo gyvenimo dienas krašte, kurį jūsų protėvių Dievas Jehova duos jums paveldėti. 2 Kai išvarysite tautas, išnaikinkite visas jų šventavietes, kuriose jos garbina savo dievus,+ – ant kalnų, ant kalvų, po kiekvienu vešliu medžiu. 3 Išgriaukite jų aukurus, sudaužykite šventstulpius*,+ sudeginkite Ašeros stulpus*, sukapokite stabus,+ – kad jų dievų vardų ten niekas nebeminėtų.+

4 Jūs savo Dievą Jehovą garbinsite ne taip.+ 5 Dievą Jehovą garbinsite vietoje, kurią vienos iš tavo giminių žemėje jis pats pasirinks savo ir savo vardo buveine.+ Ten eisite 6 ir ten pristatysite deginamąsias aukas,+ atnašas, dešimtines,+ savo dovanas,+ įžado aukas, geros valios aukas,+ savo bandų ir kaimenių pirmadėlius.+ 7 Ten Jehovos, savo Dievo, akivaizdoje valgysite drauge su namiškiais+ ir džiaugsitės visais savo darbais,+ nes Dievas Jehova bus jus palaiminęs.

8 Nebedarysite, kaip šiandien darome. Kiekvienas daro taip, kaip jam atrodo teisinga, 9 nes dar nesate įėję į atilsio žemę,+ kurią Dievas Jehova duoda paveldėti. 10 Kai persikelsite per Jordaną+ ir įsikursite krašte, kurį Dievas Jehova duoda jums nuosavybėn, Dievas suteiks jums atilsį nuo visų jūsų priešų ir jūs gyvensite saugiai.+ 11 Visa, ką jums įsakau, – deginamąsias aukas, atnašas, dešimtines,+ savo dovanas, įžado Jehovai aukas, – nešite į vietą, kurią Dievas Jehova pasirinks savo vardo buveine.+ 12 Visi džiaugsitės savo Dievo Jehovos akivaizdoje+ – ir tu, ir tavo sūnūs, dukterys, vergai ir vergės. Džiaugsis ir tavo miestuose gyvenantys levitai, neturintys dalies ir paveldo tarp jūsų.+ 13 Žiūrėk, kad neaukotum deginamųjų aukų niekur kitur.+ 14 Jehova išrinks vietą vienos iš tavo giminių žemėje ir tik tenai aukosi deginamąsias aukas, ten turėsi daryti viską, ką tau įsakau.+

15 Bet jeigu norėsi pasipjauti gyvulį mėsai, galėsi tai daryti bet kuriame iš savo miestų ir jį valgyti+ – sotintis tuo, kuo Jehova, tavo Dievas, bus dosniai tave palaiminęs. Jį galės valgyti tiek švarus, tiek nešvarus žmogus, kaip kad valgote gazelės ar elnio mėsą. 16 Tačiau kraujo nevalgysi,+ išliesi jį žemėn kaip vandenį.+ 17 Savo miestuose negalėsi valgyti javų, jauno vyno ir aliejaus iš dešimtinės, taip pat bandų ir kaimenių pirmadėlių+ – nieko, ką būsi atnešęs kaip įžado ar geros valios auką, ar savo dovaną. 18 Dievo Jehovos akivaizdoje turėsi visa tai valgyti vietoje, kurią Dievas Jehova pasirinks,+ – valgysi tu, tavo sūnus ir duktė, tavo tarnas ir tarnaitė, taip pat levitai, gyvenantys tavo miestuose. Džiaugsiesi Jehovos, savo Dievo, akivaizdoje visais savo darbais. 19 Žiūrėk, kad levitai būtų aprūpinti+ per visą laiką, kol gyvensi savo žemėje.

20 Kai Dievas Jehova, kaip žadėjo, išplės tavo žemes+ ir tu tarsi sau: ‘Noriu mėsos’, gali valgyti, kada tik patinka, kada tik tavo sielai jos norėsis.+ 21 Jeigu vieta, Dievo Jehovos išsirinkta buveine savajam vardui,+ bus toli, galviją ar avį iš bandų, kurias Jehova tau bus davęs, panorėjęs gali pjauti ir jo mėsą valgyti savo mieste, kaip esu įsakęs. 22 Valgyk ją, kaip valgote gazelės mėsą ar elnieną.+ Tiek švarus, tiek nešvarus žmogus gali ją valgyti. 23 Tik žiūrėk, nevalgyk kraujo,+ nes kraujas yra gyvybė.+ Mėsos su gyvybe nevalgysi. 24 Kraujo valgyti nevalia, išliesi jį kaip vandenį ant žemės.+ 25 Taigi kraujo nevalgysi, būsi klusnus. Taip darysi, kas Jehovos akyse teisinga, todėl tau ir tavo vaikams seksis. 26 Bet šventas dovanas ir įžado aukas privalėsi atnešti į vietą, kurią Jehova išsirinks. 27 Ten ant Dievo Jehovos aukuro aukosi deginamųjų aukų mėsą ir kraują.+ Kitų aukų kraujas turi būti išpiltas priešais tavo Dievo Jehovos aukurą,+ o mėsą gali valgyti.

28 Rūpestingai laikykis visų įsakymų, kuriuos tau šiandien perduodu. Jei darysi, kas gera ir teisu Dievo Jehovos akyse, tau ir tavo vaikams visada gerai seksis.

29 Kai Dievas Jehova bus pašalinęs tau iš kelio tautas, kurių žemių eini užimti,+ ir tu būsi įsikūręs jų krašte, 30 žiūrėk, kad neįpultum į pinkles. Neklausinėk apie anų tautų dievus ir nesakyk: ‘Kaip tos tautos garbino savo dievus? Aš irgi noriu taip daryti.’+ 31 Jehovą, savo Dievą, garbinsi kitaip, nei tie žmonės savuosius dievus garbina. Juk norėdami dievams įtikti jie daro tai, kas Jehovai bjauru ir ko jis nekenčia. Net savo sūnus ir dukteris jie aukoja ugnyje dievams.+ 32 Žiūrėk, laikykis visų žodžių, kuriuos šiandien tau skelbiu.+ Nieko prie jų nepridėk ir nieko neatimk.+

13 Jei tarp jūsų iškilęs pranašas ar pranašingų sapnų regėtojas duotų kokį ženklą ar paskelbtų kokią pranašystę 2 ir tas ženklas ar pranašystė išsipildytų, bet jis sakytų: ‘Eime paskui kitus dievus ir jiems tarnaukime’, – paskui dievus, kurių nepažįstate, – 3 tokio pranašo ar sapnuotojo neklausykite,+ nes jūsų Dievas Jehova tikrina jus,+ norėdamas sužinoti, ar mylite savo Dievą Jehovą visa širdimi ir visa siela.+ 4 Tik paskui Dievą Jehovą turite eiti, tik jo bijoti, tik jo įstatymų laikytis ir tik jo balso klausyti. Jam vieninteliam turite tarnauti, prie jo vienintelio glaustis.+ 5 O tas pranašas ar sapnuotojas turi būti nubaustas mirtimi,+ nes kurstė maištą prieš Jehovą, jūsų Dievą, išvedusį jus iš Egipto, atpirkusį iš vergystės krašto, ir norėjo nugręžti jus nuo kelio, kurį Dievas Jehova buvo nurodęs. Pašalinkite blogį iš savo tarpo.+

6 Jei tavo brolis, tavo motinos sūnus, arba tavo sūnus ar duktė, mylima žmona ar artimiausias draugas slapta tave įkalbinėtų: ‘Eime garbinti kitų dievų’,+ jei kviestų garbinti dievus, kurių nei tu, nei tavo protėviai nepažinojo, – 7 kokį nors dievą aplinkinių tautų, gyvenančių arti ar toli nuo tavęs, nuo vieno žemės krašto iki kito, – 8 nesiduok jo įkalbamas ir neklausyk.+ Negailėsi jo, nerodysi užuojautos ir nedangstysi – 9 turėsi jį užmušti.+ Kai bus baudžiamas mirtimi, pirmas pakelsi prieš jį ranką, paskui pakels visi kiti.+ 10 Užmėtysi tokį akmenimis,+ nes jis kėsinosi nugręžti tave nuo Jehovos, tavo Dievo, kuris išvedė tave iš Egipto, iš vergystės krašto. 11 Apie tai išgirdęs, visas Izraelis išsigąs ir tokios nedorybės niekas nebedrįs daryti.+

12 Jei išgirsite, kad kokiame nors iš miestų, kuriuos Dievas Jehova leido jums užimti, 13 yra atsiradę niekšų ir kad jie klaidina miesto gyventojus sakydami: ‘Eime garbinti kitų dievų’ – dievų, kurių nepažįstate, – 14 turėsite reikalą ištirti. Viską nuodugniai išsiaiškinsite ir apklausite žmones.+ Jei paaiškės, kad tai tiesa, kad tarp jūsų vyksta toks bjaurus dalykas, 15 miesto gyventojus išžudysite kalaviju.+ Miestą ir viską jame, įskaitant gyvulius, turėsite sunaikinti.+ 16 Sunešite grobį į aikštės vidurį ir miestą sudeginsite. Tas grobis bus paaukotas Dievui Jehovai kaip deginamoji auka. Miestas taps griuvėsių krūva amžiams ir niekada nebus atstatytas. 17 Nepaimsite nieko iš sunaikinti skirtų daiktų,+ kad Jehova liautųsi rūstavęs, kad jūsų pasigailėtų – pasigailėtų ir jus padaugintų, kaip yra pažadėjęs jūsų protėviams.+ 18 Turite paklusti savo Dievui Jehovai, laikytis visų jo įsakymų, kuriuos šiandien skelbiu, ir daryti, kas teisinga mūsų Dievo Jehovos akyse.+

14 Jūs esate Jehovos, savo Dievo, vaikai. Neraižysite savęs+ ir neskusite antakių* dėl mirusiojo,+ 2 nes esate šventa Jehovos, savo Dievo, tauta.+ Jehova išsirinko jus iš visų žemėje gyvenančių tautų, kad būtumėte jo ypatinga nuosavybė*.+

3 Nevalgysite to, kas pasibjaurėtina.+ 4 Štai gyvūnai, kuriuos galite valgyti:+ jautis, avis, ožka, 5 elnias, gazelė, stirna, laukinis ožys, antilopė, laukinė avis ir kalninė avis. 6 Galite valgyti bet kokį gyvūną, kuris turi skeltas nagas ir atrajoja. 7 Tačiau gyvūno, kuris yra tik atrajotojas arba tik skeltanagis, nevalgysite. Nevalgysite kupranugario, kiškio, uolinio damano. Nors ir atrajoja, jie nėra skeltanagiai. Jie jums nešvarūs.+ 8 Taip pat nevalgysite kiaulės. Nors turi skeltas nagas, ji neatrajoja, todėl yra nešvari. Visų šių gyvūnų mėsos nevalgysite ir jų gaišenos neliesite.

9 Iš vandens gyvūnų galite valgyti tuos, kurie turi pelekus ir žvynus. Tokius galite valgyti.+ 10 Tačiau kurie pelekų ir žvynų neturi, tų nevalgysite. Jie jums nešvarūs.

11 Galite valgyti visus švarius paukščius. 12 Nevalgysite šių: erelio, erelio žuvininko, tamsiojo grifo,+ 13 rudojo, juodojo ir visų kitų peslių, 14 visų rūšių kranklių, 15 stručio, dykuminio apuokėlio, kiro, visų rūšių sakalų, 16 pelėdikės, mažojo apuoko, gulbės, 17 pelikano, maitgrifio, kormorano, 18 gandro, visų rūšių garnių, kukučio ir šikšnosparnio. 19 Visi sparnuoti knibždantys gyviai* jums yra nešvarūs. Jų nevalgysite. 20 Visus švarius sparnuočius galite valgyti.

21 Nevalgysite jokio gyvūno gaišenos.+ Gaišeną galite atiduoti valgyti svetimtaučiams, gyvenantiems jūsų miestuose, arba parduoti svetimšaliams. O jūs esate šventa savo Dievo Jehovos tauta.

Nevirsi ožiuko jo motinos piene.+

22 Kasmet atiduosi dešimtinę nuo viso savo pasėlių derliaus.+ 23 Dešimtąją dalį grūdų, jauno vyno, aliejaus, taip pat galvijų ir avių pirmadėlius valgysi savo Dievo Jehovos akivaizdoje, toje vietoje, kurią jis bus išsirinkęs savo vardo buveine,+ idant suprastum, kad visada turi bijoti Jehovos, savo Dievo.+

24 Bet jei vieta, kurią Jehova, tavo Dievas, išsirinks savo vardo buveine,+ bus per toli ir jei Dievas Jehova bus tave taip dosniai palaiminęs, kad nepajėgsi tokį ilgą kelią gabenti dešimtinės, 25 tada visa tai parduok ir keliauk su pinigais į Dievo Jehovos išrinktą vietą. 26 Už tuos pinigus nusipirk, ko tik trokšta tavo siela – galvijų, avių, ožkų, vyno ar kitokio svaigiojo gėrimo, – ko tiktai nori. Valgykite visa tai Jehovos, savo Dievo, akivaizdoje drauge su namiškiais ir visi džiaukitės.+ 27 Nepamiršk jūsų miestuose gyvenančių levitų,+ nes, kitaip nei tu, jie neturi dalies, jokio paveldo.+

28 Kas treti metai atneši dešimtąją dalį metų derliaus ir sukrausi į miesto sandėlius.+ 29 Jokios dalies, jokio paveldo neturintis levitas, taip pat svetimšalis, našlaitis ir našlė, gyvenantys tavo mieste, galės ateiti ir valgyti ligi soties.+ Už tai Jehova, tavo Dievas, laimins visus tavo darbus.+

15 Kas septinti metai bus atleidimo nuo skolų metai.+ 2 Darysite taip: kiekvienas skolintojas dovanos savo artimui skolą, nebereikalaus iš artimo ar brolio jos grąžinti, nes tie metai paskelbti atleidimo metais Jehovos šlovei.+ 3 Skolos gali reikalauti iš svetimtaučio,+ bet savo brolio skolą, kad ir kokia ji būtų, privalai dovanoti. 4 Tarp jūsų neturi būti vargšų. Jehova tave laiminte laimins krašte, kurį jis pats, tavo Dievas Jehova, atiduoda tau nuosavybėn,+ 5 jei tik paklusi Dievo Jehovos balsui ir tiksliai laikysiesi visų įsakymų, kuriuos šiandien tau perduodu.+ 6 Dievas Jehova tave laimins, kaip yra pažadėjęs, ir tu skolinsi* daugeliui tautų, pačiam skolintis nereikės.+ Tu viešpatausi daugeliui tautų, o tau niekas neviešpataus.+

7 Jei kuris iš tavo brolių, gyvenančių viename iš miestų žemėje, kurią Jehova, jūsų Dievas, jums duoda, nuskurs, nebūk jam kietaširdis. Varguoliui nieko nešykštėk+ – 8 dosniai atverk savo ranką,+ skolink visa, ko jam reikia, ko tik jis stokoja. 9 Sergėkis, kad širdyje neimtum nedorai mąstyti: ‘Artėja septintieji, atleidimo nuo skolų, metai’,+ žiūrėk, kad dėl to suvargusiam broliui nepašykštėtum savo gero, nepaleistum jo tuščiomis. Antraip, jeigu jis šauksis Jehovos, tu būsi užsitraukęs kaltę.+ 10 Duok jam negailėdamas,+ tavo širdis tebūna dosni, tada Jehova, tavo Dievas, laimins visus tavo darbus ir sumanymus.+ 11 Tarp jūsų visada bus vargšų,+ todėl tau ir įsakau: ‘Plačiai atverk delną suvargusiam ir nuskurdusiam broliui savo krašte.’+

12 Jei tavo tautietis, hebrajas ar hebrajė, tau parsiduoda ir ištarnauja pas tave šešerius metus, septintaisiais turi duoti jam laisvę.+ 13 Suteikdamas vergui laisvę, neišleisk jo tuščiomis. 14 Dosniai aprūpink jį, negailėk nieko iš to, ką turi savo bandoje, ant grendymo, aliejaus ir vyno spaudykloje. Kaip Dievas Jehova tave palaimino, taip ir tu tautiečiui nieko nešykštėk. 15 Nepamiršk, kad pats buvai vergas Egipto žemėje ir kad Dievas Jehova tave išpirko. Todėl šiandien ir duodu tau šitą įsakymą.

16 Bet jeigu vergui patiks pas tave tarnauti, jeigu jis pamils tave ir tavo namiškius ir sakys: ‘Norėčiau likti pas tave’,+ 17 paimsi ylą ir, pastatęs jį prie durų, perdursi jam ausį. Tada jis tau vergaus visą laiką. Tą pat padarysi ir vergei. 18 Nesigailėk, kad turi paleisti vergą į laisvę, nes per tuos šešerius metus jis uždirbo tau dukart daugiau negu samdinys ir tavo Dievas Jehova dosniai tave laimino.

19 Pirmadėlius patinėlius iš savo galvijų bandų, avių ir ožkų kaimenių paskirsi* Jehovai, savo Dievui.+ Galvijo* pirmadėlys jokio darbo nedirbs, avies ir ožkos pirmadėlio nekirpsi. 20 Tu ir tavo šeimyna kasmet valgysite juos savo Dievo Jehovos akivaizdoje, vietoje, kurią Jehova išsirinks.+ 21 Jeigu gyvulys turėtų kokį trūkumą – būtų raišas, aklas ar su kita didele yda, – tokio Dievui Jehovai neaukosite.+ 22 Juos galite valgyti savo miestuose. Tiek švarus, tiek nešvarus žmogus galės valgyti jų mėsą, kaip valgo gazelės mėsą ar elnieną.+ 23 Tik jų kraujo nevalgysite+ – išliesite žemėn kaip vandenį.+

16 Abibo* mėnesį švęsi Paschą savo Dievo Jehovos garbei,+ nes tą mėnesį Jehova, tavo Dievas, nakčia išvedė tave iš Egipto.+ 2 Vietoje, kurią Jehova pasirinks savo vardo buveine,+ aukosi Dievui Jehovai Paschos auką+ iš avių ir ožkų kaimenės ir iš galvijų bandos.+ 3 Kartu su Paschos auka nevalgysi nieko su raugu.+ Septynias dienas valgysite neraugintą duoną – vargo duoną, kokią valgėte išėję paskubomis iš Egipto,+ – idant niekada nepamirštumėte tos dienos, kai išėjote iš Egipto žemės.+ 4 Visas septynias dienas jūsų gyvenvietėse neturi būti jokio raugo.+ Mėsos, kurią aukosite pirmos dienos vakarą, nepaliksite iki ryto nė trupučio.+ 5 Paschos auką aukosite ne bet kuriame iš Jehovos Dievo duotų miestų, 6 o tik tame, kurį Dievas Jehova pasirinks savo vardo buveine. Aukosite Paschos auką vakare, saulei nusileidus,+ tokiu pat laiku kaip tada, kai išėjote iš Egipto. 7 Ją ruošite ir valgysite+ vietoje, kurią jūsų Dievas Jehova bus pasirinkęs.+ Ryte galėsite grįžti į savo palapines. 8 Duoną be raugo valgysite šešias dienas, o septintą susirinksite į iškilmingą sueigą Dievo Jehovos garbei. Nedirbsite jokio darbo.+

9 Suskaičiuosite septynias savaites – septynias savaites nuo tada, kai pjautuvas pirmą kartą palies javus.+ 10 Tada savo Dievo Jehovos garbei švęsite Savaičių šventę.+ Atnešite geros valios auką – duosite atitinkamai pagal tai, kiek Jehova bus jus palaiminęs.+ 11 Vietoje, kurią Dievas Jehova bus išsirinkęs savo vardo buveine, savo Dievo Jehovos akivaizdoje visi džiaugsitės – jūs patys, jūsų sūnūs ir dukros, vergai ir vergės, jūsų miestuose gyvenantys levitai, svetimšaliai, našlės ir našlaičiai.+ 12 Nepamirškite, kad buvote vergai Egipte,+ laikykitės visų šių nurodymų, vykdykite juos.

13 Iškūlę javus, išspaudę aliejų ir vyną, septynias dienas švęsite Palapinių šventę.+ 14 Per visą šią šventę būkite linksmi+ – jūs, jūsų sūnūs ir dukterys, vergai ir vergės, levitai, svetimšaliai, našlės ir našlaičiai, gyvenantys jūsų miestuose. 15 Septynias dienas švęsite šventę+ Jehovos, savo Dievo, garbei vietoje, kurią Jehova bus išsirinkęs. Jehova, jūsų Dievas, laimins visą jūsų derlių, visus jūsų darbus,+ todėl galėsite džiūgauti.+

16 Tris kartus per metus – per Neraugintos duonos šventę,+ Savaičių šventę+ ir Palapinių šventę+ – visi jūsų vyrai turės pasirodyti savo Dievo Jehovos akivaizdoje, vietoje, kurią jis bus išsirinkęs. Niekas tenepasirodo Jehovos akivaizdoje tuščiomis rankomis. 17 Kiekvienas atneš dovanų atitinkamai pagal tai, kiek Dievas Jehova bus jį palaiminęs.+

18 Paskirkite teisėjus+ ir kitus pareigūnus kiekvienai giminei visuose miestuose, kuriuos Dievas Jehova bus jums davęs. Jie turės teisti teisingai. 19 Nepaminsite teisingumo,+ nebūsite šališki,+ nepriimsite kyšio, nes kyšis apakina išminčius+ ir iškraipo teisingo žmogaus žodžius. 20 Teisingumą – vien teisingumą vykdysite,+ kad gyvuotumėte ir užimtumėte kraštą, kurį Dievas Jehova jums duoda.

21 Pastatęs savo Dievui Jehovai aukurą, prie jo nesodinsi jokio medžio ir nepadarysi iš jo Ašeros stulpo*.+

22 Nesistatysi jokio šventstulpio*,+ nes Dievas Jehova to nekenčia.

17 Neaukosi Dievui Jehovai nesveiko ar kokį nors trūkumą turinčio jaučio ar avies, nes tokia auka tavo Dievui Jehovai būtų pasibjaurėtina.+

2 Jei kuriame Dievo Jehovos jums duotame mieste koks žmogus – vyras ar moteris – imtų daryti pikta Dievo Jehovos akyse, paniekintų jo sandorą+ 3 ir pradėtų garbinti kitus dievus, lenktis jiems arba saulei, mėnuliui ar visai dangaus kareivijai,+ – daryti, ko nesu įsakęs,+ – 4 tai, gavęs pranešimą ar pats apie tai sužinojęs, turėsi visa rūpestingai ištirti. Jei paaiškėtų, kad Izraelyje iš tikrųjų daromas toks bjaurus nusikaltimas,+ 5 išvesite tą nedorą vyrą ar moterį už miesto vartų ir užmėtysite akmenimis.+ 6 Žmogų mirti nuteisite tik tada, jeigu jo kaltę patvirtins du ar trys liudytojai.+ Niekas negali būti nubaustas mirtimi, jei tėra vienas liudytojas.+ 7 Liudytojai pirmi pakels ranką prieš tą žmogų, paskui – visi kiti. Pašalinkite pikta iš savo tarpo.+

8 Jeigu jums savo mieste būtų per sunku išspręsti kokią nors bylą – bylą dėl kraujo praliejimo,+ pareikšto skundo, smurto ar dėl ko kito, – eikite į vietą, kurią Dievas Jehova bus išrinkęs.+ 9 Tenai kreipkitės į kunigais tarnaujančius levitus ir į tuometį teisėją,+ išdėstykite jiems visą reikalą. Jie išspręs jūsų bylą ir paskelbs sprendimą.+ 10 Sprendimą, kuris bus paskelbtas Jehovos pasirinktoje vietoje, turite vykdyti. Kaip jie pasakys, taip viską ir darykite – 11 vadovaukitės jų nurodytu įstatymu ir paskelbtu sprendimu.+ Nenukrypkite nuo to sprendimo nei į dešinę, nei į kairę.+ 12 Jeigu žmogus būtų įžūlus ir neklausytų nei kunigo, einančio tarnystę Dievui Jehovai, nei teisėjo, nubausite jį mirtimi.+ Turite pašalinti pikta iš Izraelio.+ 13 Apie tai išgirdę, žmonės išsigąs ir daugiau įžūliai nesielgs.+

14 Kai būsite įžengę į kraštą, kurį Dievas Jehova jums duoda, kai būsite jį užvaldę ir jame įsigyvenę ir kai panorėsite pasiskirti sau karalių, kaip kad daro aplinkinės tautos,+ 15 privalėsite paskirti tą, kurį išrinks Dievas Jehova.+ Karaliumi bus tik jūsų tautietis, – svetimtaučio, ne savo brolio, karaliumi nepaskirsite. 16 Jis nelaikys daug žirgų+ ir nesiųs žmonių į Egiptą norėdamas įsigyti jų daugiau,+ nes Jehova jums yra pasakęs: ‘Niekada tenai nebegrįžkite.’ 17 Karaliui nevalia vesti daug žmonų, kad jo širdis nenuklystų,+ taip pat jam nevalia kaupti per daug sidabro ir aukso.+ 18 Sėdęs į karalystės sostą, iš kunigais tarnaujančių levitų jis paims Įstatymo knygą+ ir pasidarys jos nuorašą.

19 Tą nuorašą karalius laikys pas save ir skaitys visas gyvenimo dienas,+ kad išmoktų Jehovos, savo Dievo, bijoti, vykdyti visus Įstatymo žodžius ir visus jo nuostatus,+ 20 kad širdyje neimtų puikuotis prieš savo brolius ir nenukryptų nuo tų įstatymų nei į dešinę, nei į kairę. Tada jis ir jo sūnūs ilgai karaliaus Izraelyje.

18 Nei kunigais tarnaujantys levitai, nei kiti iš Levio giminės negaus dalies, neturės paveldo Izraelyje. Jie valgys iš to, kas aukojama ugnyje Jehovai, – valgys dalį iš jo paveldo.+ 2 Kitaip nei jų broliai, jie neturės paveldo. Jehova yra jų paveldas, kaip jis jiems ir yra pasakęs.

3 Kunigai turi teisę pasiimti sau dalį iš aukojamų aukų. Kai žmogus aukoja jautį ar avį, kunigui atiteks mentė, žandikauliai ir skrandis. 4 Jam atiduosite ir pirmąsias savo derliaus gėrybes: javus, jauną vyną, aliejų, taip pat pirmąją avių ir ožkų vilną.+ 5 Dievas Jehova iš visų giminių išsirinko Levį ir jo sūnus, kad jie visada eitų tarnystę Jehovos vardo garbei.+

6 Jeigu levitas, gyvenantis viename iš Izraelio miestų,+ norėtų persikelti į vietą, kurią Jehova bus išsirinkęs,*+ ir tenai tarnauti, 7 tetarnauja jis Jehovos, savo Dievo, vardo garbei kaip ir visi jo broliai levitai, einantys tarnystę Jehovos akivaizdoje.+ 8 Jam bus skirta tokia pat maisto dalis kaip kitiems,+ net jeigu jis yra pardavęs protėvių palikimą ir turi savų lėšų.

9 Kai būsite įėję į kraštą, kurį Dievas Jehova jums atiduoda, žiūrėkite, kad neperimtumėte tenykščių tautų bjaurių papročių.+ 10 Tenebus tarp jūsų nė vieno, kuris atiduotų ugniai savo sūnų ar dukterį kaip auką,+ užsiimtų žyniavimu,+ kerėjimu,+ ženklų aiškinimu.+ Nebus tarp jūsų būrėjo,+ 11 užkalbėtojo, dvasių iššaukėjo,+ ateities spėjėjo+ ar tokio, kuris mėgintų klausinėti mirusiųjų.+ 12 Jehova bjaurisi visais, kas taip daro. Juk už tokias bjaurystes Dievas Jehova ir šalina tas tautas jums iš kelio. 13 Tad elkitės nepriekaištingai Jehovos, savo Dievo, akyse.+

14 Tautos, kurių žemes ruošiatės užimti, kreipiasi į kerėtojus+ ir žynius,+ tačiau jums Jehova, jūsų Dievas, to daryti neleidžia. 15 Dievas Jehova iš jūsų brolių paskirs jums pranašą, tokį kaip aš, ir jo turėsite klausyti.+ 16 Šitaip Dievas Jehova atsakys į jūsų prašymą, kurį ištarėte tą dieną, kai visi buvote susirinkę prie Horebo.+ ‘Tenekalba mums daugiau Dievas Jehova, – tuomet maldavote, – tenemato mūsų akys jo didžios ugnies, kad nemirtume.’+ 17 Tada Jehova man tarė: ‘Jie gerai sako. 18 Iš tavo brolių aš paskirsiu pranašą, tokį kaip tu,+ įdėsiu savo žodžius jam į lūpas+ ir jis perduos jiems viską, ką jam sakysiu.+ 19 Kas nepaklausys žodžių, kuriuos mano vardu jis kalbės, tas turės už tai atsakyti.+

20 Pranašas, kuris dedasi kalbantis mano vardu ir įžūliai sako tai, ko jam neįsakiau, arba pranašas, kuris kalba kitų dievų vardu, turi būti nubaustas mirtimi.+ 21 Bet galbūt širdyje tu svarstysi: „Iš kur man žinoti, kad tai ne Jehovos žodžiai?“ 22 Jei pranašas tvirtina kalbantis Jehovos vardu, tačiau tie žodžiai nesipildo, jei tai, ką jis sako, nepasitvirtina, vadinasi, Jehova jam nekalbėjo. Pranašas kalbėjo iš savo įžūlumo, todėl jo nebijok.’

19 Kai Dievas Jehova pašalins tautas, gyvenančias krašte, kurį jūsų Dievas Jehova jums duoda, ir jūs užėmę jų valdas apsigyvensite jų miestuose ir namuose,+ 2 turėsite parinkti tame krašte, kurį Dievas Jehova duoda jums paveldėti, tris miestus.+ 3 Žemę, Dievo Jehovos atiduotą jums nuosavybėn, padalysite į tris dalis ir nutiesite kelius į tuos miestus, kad kiekvienas, kas nužudo žmogų, galėtų į kurį nors iš jų bėgti.

4 Žmogus gali ten bėgti ir gelbėti savo gyvybę tik tokiu atveju, jeigu artimą užmušė netyčia ir priešu jo nelaikė.+ 5 Tarkim, jis su artimu išėjo į mišką malkų ir jam bekertant medį geležtė nusmuko nuo koto, pataikė į artimą ir šis numirė. Kad liktų gyvas, žmogus turi bėgti į vieną iš tų miestų.+ 6 Jeigu miestas būtų toli ir kraujo keršytojas+ perpykęs imtų žudiką vytis, jis pasivytų jį* ir nužudytų. O juk tas mirties nėra vertas, nes savo artimo nelaikė priešu.+ 7 Todėl jums įsakau paskirti tris miestus.

8 Kai Dievas Jehova išplės jūsų krašto ribas, kaip prisiekė jūsų protėviams,+ ir atiduos visas žemes, kurias jūsų protėviams pažadėjo,+ – 9 tą jis padarys, jei ištikimai vykdysite visa, ką šiandien įsakau, tai yra savo Dievą Jehovą mylėsite ir visuomet vaikščiosite jo keliais,+ – prie anų trijų miestų pridėsite dar tris.+ 10 Tuomet krašte, kurį Dievas Jehova duoda jums paveldėti, nebus liejamas nekaltas kraujas+ ir ant jūsų nekris kraujo kaltė.+

11 Tačiau jeigu žmogus nekentė savo artimo,+ patykojęs jį* užpuolė ir mirtinai sužeidė, o paskui pabėgo į vieną iš tų miestų, 12 jo miesto seniūnai iš ten jį parves ir atiduos į rankas kraujo keršytojui. Žudikas turi mirti.+ 13 Nepasigailėsite tokio, apvalysite Izraelį ir tauta nebus kalta dėl pralieto kraujo.+ Tada jums gerai seksis.

14 Kai Dievas Jehova bus atidavęs kraštą jūsų nuosavybėn ir kiekvienas turėsite paveldą, neperkelsi į kitą vietą savo kaimyno riboženklio,+ kurį pastatė protėviai.

15 Vieno liudytojo nepakanka, kad žmogus būtų nuteistas už kokį nors nusižengimą ar nuodėmę.+ Kaltė gali būti įrodyta tik paliudijus dviem ar trims liudytojams.+ 16 Tarkim, koks žmogus, turėdamas piktų ketinimų, apkaltina kitą padarius nusižengimą.+ 17 Abudu turės stoti Jehovos akivaizdon priešais kunigus ir teisėjus, tomis dienomis einančius tarnystę.+ 18 Teisėjai rūpestingai visa ištirs+ ir jeigu paaiškės, kad anas žmogus kalbėjo melą ir savo brolį apkaltino neteisingai, 19 turėsite padaryti jam tai, ką jis norėjo padaryti savo broliui.+ Pašalinsite nedorybę iš savo tarpo.+ 20 Kiti, išgirdę apie tai, bijos ir nedrįs taip elgtis.+ 21 Tokio piktavalio neturite pasigailėti:+ gyvybė už gyvybę, akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją.+

20 Kai eisite kautis su savo priešais ir pamatysite jų žirgus, kovos vežimus ir už jus gausesnę kariuomenę, neišsigąskite. Su jumis juk yra Jehova, jūsų Dievas, kuris išvedė jus iš Egipto žemės.+ 2 Prieš pat išžygiuojant į mūšį, ateis kunigas ir kreipsis į žmones.+ 3 Jis sakys: ‘Klausykis, Izraeli! Netrukus stosite į mūšį su savo priešais. Tebūna drąsi jūsų širdis. Neišsigąskite ir nebijokite, nedrebėkite prieš juos, 4 nes su jumis žygiuoja jūsų Dievas Jehova. Jis kausis su jūsų priešais ir jus saugos.’+

5 Tada į žmones kreipsis vadai ir sakys: ‘Gal kas iš jūsų pasistatė namą, bet dar jame neįsikūrė? Tegrįžta jis namo, kad kartais nežūtų mūšyje ir kitas jo name neapsigyventų. 6 Gal kas įsiveisė vynuogyną, bet dar nenuėmė pirmojo derliaus? Tegu keliauja namo, kad kartais nežūtų mūšyje ir kitas neskintų jo vynuogyno vaisių. 7 Gal kas susižadėjo su mergele, bet dar jos nevedė? Tegu keliauja namo,+ kad kartais nežūtų mūšyje ir kitas jos nevestų.’ 8 Pareigūnai taip pat paklaus: ‘Gal kas iš jūsų bijo, gal kam stinga drąsos?+ Tegu grįžta namo, kad per jį neimtų drebėti ir jo brolių širdys.’+ 9 Baigę kalbėti, jie paskirs karo vadus, kad vadovautų karių gretoms.

10 Kai atžygiuosite prie miesto ir ruošitės jį pulti, iš pradžių turite pasiūlyti jo gyventojams taikos sąlygas.+ 11 Jeigu jie sutiks su jūsų sąlygomis ir atvers jums vartus, visiems mieste esantiems žmonėms uždėsite darbo prievolę ir jie jums tarnaus.+ 12 Bet jeigu miesto gyventojai atsisakys sudaryti taiką ir stos su jumis į kovą, miestą apgulsite. 13 Jehova, jūsų Dievas, atiduos miestą jums į rankas ir jūs išžudysite vyrus kalaviju. 14 Moteris, vaikus, gyvulius ir visa, kas yra mieste, tai yra visą grobį, galite pasiimti sau.+ Valgysite tai, ką būsite atėmę iš savo priešų, ką Dievas Jehova jums atiduos.+

15 Taip elgsitės su visais miestais, esančiais labai toli nuo jūsų, nepriklausančiais kaimyninėms tautoms. 16 Tačiau miestuose, kurie toms tautoms priklauso ir kuriuos Dievas Jehova davė jums paveldėti, nė vieno nepaliksite gyvo.+ 17 Kaip Dievas Jehova jums ir įsakė, visiškai sunaikinsite hetitus, amoritus, kanaaniečius, perizus, hivus ir jebusiečius,+ 18 kad jie jūsų neišmokytų bjaurysčių, kurias daro savo dievų garbei, ir jūs nenusidėtumėte Jehovai, savo Dievui.+

19 Jei apgulę kokį miestą kovosite prieš jį ilgą laiką, neimkite naikinti medžių, nemojuokite prieš juos kirviu. Jų vaisius galite valgyti, bet pačių medžių nekirsite.+ Argi medis yra žmogus, kad su juo kovotum? 20 Tik tuos medžius, kurių vaisiai netinkami valgyti, galite kirsti ir iš jų statyti apgulos įtvirtinimus, kol su jumis kovojantį miestą paimsite.

21 Jeigu krašto, kurį Dievas Jehova duoda jums nuosavybėn, laukuose būtų rastas nužudytas žmogus ir nebūtų žinoma, kas jį nužudė, 2 ateis jūsų seniūnai ir teisėjai,+ išmatuos atstumą nuo tos vietos, kur rastas lavonas, iki aplinkinių miestų 3 ir nustatys, kuris iš jų yra arčiausiai. Tada artimiausio miesto seniūnai paims iš bandos telyčią, kuri niekada nebuvo įkinkyta į darbą ir kuriai dar nebuvo uždėtas jungas, 4 nuves į slėnį, kuriame teka upelis, į vietą, kur nebuvo nei arta, nei sėta, ir ten, slėnyje*, nulauš jai sprandą.+

5 Paskui prieis kunigais tarnaujantys levitai, nes Dievas Jehova juos išsirinko, kad jam tarnautų,+ Jehovos vardu skelbtų palaiminimus+ ir paaiškintų, kaip turėtų būti sprendžiamos bylos dėl smurto.+ 6 Visiems miesto, esančio arčiausiai vietos, kur buvo rastas lavonas, seniūnams reikės nusiplauti rankas+ virš telyčios, kuriai slėnyje nulaužė sprandą, 7 ir sakyti: ‘Mūsų rankos šio kraujo nepraliejo, mūsų akys nematė, kaip jis buvo pralietas. 8 O Jehova, nereikalauk Izraelio, savo išpirktosios tautos,+ atsakyti už šį pralietą kraują. Tenebūna tavo tauta, Izraelis, kalta dėl pralieto nekalto kraujo.’+ Ir kraujo kaltė jai nebus įskaityta. 9 Taip apsivalysite ir nebūsite kalti dėl pralieto nekalto kraujo. Būsite padarę, kas teisinga Jehovos akyse.

10 Tarkim, tu išeisi kautis su priešais ir, tavo Dievui Jehovai atidavus juos tau į rankas, paimsi juos nelaisvėn.+ 11 Jeigu tarp belaisvių pamatytum gražią moterį, jei ji tau patiktų ir norėtum imti ją į žmonas, 12 gali parsivesti ją namo. Moteris turės nusiskusti galvą, nusikarpyti nagus, 13 nusivilkti belaisvės drabužius ir apsigyvens tavo namuose. Terauda ji visą mėnesį+ savo tėvo ir motinos, tada galėsi su ja sueiti. Tu tapsi jos vyru, o ji – tavo žmona. 14 Jeigu nebebūsi ja patenkintas, turėsi leisti jai išeiti,+ kur norės. Negalėsi jos parduoti ar šiurkščiai su ja elgtis, nes jau ir taip ją pažeminai.

15 Jeigu vyras turi dvi žmonas ir vieną myli labiau nei kitą* ir jei abi pagimdo jam sūnus, tačiau pirmagimis yra iš nemylimosios,+ 16 tą dieną, kai dalys sūnums paveldą, jis negalės mylimosios sūnaus laikyti pirmagimiu vietoj nemylimosios sūnaus, savo pirmagimio. 17 Jis pripažins pirmagimiu nemylimos žmonos sūnų ir duos jam dvigubą dalį, nes jis yra jo vyrystės pirmasis vaisius. Pirmagimio teisės priklauso jam.+

18 Jeigu kieno nors sūnus yra užsispyręs ir maištingas, neklauso nei tėvo, nei motinos,+ jei nepaiso jų drausminimo,+ 19 tėvas su motina turi atvesti jį prie miesto vartų pas seniūnus. 20 Miesto seniūnams jie paaiškins: ‘Šitas mūsų sūnus yra užsispyręs, maištingas ir mūsų neklauso. Jis rajūnas+ ir girtuoklis.’+ 21 Tada visi miesto vyrai užmėtys jį akmenimis. Taip pašalinsite nedorybę iš savo tarpo ir visas Izraelis, apie tai išgirdęs, įgaus baimės.+

22 Jeigu koks žmogus padaro nuodėmę, už kurią baudžiama mirtimi,+ ir bausmę įvykdžius kūnas pakabinamas ant stulpo,+ 23 nepaliksite kūno ant stulpo per naktį.+ Turite jį palaidoti tą pačią dieną. Kiekvienas, kuris kabo ant stulpo, yra Dievo prakeiktas,+ todėl nesuteršite žemės, kurią jūsų Dievas Jehova duoda jums paveldėti.+

22 Jei pamatei klaidžiojantį brolio jautį ar avį, pro šalį nepraeik.+ Nuvesk gyvulį savo broliui. 2 Jei tavo brolis gyvena toli arba tu jo nepažįsti, parsivesk gyvulį namo ir laikyk pas save, kol brolis ateis jo atsiimti. Tada gyvulį jam grąžinsi.+ 3 Taip darysi ir radęs savo brolio asilą, apsiaustą ar ką kita – nepraeisi pro šalį.

4 Jei pamatei kelyje suklupusį savo brolio asilą ar jautį, nepraeik pro šalį, padėk broliui gyvulį pakelti.+

5 Moteris nevilkės vyriškų drabužių, o vyras – moteriškų. Tavo Dievas Jehova bjaurisi tais, kas taip daro.

6 Jei keliu eidamas pamatei medyje ar ant žemės paukščio lizdą su jaunikliais ar kiaušiniais ir tuos jauniklius ar kiaušinius aptūpusią motiną, nepaimk jos kartu su jaunikliais.+ 7 Leisk paukštei nuskristi, o jauniklius gali pasiimti. Jei taip darysi, tau seksis ir ilgai gyvensi.

8 Statydamas namą, padarysi užtvarą ant stogo,+ kad koks žmogus nuo jo nenupultų ir tavo namiškiams nekristų kraujo kaltė.

9 Savo vynuogyne jokios kitos sėklos nesėsi.+ Antraip visas tavo derlius – tiek užderėję pasėliai, tiek vynuogės – atiteks šventyklai.

10 Nearsi poron sukinkęs jautį ir asilą.+

11 Nevilkėsi drabužio iš vilnos ir lino, suaustų kartu.+

12 Keturiuose savo apsiausto kampuose pasidarysi kutus.+

13 Jei vyras veda žmoną, bet suėjęs su ja ima jos nekęsti*, 14 jei apkaltina ją pasileidimu ir jos vardui užtraukia negarbę sakydamas: ‘Vedžiau šią moterį ir su ja suėjau, bet neradau įrodymo, kad ji skaisti’, 15 tada merginos tėvas ir motina turi atnešti jos nekaltybės įrodymą prie miesto vartų ir pateikti seniūnams. 16 Merginos tėvas seniūnams tars: ‘Atidaviau savo dukterį šiam vyrui į žmonas, bet jis jos nekenčia* 17 ir kaltina pasileidimu sakydamas: „Nerandu įrodymo, kad tavo duktė skaisti.“ Štai įrodymas, kad mano duktė buvo skaisti.’ Tada jiedu išskleis audeklą priešais miesto seniūnus. 18 Miesto seniūnai+ tą vyriškį nuplaks.+ 19 Jie skirs jam 100 sidabro šekelių* baudą. Pinigus jis turės atiduoti merginos tėvui, nes apšmeižė skaisčią izraelitę.+ Ji liks jo žmona, ir vyras negalės su ja išsiskirti iki gyvenimo pabaigos.

20 O jei kaltinimas pagrįstas ir įrodymo, kad mergina buvo skaisti, nėra, 21 jie nuves ją prie tėvo namų ir miesto vyrai užmėtys ją akmenimis, nes ji pasielgė gėdingai+ Izraelyje, paleistuvavo savo tėvo namuose.+ Pašalinsite nedorybę iš savo tarpo.+

22 Jei vyras būtų užtiktas gulintis su svetimo žmona, abu – ir vyras, ir moteris, su kuria jis sugulė, – turės mirti.+ Taip pašalinsite nedorybę iš Izraelio.

23 Jei vyras mieste sutinka susižadėjusią merginą ir su ja sugula, 24 abu atvesite prie miesto vartų ir užmėtysite akmenimis. Merginą dėl to, kad ji, mieste būdama, nešaukė pagalbos, o vyrą dėl to, kad pažemino savo artimo žmoną.+ Taip pašalinsite nedorybę iš savo tarpo.

25 Tačiau jei vyras sutinka susižadėjusią merginą laukuose ir ją išprievartauja, mirtimi bus nubaustas tik vyras – dėl to, kad su ja sugulė, – 26 o merginos neliesite. Ji nepadarė nuodėmės ir nenusipelno mirties. Tai prilygsta nusikaltimui, kai žmogus užpuola artimą ir jį* nužudo.+ 27 Vyras ją užpuolė laukuose ir ji šaukėsi pagalbos, bet nebuvo kas gelbėtų.

28 Jei vyras, sutikęs dar nesusižadėjusią merginą, priverčia ją sugulti su juo ir paskui viskas išaiškėja,+ 29 tas vyras sumokės jos tėvui 50 sidabro šekelių ir dėl to, kad su mergina sugulė, turės ją vesti.+ Kadangi ją pažemino, negalės su ja skirtis iki gyvenimo pabaigos.

30 Niekas neves savo tėvo žmonos, nepažemins savo tėvo*.+

23 Joks kastruotas vyras – vyras, kuriam buvo sutraiškytos sėklidės ar nupjauta varpa, – nebus priimtas į Jehovos bendruomenę.+

2 Nesantuokinis sūnus nebus priimtas į Jehovos bendruomenę.+ Net iki dešimtos kartos jo palikuoniai nebus priimti į Jehovos bendruomenę.

3 Nei amonitai, nei moabitai nebus priimti į Jehovos bendruomenę.+ Net iki dešimtos kartos jų palikuoniai nebus priimti į Jehovos bendruomenę, 4 nes jie jums nepadėjo, kai keliavote iš Egipto, nedavė nei duonos, nei vandens.+ Maža to, nusamdė Beoro sūnų Bileamą iš Petoro Mesopotamijoje, kad jus prakeiktų.+ 5 Tačiau tavo Dievas Jehova Bileamo neišklausė.+ Prakeiksmą Dievas Jehova pakeitė į palaiminimą,+ nes Jehova, tavo Dievas, tave mylėjo.+ 6 Todėl nesirūpink jų gerove ir nieko jų labui nedaryk per amžius.+

7 Nebūsi nusistatęs prieš edomitus, nes jie tavo broliai.+

Nebūsi nusistatęs prieš egiptiečius, nes gyvenai jų krašte.+ 8 Jų trečios kartos palikuonius galėsite priimti į Jehovos bendruomenę.

9 Kai būsi išėjęs į karą su savo priešais ir įsirengsi stovyklą, saugokis, kad nesusiterštum.+ 10 Jei vyrui naktį išsilietų sėkla ir dėl to jis taptų nešvarus,+ tas vyras turės išeiti už stovyklos ir ten pasilikti. 11 Atėjus vakarui nusipraus ir saulei leidžiantis galės sugrįžti.+ 12 Už stovyklos turės būti paskirta vieta, kur eisi nusilengvinti. 13 Su ginkluote nešiosiesi ir kastuvėlį. Išėjęs nusilengvinti, iškasi duobutę ir užpilsi išmatas žemėmis. 14 Tavo stovykla turi būti šventa,+ nes po ją vaikšto tavo Dievas Jehova.+ Jis saugo tave ir įduoda priešus tau į rankas. Jis neturi matyti pas jus nieko nešvaraus, antraip nusigręš nuo tavęs.

15 Jei vergas pabėgtų nuo šeimininko ir ateitų pas tave, šeimininkui jo negrąžinsite. 16 Tegyvena jis pas tave, kur jam patinka, mieste, kurį išsirinks. Nesielgsite su juo blogai.+

17 Nė viena iš Izraelio dukterų nebus šventavietės sanguliautoja,+ ir nė vienas iš Izraelio sūnų nebus šventavietės sanguliautojas.+ 18 Sanguliautojos atlygis ar sanguliautojo* uždarbis neturi būti nešamas į Dievo Jehovos Namus aukoti kaip įžado auka, nes ir viena, ir kita tavo Dievui Jehovai yra bjauru.

19 Nereikalausi iš savo brolio palūkanų+ nei už paskolą, nei už maistą, nei už kitą paskolintą dalyką. 20 Gali imti palūkanas iš svetimšalio,+ bet iš savo brolio neimsi,+ kad tavo Dievas Jehova laimintų kiekvieną tavo užmojį krašte, kurio eini paveldėti.+

21 Jei Jehovai, savo Dievui, davei įžadą,+ nedelsk jo vykdyti,+ nes tavo Dievas Jehova tikrai iš tavęs to pareikalaus; jei įžado neįvykdysi, būsi nusidėjęs.+ 22 Jei nieko nežadėsi, tai ir nenusidėsi.+ 23 Turi laikytis žodžio, kurį ištarė tavo lūpos,+ ir vykdyti viską, ką pažadėjai, juk tai tavo geros valios auka Dievui Jehovai.+

24 Įėjęs į savo artimo vynuogyną, gali valgyti vynuogių ligi soties, bet nieko į krepšį nesidėsi.+

25 Įėjęs į kaimyno javų lauką, varpų pasiskinti gali, tačiau pjautuvu javų neliesi.+

24 Jei vyras veda, bet sužinojęs apie kokią nors žmonos nedorybę imtų piktintis, jis parašys skyrybų raštą+ ir jį įteikęs lieps moteriai išeiti iš jo namų.+ 2 Palikusi jo namus, ji gali tekėti už kito.+ 3 Jei ir antrasis vyras imtų jos nekęsti*, parašytų skyrybų raštą ir įteikęs jai lieptų išeiti iš namų arba jeigu jis mirtų, 4 pirmasis su ja išsiskyręs sutuoktinis jos vesti nebegalės, nes ji jau yra susiteršusi. Tai būtų bjauru Jehovos akyse. Nedaryk tokios nuodėmės krašte, kurį tavo Dievas Jehova duoda tau paveldėti.

5 Jei vyras yra neseniai vedęs, jis bus atleistas nuo karo prievolės ir kitų pareigų. Vienus metus jis gyvens namuose ir džiugins savo žmoną.+

6 Niekas neims užstatu girnų ar viršutinės girnapusės,+ nes tai tolygu užstatu paimti žmogaus gyvastį*.

7 Jei paaiškėja, kad kas nors pagrobė savo brolį izraelitą, kad pasielgė su juo negailestingai ir jį pardavė,+ pagrobėjas turi būti nubaustas mirtimi.+ Pašalinsite nedorybę iš savo tarpo.+

8 Kai kas nors suserga raupsais*, turite rūpestingai daryti, ką lieps kunigais tarnaujantys levitai.+ Žiūrėkite, kad vykdytumėte visa, ką jiems esu įsakęs. 9 Nepamirškite, kaip jums keliaujant iš Egipto Jehova pasielgė su Mirjama.+

10 Jei ką nors skolini savo artimui,+ užstato į jo namus pasiimti neisi. 11 Palauksi lauke, skolininkas tą užstatą atneš. 12 O jei žmogus neturtingas, turėsi dar prieš atguldamas užstatą grąžinti+ – 13 atiduosi jį iki saulėlydžio, ir tavo artimas galės miegoti susisupęs į savo drabužį.+ Tada jis tave laimins ir savo Dievo Jehovos akyse tu būsi teisus.

14 Neapgaudinėk beturčio samdinio, ar jis būtų tavo brolis ar svetimšalis, gyvenantis kuriame nors iš tavo krašto miestų.+ 15 Tą pačią dieną, dar prieš saulėlydį, atiduok jam algą,+ nes jis neturtingas ir nuo algos priklauso jo gyvastis. Antraip jis šauksis Jehovos dėl tavo elgesio ir tu būsi užsitraukęs kaltę.+

16 Tėvai nebus baudžiami mirtimi už savo vaikų kaltes, o vaikai – už tėvų kaltes.+ Žmogų mirtimi galima bausti tik už jo paties nuodėmę.+

17 Nepažeisi svetimšalio ir našlaičio teisių,+ neimsi iš našlės užstatu jos drabužio.+ 18 Nepamiršk, kad buvai vergas Egipte, ir Jehova, tavo Dievas, tave iš ten išpirko.+ Todėl tau ir prisakau taip elgtis.

19 Jei nuimdamas savo laukų derlių pamirši javų pėdą, negrįžk jo pasiimti. Palik jį svetimšaliui, našlaičiui ir našlei,+ kad tavo Dievas Jehova laimintų visus tavo darbus.+

20 Kai nukrėsi savo alyvmedį, antrąkart jo šakų krėsti nebeisi. Kas liko, bus svetimšaliui, našlaičiui ir našlei.+

21 Kai savo vynuogyne nuskinsi vynuoges, nebeisi surinkti likučių. Telieka jie svetimšaliui, našlaičiui ir našlei. 22 Nepamiršk, kad buvai vergas Egipte. Todėl tau ir prisakau taip elgtis.

25 Jei tarp žmonių kyla ginčas, tegul kreipiasi į teisėjus.+ Šie imsis spręsti bylą ir paskelbs, kas kaltas, o kas teisus.+ 2 Jeigu kaltasis nusipelno kirčių,+ teisėjas lieps jam atsigulti ir tasai teisėjo akivaizdoje bus nuplaktas. Jis gaus tiek kirčių, kiek nusipelnė už savo prasižengimą. 3 Daugiausia jam galima skirti 40 kirčių.+ Jei būtų suduota daugiau nei 40 kartų, tavo brolis būtų pažemintas tavo akyse.

4 Neužriši kuliančiam jaučiui nasrų.+

5 Jei broliai gyvena šalia ir vienas jų miršta nesusilaukęs sūnaus, mirusiojo žmona netekės už vyro iš kitos šeimos. Jos svainis turi ją vesti. Taip jis atliks santuokinę svainio pareigą.+ 6 Jos pirmagimis paveldės mirusio brolio vardą,+ kad jo vardas neišnyktų iš Izraelio.+

7 Jei vyras nenorės savo brolio našlės vesti, moteris nueis prie miesto vartų pas seniūnus ir sakys: ‘Mano svainis atsisako išsaugoti savo brolio vardą Izraelyje. Jis nesutinka manęs vesti ir atlikti svainio pareigos.’ 8 Miesto seniūnai jį pasišauks ir pasikalbės su juo. Jei jis užsispirs, jei sakys: ‘Nenoriu jos vesti’, 9 brolio našlė seniūnų akivaizdoje prieis prie jo, nuaus jam sandalą,+ spjaus į veidą ir tars: ‘Taip daroma vyrui, kuris nestato savo brolio namų.’ 10 Izraelyje jo šeima* bus žinoma kaip ‘namai to, kuriam buvo nuautas sandalas’.

11 Jei dviem vyrams susimušus vieno jų žmona, savo vyrą gindama, griebia kitam vyrui už tarpukojo, 12 nukirsite jai ranką be pasigailėjimo.

13 Neturėsi savo maišelyje dvejopų svarsčių+ – didesnio ir mažesnio. 14 Nelaikysi namuose dvejopų saikų+ – didesnio ir mažesnio. 15 Naudosi tikslius, teisingus svarsčius ir tikslų, teisingą saiką, kad ilgai gyventum krašte, kurį Jehova, tavo Dievas, tau atiduoda.+ 16 Nesąžiningu žmogumi, darančiu tokius dalykus, Dievas Jehova bjaurisi.+

17 Prisimink, ką amalekiečiai jums padarė, kai keliavote iš Egipto,+ – 18 kaip išėjo prieš jus, nuvargusius ir pailsusius kelyje, ir kaip visus, kurie buvo atsilikę, be jokios Dievo baimės žudė. 19 Kai Jehova suteiks jums atilsį nuo visų priešų krašte, kurį Jehova, jūsų Dievas, duoda jums paveldėti,+ turėsite išnaikinti amalekiečius, kad jų atminimo neliktų po dangumi.+ Žiūrėk, neužmiršk to!

26 Kai būsi įžengęs į kraštą, kurį Dievas Jehova tau duoda paveldėti, kai būsi jį užėmęs ir jame įsikūręs, 2 paimsi ir pridėsi pintinę pirmųjų vaisių, savo užaugintų krašte, kurį Jehova jums duoda, ir atneši į vietą, Dievo Jehovos išsirinktą savo vardo buveine.+ 3 Ateisi pas tuo metu tarnaujantį kunigą ir sakysi: ‘Šiandien pranešu tavo Dievui Jehovai, kad įėjau į kraštą, kurį mums duoti Jehova prisiekė dar mūsų protėviams.’+

4 Kunigas paims iš tavo rankų pintinę ir padės priešais tavo Dievo Jehovos aukurą. 5 Tada Dievo Jehovos akivaizdoje tarsi: ‘Mano tėvas buvo klajoklis aramėjas.*+ Jis nukeliavo į Egiptą+ ir apsigyveno tenai kaip svetimšalis. Nors atvyko su nedidele šeimyna,+ tapo didele, galinga ir gausia tauta.+ 6 Egiptiečiai elgėsi su mumis žiauriai, engė mus ir užkrovė sunkų vergijos jungą.+ 7 Tada šaukėmės Jehovos, savo protėvių Dievo, ir Jehova mūsų balsą išgirdo. Jis matė mūsų kančią, vargą ir priespaudą.+ 8 Jehova išvedė mus iš Egipto iškelta galinga ranka,+ su baimę keliančiais darbais, ženklais ir stebuklais.+ 9 Galiausiai atvedė į šią vietą ir atidavė šį kraštą – kraštą, tekantį pienu ir medumi.+ 10 Dabar štai atnešiau pirmųjų vaisių, užaugintų žemėje, kurią man davė Jehova.’+

Padėsi pintinę savo Dievo Jehovos akivaizdoje ir Dievui Jehovai nusilenksi. 11 Tada galėsi džiaugtis visomis gėrybėmis, kurias Dievas Jehova bus davęs tau ir tavo namams. Džiaugsiesi drauge su levitu ir pas jus gyvenančiu svetimšaliu.+

12 Trečiaisiais metais, tai yra dešimtinės metais, baigęs rinkti savo derliaus dešimtinę,+ atiduosi ją levitui, svetimšaliui, našlaičiui ir našlei. Tevalgo jie iki soties savo miestuose.+ 13 Tada Jehovos, savo Dievo, akivaizdoje sakysi: ‘Paėmiau šventąją dalį iš namų ir atidaviau ją levitui, svetimšaliui, našlaičiui ir našlei,+ kaip man ir įsakei. Nenusižengiau tavo įstatymui, nežiūrėjau į tavo įsakymą aplaidžiai. 14 Nieko iš dešimtinės nesuvalgiau gedulo dienomis, nieko iš tos dalies nepaliečiau būdamas nešvarus ir nieko iš jos neaukojau mirusiesiems. Klausiau Jehovos, savo Dievo, balso ir padariau visa, ką man įsakei. 15 Pažvelk žemyn iš savo šventosios buveinės, iš dangaus, ir palaimink savo tautą, Izraelį, ir tą pienu ir medumi tekantį kraštą,+ kurį mums davei tesėdamas mūsų protėviams duotą priesaiką.’+

16 Jehova, jūsų Dievas, šiandien jums įsako laikytis visų šių potvarkių ir teisinių nuostatų. Laikykitės jų ir juos vykdykite visa širdimi+ ir visa siela. 17 Šiandien jūs gavote Jehovos patikinimą, kad jis bus jūsų Dievas, jei eisite jo keliais ir laikysitės jo potvarkių,+ įsakymų,+ jo teisinių nuostatų,+ jei klausysite jo balso. 18 Šiandien ir Jehova gavo jūsų patikinimą, kad būsite jo tauta, ypatinga jo nuosavybė,*+ – tą kadaise jis pats jums yra pažadėjęs, – ir kad vykdysite visus jo įsakymus, 19 idant jis galėtų, kaip yra pažadėjęs, iškelti jus aukščiau už visas tautas, kurias yra sukūręs,+ suteikti jums garbę ir šlovę, – jei tik būsite šventa Jehovos, savo Dievo, tauta.“+

27 Tada Mozė drauge su Izraelio seniūnais liepė žmonėms: „Laikykitės visų įsakymų, kuriuos šiandien jums perduodu. 2 Dieną, kai pereisite Jordaną ir įžengsite į kraštą, kurį Dievas Jehova jums duoda, turėsite parinkti didelių akmenų, sukrauti juos ir aptinkuoti*.+ 3 Kai būsite perėję upę ir ruošitės užimti kraštą, kurį Dievas Jehova jums duoda, – pienu ir medumi tekantį kraštą, Jehovos, jūsų protėvių Dievo jums pažadėtą,+ – ant tų akmenų užrašysite visus Įstatymo žodžius. 4 Taigi, perėję Jordaną, sustatysite tuos akmenis ant Ebalo kalno+ ir juos aptinkuosite*, kaip jums šiandien įsakau. 5 Ten iš akmenų pastatysite savo Dievui Jehovai aukurą. Joks geležies įrankis tų akmenų tenepaliečia+ – 6 aukurą Jehovai, savo Dievui, pastatysite iš netašytų akmenų, ir ant jo Dievui Jehovai aukosite deginamąsias aukas. 7 Ten aukosite ir valgysite bendrystės aukas+ ir savo Dievo Jehovos akivaizdoje džiaugsitės.+ 8 Ant akmenų turėsite aiškiai surašyti visus šio Įstatymo žodžius.“+

9 Mozė ir kunigais tarnaujantys levitai visai Izraelio tautai kalbėjo: „Tylėk, Izraeli, ir klausykis! Šiandien tapai Jehovos, savo Dievo, tauta.+ 10 Turi klausyti savo Dievo Jehovos balso ir vykdyti jo įsakymus+ ir potvarkius, kuriuos šiandien paskelbiau.“

11 Tą pačią dieną Mozė žmonėms prisakė: 12 „Kai būsite perėję Jordaną, Simeono, Levio, Judo, Isacharo, Juozapo ir Benjamino giminės sustos ant Garizimo kalno+ ir skelbs tautai palaiminimus. 13 O Rubeno, Gado, Ašero, Zabulono, Dano ir Naftalio giminės sustos ant Ebalo kalno,+ jos skelbs prakeikimus. 14 Levitai garsiai kalbės tautai:+

15 ‘Prakeiktas, kas išdrožia ar nuliedina stabą+ ir jį slapta pasistato. Toks amatininko rankų dirbinys Jehovai yra bjaurus.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’* –

16 ‘Prakeiktas, kas niekina savo tėvą ar motiną.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

17 ‘Prakeiktas, kas perkelia savo kaimyno riboženklį.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

18 ‘Prakeiktas, kas suklaidina kelyje aklą žmogų.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

19 ‘Prakeiktas, kas pažeidžia svetimšalio, našlaičio ar našlės teises.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

20 ‘Prakeiktas, kas sugula su tėvo žmona, nes taip jis pažemina savo tėvą*.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

21 ‘Prakeiktas, kas sueina su gyvuliu.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

22 ‘Prakeiktas, kas sugula su savo seserimi, tėvo arba motinos dukterimi.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

23 ‘Prakeiktas, kas sugula su savo uošve.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

24 ‘Prakeiktas, kas iš pasalų užpuola ir užmuša savo artimą.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

25 ‘Prakeiktas, kas už kyšį nužudo nekaltą žmogų*.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’ –

26 ‘Prakeiktas, kas nesilaikys ir nevykdys šio Įstatymo žodžių.’+ Visa tauta atsakys: ‘Amen!’

28 Jei atidžiai klausysi savo Dievo Jehovos balso ir rūpestingai vykdysi visus jo įsakymus, kuriuos tau šiandien perduodu, tavo Dievas Jehova išaukštins tave virš visų žemės tautų.+ 2 Jeigu Jehovos, savo Dievo, klausysi, tave pasivys ir užlies visi šie palaiminimai.+

3 Palaimintas būsi mieste ir palaimintas būsi laukuose.+

4 Palaimintas bus tavo įsčių vaisius+ ir tavo žemės derlius, tavo bandų – galvijų ir avių – prieauglis.+

5 Palaiminta bus tavo pintinė+ ir tavo duonkubilis.+

6 Laiminamas būsi, kad ir ką darytum.*

7 Jehova sutriuškins tave puolančius priešus.+ Jie puls tave vienu keliu, bet bėgs nuo tavęs septyniais.+ 8 Jehova laimins tavo aruodus+ ir visus tavo užmojus. Dievas Jehova tave laiminte laimins žemėje, kurią tau duoda. 9 Jehova padarys tave savo šventa tauta,+ kaip yra jums prisiekęs,+ – jei tik vykdysite savo Dievo Jehovos įsakymus ir vaikščiosite jo keliais. 10 Visos tautos žemėje žinos, kad esate tauta, vadinama Jehovos vardu,+ ir jūsų bijos.+

11 Krašte, kurį Jehova, kaip tavo protėviams yra pažadėjęs, tau atiduoda,+ Jehova dosniai tave laimins – turėsi daug vaikų, dideles kaimenes, derlingas dirvas.+ 12 Jehova atvers tau dangų, savo gėrybių saugyklas, ir tinkamu laiku siųs žemei lietų,+ laimins visus tavo darbus. Tu skolinsi daugeliui tautų, o pačiam skolintis nereikės.+ 13 Jeigu tik klausysi savo Dievo Jehovos įsakymų, kurių laikytis ir kuriuos vykdyti šiandien tau liepiu, Jehova padarys tave galva, uodega tau neteks būti, tu imsi viršų,+ apačioje nebūsi. 14 Nuo žodžių, kuriuos šiandien tau perduodu, nenukrypk nei į dešinę, nei į kairę+ ir neik paskui kitus dievus, jų negarbink.+

15 Bet jeigu neklausysi Jehovos, savo Dievo, balso, nevykdysi jo įsakymų ir įstatų, kuriuos šiandien skelbiu, tave pasivys ir užgrius visi šie prakeikimai.+

16 Prakeiktas būsi mieste ir prakeiktas būsi laukuose.+

17 Prakeikta bus tavo pintinė+ ir tavo duonkubilis.+

18 Prakeiktas bus tavo įsčių vaisius+ ir tavo žemės derlius, tavo galvijų ir avių prieauglis.+

19 Prakeiktas būsi, kad ir ką darytum.*

20 Jehovos siųstas prakeiksmas, sąmyšis ir bausmė lydės tave, kad ir ko imtumeisi. Tu būsi sunaikintas ir pražūsi dėl to, kad elgeisi nedorai ir kad manęs atsižadėjai.+ 21 Jehova vargins tave ligomis, kol išnaikins tave krašte, kurio eini paveldėti.+ 22 Jehova sekins tave džiova, karštlige,+ uždegimais, karščiavimu, siųs kalaviją,+ svilinantį vėją ir rūdligę*.+ Šios negandos persekios tave, kol pražūsi. 23 Dangaus skliautas virš tavo galvos bus lyg varis, žemė tau po kojų – lyg geležis.+ 24 Vietoj lietaus Jehova ant tavo žemės bers smėlį ir dulkes; jie kris iš dangaus ant tavęs, kol pražūsi. 25 Jehova leis priešams tave sutriuškinti.+ Pulsi juos iš vienos pusės, o bėgsi nuo jų – į septynias. Tu tapsi siaubo reginiu visoms žemės karalystėms.+ 26 Jūsų lavonus les dangaus paukščiai, ės žvėrys ir niekas jų nenubaidys.+

27 Jehova baus tave votimis, kaip ir Egiptą, skauduliais*, bėrimais*, visokiomis odos ligomis ir jų išsigydyti negalėsi. 28 Jehova siųs tau pamišimą, aklumą+ ir klaiką. 29 Vidurdienį vaikščiosi apgraibomis it neregys tamsoje+ ir joks tavo darbas nebus sėkmingas. Tave nuolat apgaudinės, apiplėšinės ir niekas tavęs negelbės.+ 30 Susižadėsi su moterimi, o ją išprievartaus. Pasistatysi namą, bet jame negyvensi.+ Įsiveisi vynuogyną, bet jo vaisių neragausi.+ 31 Tavo jautį papjaus tavo akyse, bet tu jo nevalgysi. Tau matant pasiims tavo asilą ir jo neatgausi. Tavo avys atiteks tavo priešams ir niekas tau nepagelbės. 32 Tu matysi, kaip tavo sūnus ir dukteris išsiveda svetimtaučiai.+ Tu ilgėsiesi jų, bet būsi bejėgis ką nors padaryti. 33 Tavo žemės derlių ir triūso vaisius valgys žmonės, kurių nepažįsti,+ tave apgaudinės ir engs. 34 Tai matydamas eisi iš proto.

35 Jehova baus tave skausmingomis, neišgydomomis votimis ant kelių, ant kojų, būsi aptekęs jomis nuo padų iki viršugalvio. 36 Tave ir tavo išsirinktą karalių Jehova ištrems pas tautą, kurios nei tu, nei tavo protėviai nepažinojote,+ ir ten tu garbinsi kitus dievus – medinius ir akmeninius.+ 37 Tapsi siaubo reginiu, priežodžiu ir pajuoka visose tautose, po kurias Jehova jus išsklaidys.+

38 Gausiai bersi dirvon sėklą, bet derlių nuimsi menką,+ nes skėriai jį suris. 39 Įsiveisi vynuogynų ir juos prižiūrėsi, bet vyno negersi, vynuogių nesurinksi,+ nes kirmėlės jas suės. 40 Turėsi alyvmedžių visame krašte, bet aliejumi nesitepsi, nes uogos nubyrės neprinokusios. 41 Susilauksi sūnų ir dukterų, bet jų neteksi – jie bus išvaryti į nelaisvę.+ 42 Vabzdžių spiečiai apniks visus tavo medžius ir sunaikins žemės derlių. 43 Svetimtautis, gyvenantis tarp jūsų, kils vis aukščiau, o tu smuksi vis žemiau. 44 Jis skolins tau, o tu neturėsi iš ko jam skolinti.+ Jis taps galva, o tu tapsi uodega.+

45 Visi šie prakeikimai+ užgrius ir persekios tave. Kentėsi nuo jų, kol pražūsi,+ nes neklausei Jehovos, savo Dievo, balso, nevykdei jo įsakymų ir įstatų, kuriuos jis tau davė.+ 46 Tie prakeikimai, užgriuvę ant tavęs ir tavo palikuonių, visiems bus amžinas ženklas ir įspėjimas,+ 47 nes netarnavai savo Dievui Jehovai su džiaugsmu ir linksma širdimi, kai buvai visko pertekęs.+ 48 Todėl tarnausi priešams, kuriuos Jehova siųs tavęs pulti,+ – tarnausi alkanas,+ ištroškęs, skarmalais prisidengęs, nieko neturėdamas. Jis uždės tau ant sprando geležinį jungą ir galiausiai pražūsi.

49 Iš tolybių, nuo pat žemės pakraščių, Jehova atves prieš tave tautą+ – lyg erelis ji tave užpuls,+ – tautą, kurios kalbos nesuprasi,+ 50 nuožmią, negerbiančią senolio ir negailinčią jaunuolio.+ 51 Ji ris tavo bandų jauniklius ir žemės vaisių, kol būsi sunaikintas. Nepaliks nei grūdų, nei vyno, nei aliejaus, nei galvijų ar avių jauniklių, ir tave pražudys.+ 52 Priešas apguls visus tavo krašto miestus ir neleis tau išeiti, kol negrius aukšti įtvirtinti mūrai, kuriais taip pasitiki. Jie laikys apsiautę visus miestus krašte, kuriame Dievas Jehova bus leidęs tau apsigyventi.+ 53 Per priešų apgulą patirsi tokį vargą, kad turėsi valgyti savo įsčių vaisių, kūną sūnų ir dukterų,+ kuriuos Dievas Jehova tau bus davęs.

54 Net švelniausias ir lepiausias vyras negailės savo brolio, mylimos žmonos ir gyvų likusių sūnų 55 ir neduos jiems nė kąsnio vaikų kūno. Jis pats tai valgys, nes neturės nieko kito dėl nuožmios apgulos ir dėl negandos, kurią jūsų miestams bus užtraukę jūsų priešai.+ 56 Taip pat švelni ir lepi moteris – tokia lepi, kad net kojomis žemės nepaliestų,+ – negailės nei savo brangaus vyro, nei sūnaus ar dukters 57 ir neduos jiems nė kąsnio savo pagimdyto vaiko, neduos net nuovalų, išėjusių iš jos įsčių. Ji pati slapčiomis tai valgys dėl nuožmios apgulos ir dėl negandos, kurią jūsų miestams bus užtraukę jūsų priešai.

58 Jeigu nevykdysi visų Įstatymo žodžių, užrašytų šioje knygoje,+ nebijosi šlovingo ir pagarbą keliančio Dievo Jehovos vardo,+ 59 tau ir tavo palikuoniams Jehova siųs sunkias negandas – nuožmias ir nesibaigiančias,+ taip pat skausmingas ir nepagydomas ligas. 60 Jis siųs tau visas Egipto ligas, kurių kadaise taip bijojai, ir jos lipte prie tavęs prilips. 61 Jehova tau siųs netgi tokių ligų ir negandų, kurių nėra paminėta šioje Įstatymo knygoje, ir tu pražūsi. 62 Nors dabar jūsų daug, kaip žvaigždžių danguje,+ teliks vos keletas,+ jei neklausysi Jehovos, savo Dievo, balso.

63 Kaip Jehovai buvo malonu suteikti tau gerovę ir tave gausinti, taip Jehovai bus malonu tave nuniokoti ir sunaikinti. Tu būsi išrautas iš krašto, kurio paveldėti eini.

64 Jehova išblaškys tave po visas tautas, nuo vieno žemės krašto iki kito.+ Ten tarnausi mediniams ir akmeniniams dievams, apie kuriuos nei tu, nei tavo protėviai nebuvote girdėję.+ 65 Bet ir tose tautose neturėsi ramybės,+ nerasi, kur kojų pailsinti. Jehova duos tau nerimastingą širdį,+ silpnas akis, slogią dvasią.+ 66 Tavo gyvybei nuolat grės pavojus, dieną naktį tave kamuos baimė, tu nežinosi, liksi gyvas ar ne. 67 Dėl širdį kaustančios baimės ir dėl to, ką matys tavo akys, ryte sakysi: ‘O, kad jau būtų vakaras!’, o vakare: ‘O, kad jau būtų rytas!’ 68 Jehova parplukdys tave laivais atgal į Egiptą, parsiųs keliu, apie kurį sakiau: ‘Daugiau niekada jo neregėsi.’ Tenai norėsi parsiduoti savo priešams į vergiją, bet nebus kas tave pirktų.“

29 Štai žodžiai sandoros, kurią Jehova įsakė Mozei sudaryti su Izraelio tauta Moabo žemėje, neskaitant sandoros, sudarytos su jais prie Horebo.+

2 Mozė sukvietė visą Izraelį ir kalbėjo: „Jūs savo akimis matėte, ką Jehova Egipto žemėje padarė faraonui, jo tarnams ir visam tam kraštui,+ 3 regėjote, kokios sunkios buvo bausmės, kokie nepaprasti ženklai ir stebuklai.+ 4 Tačiau Jehova iki pat šiandien nedavė jums širdies, kad galėtumėte suprasti, neatvėrė akių, kad galėtumėte matyti, ir ausų, kad galėtumėte girdėti.+ 5 ‘Per visus tuos 40 metų, kai vedžiau jus per dykumą,+ jūsų drabužiai nesusidėvėjo ir apavas nesusinešiojo.+ 6 Jūs nevalgėte duonos, negėrėte vyno nei jokio kito svaigiojo gėrimo, idant suprastumėte, kad aš esu Jehova, jūsų Dievas.’ 7 Ir štai atėjome į šią vietą. Tada į mūšį prieš mus pakilo Hešbono karalius Sihonas+ ir Bašano karalius Ogas,+ bet mes juos nugalėjome.+ 8 Užėmėme jų žemes ir atidavėme Rubeno giminės, Gado giminės ir pusės Manaso giminės nuosavybėn.+ 9 Tad laikykitės šios sandoros žodžių ir juos vykdykite, kad visi jūsų užmojai būtų sėkmingi.+

10 Šiandien jūs stovite Jehovos, savo Dievo, akivaizdoje: visi giminių vadai, seniūnai, pareigūnai, visi Izraelio vyrai, 11 jūsų vaikai ir žmonos+ ir jūsų stovykloje gyvenantys svetimtaučiai+ – nuo jūsų malkų rinkėjų* iki vandens nešėjų. 12 Esate čia tam, kad su Dievu Jehova susisaistytumėte sandora, kurią šiandien Dievas Jehova su jumis sudaro ir kurią sutvirtina priesaika.+ 13 Taip jūs tapsite jo tauta,+ ir jis bus jūsų Dievas+ – tą jis pats yra pažadėjęs jums ir prisiekęs jūsų protėviams Abraomui,+ Izaokui+ ir Jokūbui.+

14 Šią sandorą, priesaika patvirtindamas, sudarau* ne tik su jumis, 15 bet ir su tais, kurie šiandien stovi su mumis Jehovos, mūsų Dievo, akivaizdoje, taip pat su tais, kurių čia nėra. 16 (Gerai žinote, kaip gyvenome Egipte ir kaip keliavome per įvairių tautų žemes.+ 17 Jūs matėte jų atgrasius, bjaurius stabus*+ iš medžio ir akmens, iš sidabro ir aukso.) 18 Žiūrėkite, kad tarp jūsų nebūtų vyro ar moters, šeimos ar giminės, kurių širdis imtų gręžtis nuo savo Dievo Jehovos ir linktų tarnauti tų tautų dievams,+ kad tarp jūsų nebūtų šaknies, auginančios nuodingą vaisių ar metėlę.+

19 Jeigu girdėdamas šios priesaikos žodžius kas nors širdyje didžiuotųsi: ‘Eisiu, kur veda širdis, viskas man bus gerai’, jei jis eitų savo keliu ir visiems užtrauktų pražūtį*, 20 Jehova jam neatleis.+ Užsiliepsnos Jehovos pyktis, ir ant to žmogaus užgrius visi šioje knygoje užrašyti prakeikimai.+ Jehova ištrins jo vardą po dangumi. 21 Jehova atskirs jį nuo visų Izraelio giminių ir siųs jam nelaimę – visus sandoroje minimus prakeikimus, surašytus šioje Įstatymo knygoje.

22 Jūsų būsimosios kartos, taip pat iš svetur atkeliavę kitataučiai matys, kokios nelaimės užgriuvo kraštą, kokias bėdas Jehova jam siuntė. 23 Jie matys, kad žemė nualinta sieros, druskos ir ugnies, neapsėta, kad niekas joje nedygsta, net žolė neželia, kraštas tapęs lyg Sodoma ir Gomora,+ lyg Adma ir Ceboimai,+ kuriuos Jehova kadaise sunaikino pykčio ir rūstybės apimtas. 24 Tada jie ir visos tautos klausinės: ‘Kodėl Jehova taip pasielgė su šiuo kraštu?+ Kodėl tokiu pykčiu užsidegė?’ 25 Žmonėms bus atsakyta: ‘Taip nutiko dėl to, kad jie sulaužė savo protėvių Dievo Jehovos sandorą,+ kurią jis buvo su jais sudaręs, kai išvedė iš Egipto krašto.+ 26 Juk jie ėmė garbinti svetimus dievus, lenktis dievams, kurių nepažinojo ir kuriuos garbinti Dievas buvo uždraudęs.+ 27 Todėl Jehova užsidegė ant to krašto rūstybe ir siuntė visus prakeikimus, surašytus šioje knygoje.+ 28 Pykčio, rūstybės ir didelio apmaudo apimtas Jehova išrovė juos iš jų žemės+ ir ištrėmė į kraštą, kur jie šiandien ir yra.’+

29 Visa, kas paslėpta, yra žinoma Jehovai, mūsų Dievui,+ o kas apreikšta, yra patikėta mums ir mūsų palikuoniams per amžius, – idant vykdytume visus šio Įstatymo žodžius.+

30 Kai tau išsipildys visi šie žodžiai – palaiminimai ir prakeikimai, kuriuos tau paskelbiau,+ – ir tu, būdamas Dievo Jehovos išblaškytas po tautas,+ apie juos prisiminsi,+ 2 kai grįši prie savo Dievo Jehovos+ ir kartu su savo vaikais imsi klausyti jo balso ir visa širdimi ir siela vykdyti visa, ką šiandien įsakau,+ 3 tada tavo Dievas Jehova parves tave iš tremties,+ pasigailės tavęs+ ir surinks visus tavo žmones iš tautų, po kurias Dievas Jehova bus tave išblaškęs.+ 4 Net jeigu būtumėte nublokšti į patį pasaulio pakraštį, Jehova, tavo Dievas, jus ir iš ten surinks ir pargabens atgal.+ 5 Dievas Jehova sugrąžins tave į kraštą, į tavo protėvių žemę, ir tu ją valdysi. Jis suteiks tau gerovę ir pagausins tave labiau nei tavo protėvius.+ 6 Dievas Jehova apvalys* tavo ir tavo palikuonių širdis,+ kad mylėtumėte Jehovą, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir galėtumėte gyvuoti.+ 7 O tavo priešams, kurie tavęs nekentė ir tave persekiojo, Dievas Jehova užtrauks visus tuos prakeikimus.+

8 Tu grįši prie Jehovos, klausysi jo balso ir vykdysi visus jo įsakymus, kuriuos šiandien tau perduodu. 9 Dievas Jehova dosniai laimins visus tavo rankų darbus,+ turėsi daug palikuonių, dideles bandas, sulauksi gausaus žemės derliaus. Jehova vėl džiaugsis tavimi, kaip džiaugėsi tavo protėviais, ir suteiks tau gerovę.+ 10 Tu paklusi savo Dievo Jehovos balsui, laikysiesi jo įsakymų ir įstatų, užrašytų šioje Įstatymo knygoje, ir grįši prie Jehovos, savo Dievo, visa širdimi ir visa siela.+

11 O įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau per sunkus ar nepasiekiamas.+ 12 Jis ne danguje, kad sakytum: ‘Kas gali pakilti į dangų ir jį parnešti, idant jį išgirstume ir vykdytume?’+ 13 Jis ir ne anapus jūros, kad sakytum: ‘Kas gali persikelti į kitą jūros krantą ir iš ten jį pargabenti, idant jį išgirstume ir vykdytume?’ 14 Tas žodis yra labai arti tavęs – tavo lūpose ir tavo širdyje,+ tad vykdyk jį.+

15 Taigi, šiandien gali rinktis gyvenimą ir gerovę arba mirtį ir vargą.+ 16 Jeigu klausysi savo Dievo Jehovos įsakymų, kuriuos dabar skelbiu, jei savo Dievą Jehovą mylėsi,+ eisi jo keliais, laikysiesi jo įsakymų, įstatų ir teisinių nuostatų, tada gyvensi+ ir gausėsi, tada Dievas Jehova laimins tave žemėje, kurios eini paveldėti.+

17 Bet jeigu tavo širdis nuo Dievo nusigręš+ ir tu jo neklausysi, jeigu susiviliosi lenktis svetimiems dievams ir juos garbinti,+ 18 sakau tau, kad tikrai pražūsi.+ Žemėje, kurios užimti keliesi per Jordaną, ilgai negyvensi. 19 Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad duodu tau rinktis gyvenimą arba mirtį, palaiminimus arba prakeikimus.+ Pasirink gyvenimą, kad tu ir tavo palikuoniai gyvuotumėte.+ 20 Mylėk Jehovą, savo Dievą,+ klausyk jo balso ir prie jo glauskis.+ Jehova duoda tau gyvybę ir ilgą gyvenimą krašte, kurį yra prisiekęs atiduoti tavo protėviams Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.“+

31 Mozė atsistojęs visų izraelitų akivaizdoje jiems kalbėjo: 2 „Man jau 120 metų.+ Vadovauti* jums nebegalėsiu, nes Jehova man pasakė: ‘Per Jordaną tu nepereisi.’+ 3 Jehova, jūsų Dievas, eis pirma jūsų. Jis išnaikins tas tautas jūsų akivaizdoje ir jūs užimsite jų žemes.+ Į kitą pusę jus perves Jozuė,+ kaip sakė Jehova. 4 Anas tautas Jehova sunaikins+ – padarys taip, kaip padarė amoritų karaliams Sihonui+ ir Ogui+ ir visam jų kraštui. 5 Jehova atiduos tas tautas jums į rankas ir su jomis pasielgsite, kaip esu jums įsakęs.+ 6 Būkite drąsūs ir tvirti!+ Nebijokite ir nedrebėkite,+ nes jūsų Dievas Jehova žygiuoja drauge. Jis jūsų nepaliks ir neapleis.“+

7 Tada Mozė pasišaukė Jozuę ir visų izraelitų akivaizdoje jam tarė: „Būk drąsus ir tvirtas.+ Tu įvesi šiuos žmones į kraštą, kurį Jehova, tesėdamas jų protėviams ištartą priesaiką, atiduoda jiems paveldėti, ir jį padalysi.+ 8 Jehova žygiuos pirma tavęs. Jis bus su tavimi,+ nepaliks tavęs ir neapleis. Tad neišsigąsk ir nebijok.“+

9 Mozė užrašė Įstatymą+ ir perdavė kunigais tarnaujantiems levitams, kuriems paskirta nešti Jehovos Skrynią, ir visiems Izraelio seniūnams. 10 Mozė jiems prisakė: „Kas septinti metai, tai yra kiekvienais atleidimo nuo skolų metais,+ tų metų pabaigoje, per Palapinių šventę,+ 11 kai visi izraelitai sueis Dievo Jehovos akivaizdoje+ į vietą, kurią jis bus išsirinkęs, turite skaityti šį Įstatymą visiems izraelitams girdint.+ 12 Sukviesite drauge visus žmones+ – vyrus, moteris, vaikus*, taip pat jūsų miestuose gyvenančius svetimtaučius, – kad klausytųsi savo Dievo Jehovos, apie jį mokytųsi, kad jo bijotų ir rūpestingai laikytųsi visų šio Įstatymo žodžių. 13 Jų vaikai, šio Įstatymo dar nepažįstantys, klausysis+ ir mokysis bijoti savo Dievo Jehovos per visas dienas, kol gyvensite krašte, kurio užimti keliatės per Jordaną.“+

14 Paskui Jehova tarė Mozei: „Artinasi tavo mirties diena.+ Pakviesk Jozuę ir atsistokite* prie Susitikimo Palapinės. Ten paskirsiu jį vadu.“+ Taigi Mozė su Jozue atėjo ir atsistojo prie Susitikimo Palapinės. 15 Tada Jehova prie Palapinės pasirodė debesies stulpe. Stulpas stovėjo prie Palapinės įėjimo.+

16 Jehova pasakė Mozei: „Netrukus tu mirsi*, ir šie žmonės ims garbinti svetimus dievus* – dievus krašto, į kurį eina.+ Jie nusigręš nuo manęs+ ir sulaužys sandorą, kurią esu su jais sudaręs.+ 17 Tada užsidegs ant jų mano rūstybė,+ aš jų išsižadėsiu,+ paslėpsiu nuo jų savo veidą,+ ir jie pražus. Patyrę daugybę nelaimių ir vargų,+ jie sakys: ‘Juk šios nelaimės mus prislėgė dėl to, kad su mumis nebėra mūsų Dievo.’+ 18 Bet ir tą dieną slėpsiu nuo jų savo veidą, nes kreipdamiesi į kitus dievus jie elgėsi nedorai.+

19 O dabar štai kokią giesmę turite užsirašyti+ ir mokyti jos izraelitus.+ Teįsimena jie tą giesmę, nes ji liudys prieš Izraelio tautą.+ 20 Kai įvesiu juos į kraštą, kurį prisiekiau duoti jūsų protėviams,+ – į kraštą, tekantį pienu ir medumi,+ – ir kai jie bus sotūs ir visko pertekę*,+ jie palinks prie svetimų dievų ir ims juos garbinti, o mane paniekins ir mano sandorą sulaužys.+ 21 Užgriuvus nelaimėms ir vargams,+ ši giesmė liudys prieš juos (jų palikuoniai jos nepamirš). Aš matau, kur jau dabar linksta jų širdis,+ o juk dar net nesu įvedęs jų į kraštą, kurį prisiekiau jiems duoti.“

22 Taigi Mozė tą dieną užrašė giesmę ir mokė jos izraelitus.

23 Jis* paskyrė Nūno sūnų Jozuę vadu+ ir pasakė: „Būk drąsus ir tvirtas,+ nes tu įvesi izraelitus į kraštą, kurį esu prisiekęs jiems duoti.+ Aš su tavimi.“

24 Surašęs į knygą visus Įstatymo žodžius,+ 25 levitams, Jehovos paskirtiems nešti Sandoros Skrynią, Mozė įsakė: 26 „Paimkite Įstatymo knygą+ ir padėkite šalia Jehovos, jūsų Dievo, Sandoros Skrynios.+ Teliudys ji prieš jus. 27 Gerai žinau, kokie esate maištingi+ ir kietasprandžiai.+ Jei jau man gyvam esant drįsdavote maištauti prieš Jehovą, tai kas bus, kai numirsiu! 28 Sukvieskite pas mane visus giminių seniūnus ir pareigūnus. Aš perduosiu jiems šiuos žodžius ir pašauksiu dangų ir žemę liudyti prieš juos.+ 29 Gerai žinau, kad man mirus imsite nedorai elgtis+ ir išsuksite iš kelio, kuriuo eiti jums įsakiau. Kadangi darysite, kas bloga Jehovos akyse, ir įžeisite jį savo rankų darbais, ateityje jus tikrai ištiks nelaimė!“+

30 Tada, visai Izraelio bendruomenei klausantis, Mozė nuo pradžios iki galo perskaitė giesmės žodžius:+

 3 Aš paskelbsiu Jehovos vardą.+

Pasakokite, koks didis mūsų Dievas!+

 5 O jie elgėsi nedorai.+

Jie nebėra jo vaikai ir patys dėl to kalti.+

Tai sugedusi, iškrypusi karta!+

15 Bet Ješurūnas* nutuko ir ėmė spyriotis.

Taip, tu nutukai, tapai apkūnus ir storas.+

35 Kerštas mano, aš atmokėsiu.+

Metui atėjus, nedorėlio koja paslys.+

Niekas neištrūks iš mano rankos.+

44 Taigi Mozė kartu su Nūno sūnumi Ozėju*+ perskaitė žmonėms visus šios giesmės žodžius.+ 45 Baigdamas kalbėti Izraeliui 46 Mozė pasakė: „Dėkitės į širdį visus įspėjimus, kuriuos šiandien ištariau,+ įsakykite savo vaikams rūpestingai vykdyti visus šio Įstatymo žodžius.+ 47 Tai ne tušti žodžiai, o jūsų gyvastis+ – jų laikydamiesi ilgai gyvensite žemėje, kurios užimti keliatės per Jordaną.“

48 Tą pačią dieną Jehova Mozei pasakė: 49 „Užkopk į Neboją, Abarimų kalnyno kalną,+ esantį Moabo žemėje priešais Jerichą, ir apžvelk Kanaano kraštą, kurį duodu izraelitams nuosavybėn.+ 50 Ant to kalno tu mirsi, nueisi ten, kur protėviai,* – kaip kad ant Horo kalno mirė tavo brolis Aaronas,+ kaip kad ir jis nuėjo ten, kur protėviai, – 51 nes judu, izraelitams matant, pasielgėte neištikimai prie Meribos vandenų+ Kadeše, Cino dykumoje, ir Izraelio tautos akivaizdoje neiškėlėte mano šventumo.+ 52 Iš tolo tu regėsi žemę, kurią atiduodu Izraeliui, bet į ją neįžengsi.“+

33 Štai kokį palaiminimą Dievo vyras Mozė prieš mirtį ištarė Izraelio tautai.+ 2 Jis kalbėjo:

 7 Judą jis laimino tokiais žodžiais:+

 8 Apie Levį jis sakė:+

12 Apie Benjaminą jis sakė:+

„Tegyvena saugiai Jehovos numylėtinis.

13 Apie Juozapą jis sakė:+

18 Apie Zabuloną jis sakė:+

20 Apie Gadą jis sakė:+

„Palaimintas, kas plečia Gado ribas.+

22 Apie Daną jis sakė:+

23 Apie Naftalį jis sakė:+

Valdyk ir vakarus, ir pietus.“

24 Apie Ašerą jis sakė:+

„Ašero palaiminimas – jo sūnūs.

29 Laimingas tu, Izraeli!+

34 Paskui iš Moabo plynių Mozė leidosi link Nebojo kalno+ ir užkopė į Pisgos viršūnę,+ priešais Jerichą.+ Jehova aprodė jam visą kraštą: nuo Gileado iki Dano,+ 2 visą Naftalio žemę, Efraimo ir Manaso žemę ir visą Judo kraštą iki pat vakarų jūros*,+ 3 taip pat Negebą+ ir Jordano lygumą+ iki pat Coaro,+ įskaitant palmių miesto Jericho lygumą.

4 Tada Jehova Mozei tarė: „Štai kraštas, dėl kurio prisiekiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui: ‘Tavo palikuoniams jį atiduosiu.’+ Leidau tau jį pamatyti savo akimis, tačiau ten tu neįžengsi.“+

5 Tenai, Moabo žemėje, Jehovos tarnas Mozė mirė, kaip Jehova ir buvo sakęs.+ 6 Jis* palaidojo Mozę Moabo lygumoje priešais Bet Peorą, ir niekas iki šios dienos nežino, kur Mozės kapas yra.+ 7 Mozė mirė sulaukęs 120 metų.+ Jo akys dar nebuvo aptemusios ir jėgos dar nebuvo išsekusios. 8 Izraelitai Moabo plynėse raudojo Mozės 30 dienų+ – tiek truko gedulas dėl Mozės.

9 Nūno sūnus Jozuė buvo kupinas išminties dvasios, nes Mozė buvo uždėjęs ant jo rankas.+ Izraelitai jo klausė ir darė visa, ką Jehova Mozei buvo liepęs.+ 10 Tokio pranašo kaip Mozė – Jehova kalbėjosi su juo veidas į veidą+ – Izraelis daugiau niekada neturėjo.+ 11 Jehovos siųstas į Egiptą jis parodė visokių ženklų ir stebuklų faraonui, jo tarnams ir visai šaliai.+ 12 Izraelio akivaizdoje visi jie patyrė Mozės rankos galybę ir didžią jėgą.+