EZROS KNYGA

1 Pirmais Persijos karaliaus Kyro+ valdymo metais, kad išsipildytų Jehovos žodis, paskelbtas per Jeremiją,+ Jehova įkvėpė Persijos karalių Kyrą visoje karalystėje žodžiu ir raštu pranešti:+

2 „Taip sako Kyras, Persijos karalius. Dangaus Dievas Jehova atidavė man visas žemės karalystes+ ir įpareigojo pastatyti jam Namus Jeruzalėje,+ Judo krašte. 3 Kas tik esate iš jo tautos, – jūsų Dievas tebūna su jumis! – leiskitės kelionėn į Judą, į Jeruzalę, ir atstatykite Jehovos, Izraelio Dievo, Namus – didžio Dievo Namus, buvusius Jeruzalėje*. 4 Kiekvieną grįžtantį, kad ir kur jis iki šiol gyveno,+ teparemia kaimynai – tegu duoda jam sidabro ir aukso, daiktų ir gyvulių, taip pat geros valios auką Dievo Namams,+ buvusiems Jeruzalėje.“

5 Tada Judo ir Benjamino giminių kilčių vyriausieji, kunigai ir levitai – kiekvienas, kurį Dievas įkvėpė, – susiruošė kelionėn atstatyti Jeruzalėje buvusių Jehovos Namų. 6 Visi aplinkiniai juos parėmė* – davė sidabro ir aukso reikmenų, daiktų, gyvulių ir kitų vertingų dovanų, neskaitant geros valios aukų.

7 Karalius Kyras taip pat įsakė grąžinti Jehovos Namų reikmenis, kuriuos Nebukadnecaras buvo paėmęs iš Jeruzalės ir padėjęs savo dievo namuose.+ 8 Persijos karalius Kyras įsakė juos grąžinti prižiūrint iždininkui Mitredatui. Šis reikmenis surašė ir perdavė Judo vadui Šešbacarui*.+

9 Štai reikmenų sąrašas: 30 auksinių krepšelių, 1000 sidabrinių krepšelių, 29 atsarginiai indai, 10 30 auksinių dubenėlių, 410 sidabrinių dubenėlių, 1000 kitų reikmenų. 11 Iš viso buvo 5400 auksinių ir sidabrinių dirbinių. Visa tai Šešbacaras pargabeno į Jeruzalę tuo pat metu, kai su tremtiniais+ grįžo iš Babilono.

2 Šitie yra iš tremties parėję srities gyventojai,+ kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras buvo išvaręs į Babiloną+ ir kurie vėliau grįžo į Jeruzalę ir Judą, kiekvienas į savo miestą.+ 2 Jie parėjo kartu su Zerubabeliu,+ Jozue,+ Nehemija, Seraja, Reelaja, Mordechaju, Bilšanu, Misparu, Bigvaju, Rehumu ir Baana.

Izraelitų vyrų skaičius buvo:+ 3 Parošo palikuonių – 2172, 4 Šefatijos palikuonių – 372, 5 Aracho+ palikuonių – 775, 6 Jozuės ir Joabo palikuonių iš Pahat Moabo+ šeimos – 2812, 7 Elamo+ palikuonių – 1254, 8 Zatuvo+ palikuonių – 945, 9 Zakajo palikuonių – 760, 10 Banio palikuonių – 642, 11 Bebajo palikuonių – 623, 12 Azgado palikuonių – 1222, 13 Adonikamo palikuonių – 666, 14 Bigvajo palikuonių – 2056, 15 Adino palikuonių – 454, 16 Atero palikuonių iš Ezekijo šeimos – 98, 17 Becajo palikuonių – 323, 18 Joros palikuonių – 112, 19 Hašumo+ palikuonių – 223, 20 vyrų iš Gibaro – 95, 21 vyrų iš Betliejaus – 123, 22 vyrų iš Netofos – 56, 23 vyrų iš Anatoto+ – 128, 24 vyrų iš Azmaveto – 42, 25 vyrų iš Kirjat Jearimų, Kefyros ir Beerotų – 743, 26 vyrų iš Ramos+ ir Gebos+ – 621, 27 vyrų iš Michmašo – 122, 28 vyrų iš Betelio ir Ajo+ – 223, 29 vyrų iš Nebojo+ – 52, 30 vyrų iš Magbišo – 156, 31 kito Elamo palikuonių – 1254, 32 Harimo palikuonių – 320, 33 vyrų iš Lodo, Hadido ir Onojo – 725, 34 vyrų iš Jericho – 345, 35 vyrų iš Senavos – 3630.

36 Kunigų+ buvo: Jedajos+ palikuonių iš Jozuės+ šeimos – 973, 37 Imero+ palikuonių – 1052, 38 Pašhūro+ palikuonių – 1247, 39 Harimo+ palikuonių – 1017.

40 Levitų,+ Jozuės ir Kadmielio+ palikuonių iš Hodavijos šeimos, buvo 74. 41 Giesmininkų,+ Asafo+ palikuonių, buvo 128. 42 Vartų sargų+ palikuonių – Šalumo palikuonių, Atero palikuonių, Talmono+ palikuonių, Akubo+ palikuonių, Hatitos palikuonių, Šobajo palikuonių – iš viso buvo 139.

43 Šventyklos tarnų*+ buvo: Cihos palikuoniai, Hasufos palikuoniai, Tabaoto palikuoniai, 44 Keroso palikuoniai, Siachos palikuoniai, Padono palikuoniai, 45 Lebanos palikuoniai, Hagabos palikuoniai, Akubo palikuoniai, 46 Hagabo palikuoniai, Šalmajo palikuoniai, Hanano palikuoniai, 47 Gidelio palikuoniai, Gaharo palikuoniai, Reajos palikuoniai, 48 Recino palikuoniai, Nekodos palikuoniai, Gazamo palikuoniai, 49 Uzos palikuoniai, Paseacho palikuoniai, Besajo palikuoniai, 50 Asnos palikuoniai, meunų palikuoniai, Nefusimo palikuoniai, 51 Bakbuko palikuoniai, Hakufos palikuoniai, Harhūro palikuoniai, 52 Bacluto palikuoniai, Mehidos palikuoniai, Haršos palikuoniai, 53 Barkoso palikuoniai, Siseros palikuoniai, Temacho palikuoniai, 54 Neciaho palikuoniai, Hatifos palikuoniai.

55 Saliamono tarnų palikuonių buvo: Sotajo palikuoniai, Sofereto palikuoniai, Perudos palikuoniai,+ 56 Jaalos palikuoniai, Darkono palikuoniai, Gidelio palikuoniai, 57 Šefatijos palikuoniai, Hatilo palikuoniai, Pocheret Cebaimo palikuoniai, Amio palikuoniai.

58 Šventyklos tarnų* ir Saliamono tarnų palikuonių iš viso buvo 392.

59 O štai vyrai, kurie parėjo iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerubo, Adono ir Imero, tačiau negalėjo patvirtinti, kad pagal kiltį ir kilmę yra izraelitai:+ 60 Delajos palikuoniai, Tobijos palikuoniai, Nekodos palikuoniai – iš viso 652. 61 Kunigų palikuoniai: Hobajos palikuoniai, Hakoco+ palikuoniai, taip pat palikuoniai Barzilajo, kuris vedė vieną iš gileadiečio Barzilajo+ dukterų ir pasivadino jų šeimos vardu. 62 Jie ieškojo savo giminės kilmės įrašų, bet nerado, todėl buvo pripažinti netinkami eiti kunigų tarnystę*.+ 63 Tiršata* neleido jiems valgyti to, kas švenčiausia,+ kol atsiras kunigas, kuris galėtų teirautis per Urimus ir Tumimus.+

64 Visą bendruomenę sudarė 42 360 vyrų,+ 65 be vergų ir vergių, kurių buvo 7337. Dar buvo 200 giesmininkų ir giesmininkių. 66 Žirgų buvo 736, mulų – 245, 67 kupranugarių – 435, asilų – 6720.

68 Kai kurie kilčių vyriausieji, atkeliavę į Jeruzalę, į Jehovos Namų vietą, davė geros valios aukų,+ kad Dievo Namai būtų atstatyti ten, kur ir buvo.+ 69 Pagal savo išgales statybos iždui jie davė 61 000 auksinių drachmų*, 5000 sidabrinių minų*+ ir 100 apdarų kunigams. 70 Kunigai, levitai, giesmininkai, vartų sargai, šventyklos tarnai* ir visi kiti žmonės įsikūrė savo miestuose. Taigi visas Izraelis apsigyveno savo miestuose.+

3 Septinto mėnesio+ pradžioje, kai jau buvo įsikūrę savo miestuose, izraelitai visi kaip vienas susirinko į Jeruzalę. 2 Jehocadako sūnus Jozuė+ kartu su kitais kunigais, taip pat Šaltielio+ sūnus Zerubabelis+ su savo broliais ėmėsi atstatyti Izraelio Dievo aukurą, kad galėtų aukoti ant jo deginamąsias aukas, kaip reikalauja Mozės, Dievo vyro, Įstatymas.+

3 Nors ir bijojo aplinkinių tautų,+ jie pastatė aukurą toje pačioje vietoje, kur jis buvo anksčiau, ir pradėjo aukoti ant jo deginamąsias aukas Jehovai – ryto ir vakaro aukas.+ 4 Tada, kaip prisakyta, surengė Palapinių šventę+ ir diena po dienos aukojo tiek deginamųjų aukų, kiek nustatyta kiekvienai dienai.+ 5 Nuo to laiko, be kasdienės deginamosios aukos,+ jie dar aukojo jaunačių aukas+ ir šventų Jehovos iškilmių aukas,+ taip pat geros valios aukas,+ kurias žmonės Jehovai atnešdavo. 6 Jehovos šventyklos pamatas dar nebuvo paklotas, bet deginamąsias aukas Jehovai jie atnašavo jau nuo septinto mėnesio pirmos dienos.+

7 Jie davė pinigų akmenskaldžiams+ ir amatininkams,+ o sidoniečiams ir tyriečiams – valgio, gėrimo ir aliejaus, kad šie iš Libano į Jopę jūra plukdytų kedro rąstus.+ Taip buvo daroma su Persijos karaliaus Kyro leidimu.+

8 Antrais metais, skaičiuojant nuo tada, kai žmonės atėjo į Jeruzalę prie Dievo Namų, antrą mėnesį, Šaltielio sūnus Zerubabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė su kitais broliais – kunigais, levitais ir visais, kurie buvo parėję iš tremties į Jeruzalę,+ – ėmėsi darbo. Prižiūrėti Jehovos Namų statybą buvo įpareigoti levitai, dvidešimties metų ir vyresni. 9 Taigi Jozuė su savo sūnumis ir broliais, Kadmielis su sūnumis (visi iš Judo* šeimos), o kartu ir kiti levitai – Henadado+ sūnūs su savo sūnumis ir broliais – ėmėsi prižiūrėti Dievo Namų statybos darbus.

10 Kai statytojai paklojo Jehovos šventyklos pamatą,+ kunigai, apsivilkę kunigiškais drabužiais, sustojo šlovinti Jehovos su trimitais,+ o levitai, Asafo sūnūs, – su lėkštelėmis, kad viskas vyktų taip, kaip Izraelio karaliaus Dovydo prisakyta.+ 11 Ir jie ėmė pakaitomis giedoti Jehovai gyrių+ ir jam dėkoti: „Nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė Izraeliui amžina.“+ Visi žmonės šlovino Jehovą garsiais šūksniais už tai, kad Jehovos Namų pamatas buvo paklotas. 12 Daug kunigų, levitų ir kilčių vyriausiųjų – senoliai, kurie buvo matę ankstesnius Namus,+ – balsu verkė, kai šių Namų pamatas buvo dedamas jų akivaizdoje, o daug kitų garsiai šaukė iš džiaugsmo.+ 13 Nebuvo galima atskirti džiaugsmo šūksnių nuo verksmo, nes žmonių šauksmas buvo didelis ir garsas aidėjo toli.

4 Kai Judo ir Benjamino giminių priešai+ išgirdo, kad grįžę tremtiniai+ stato Jehovai, Izraelio Dievui, šventyklą, 2 jie nedelsdami kreipėsi į Zerubabelį ir į kilčių vyriausiuosius sakydami: „Statykime drauge, nes nuo to meto, kai Asirijos karalius Asarhadonas+ mus čia atkėlė,+ mes irgi garbiname jūsų Dievą+ ir aukojame jam aukas.“ 3 Bet Zerubabelis, Jozuė ir kiti Izraelio kilčių vyriausieji jiems atsakė: „Tarp mūsų ir jūsų nėra nieko bendra, kad Namus mūsų Dievui statytume drauge.+ Mes vieni statysime Namus Jehovai, Izraelio Dievui, kaip karalius Kyras, Persijos valdovas, mums įsakė.“+

4 Nuo tada krašto gyventojai visaip mėgino pakirsti Judo žmonių drąsą* ir ryžtą darbuotis.+ 5 Norėdami jų užmojus paversti niekais, jie papirkinėjo karalystės patarėjus+ ir taip darė per visas Persijos karaliaus Kyro dienas, iki Persiją pradėjo valdyti karalius Darijus.+ 6 Pradėjus karaliauti Ahasverui, jie surašė prieš Judo ir Jeruzalės gyventojus skundžiamąjį raštą. 7 Toks raštas buvo parašytas ir Persijos karaliaus Artakserkso valdymo dienomis. Karaliui Artakserksui rašė Bišlamas, Mitredatas ir Tabeelis su savo sąjungininkais. Laišką jie išvertė į aramėjų kalbą+ ir parašė aramėjiškais rašmenimis.*

8 * Štai ką karaliui Artakserksui prieš Jeruzalę rašė vyriausiasis pareigūnas Rehumas ir raštininkas Šimšajas. 9 (Tai buvo laiškas nuo vyriausiojo pareigūno Rehumo, raštininko Šimšajo ir jų sąjungininkų – teisėjų ir valdininkų, raštininkų, Erecho+ žmonių, babiloniečių, Sūzų+ gyventojų, tai yra elamitų,+ 10 ir nuo visų tautų, kurias didysis ir prakilnusis Asnaparas* ištrėmė ir apgyvendino Samarijos miestuose,+ bei nuo kitų Užupio* srities žmonių.) 11 Čia jų siųsto laiško nuorašas:

„Karaliui Artakserksui. Nuo tavo tarnų, Užupio srities žmonių. 12 Tebūnie karaliui žinoma, kad žydai, atkeliavę iš tavo krašto pas mus, susirinko į Jeruzalę. Jie atstato tą maištingą ir nedorą miestą, mūrija sienas,+ taiso pamatus. 13 Tebūnie karaliui žinoma: jeigu tą miestą jie atstatys ir jo sienas užbaigs, tai nebemokės mokesčių, duoklės+ ir muitų. Karališkasis iždas tada patirs nuostolių. 14 O kadangi esame karaliaus rūmų išlaikomi*, mums nedera abejingai žiūrėti, kaip karaliui daroma žala. Taigi siunčiame karaliui laišką 15 su prašymu atlikti paiešką karaliaus pirmtakų* metraščiuose.+ Iš metraščių tu sužinosi ir pamatysi, koks maištingas tas miestas, koks grėsmę keliantis karaliams ir sritims. Jame maištaujama nuo seno, užtat miestas ir buvo sunaikintas.+ 16 Norime, kad karalius žinotų: jeigu tą miestą jie atstatys ir jo sienas užbaigs, Užupio+ srityje tu prarasi valdžią.“

17 Vyriausiajam pareigūnui Rehumui, raštininkui Šimšajui bei jų sąjungininkams, gyvenantiems Samarijoje, ir kitiems Užupio srities žmonėms karalius atsiuntė tokį atsakymą:

„Ramybė jums! 18 Laiškas, kurį mums* siuntėte, buvo aiškiai perskaitytas* mano akivaizdoje. 19 Man įsakius, buvo ištirta ir nustatyta, kad tame mieste nuo seno būta sambrūzdžių prieš karalius, maištų ir sukilimų.+ 20 Jeruzalėje viešpatavo galingi karaliai. Jie valdė visą Užupio sritį, jiems buvo mokama duoklė, mokesčiai ir muitai. 21 Todėl dabar paliepkite tiems žmonėms nutraukti darbus ir miesto nebeatstatinėti, kol pats duosiu kitokį įsaką. 22 Būtinai imkitės tvarkyti šį reikalą, kad karalius nepatirtų daugiau žalos.“+

23 Kai karaliaus Artakserkso laiško nuorašas buvo perskaitytas Rehumui, raštininkui Šimšajui ir jų sąjungininkams, šie nuskubėjo į Jeruzalę pas žydus ir jėga sustabdė darbus. 24 Taigi Dievo Namų statybos darbai Jeruzalėje sustojo ir nieko nebuvo daroma iki antrų Persijos karaliaus Darijaus valdymo metų.+

5 Į Jude ir Jeruzalėje gyvenančius žydus prabilo pranašai Agėjas+ ir Idojo+ vaikaitis Zacharijas.+ Jie pranašavo Izraelio Dievo, esančio su tauta, vardu. 2 Tada Šaltielio sūnus Zerubabelis+ kartu su Jehocadako sūnumi Jozue+ ėmėsi Jeruzalėje atstatyti Dievo Namus.+ Dievo pranašai buvo su jais ir juos palaikė.+ 3 Tuo laiku pas juos atėjo Užupio* valdytojas Tatnajas ir Šetar Boznajas su savo sąjungininkais ir pareiškė: „Kas jums davė įsaką statyti šiuos Namus ir statinį užbaigti?“ 4 Ir dar paklausė: „Kuo vardu tie vyrai, kurie prie šios statybos dirba?“ 5 Bet Dievas sergėjo žydų seniūnus*,+ ir anie jiems dirbti nesutrukdė. Tuo tarpu buvo pasiųsta žinia Darijui ir gautas laiškas su atsakymu dėl šio reikalo.

6 Štai nuorašas laiško, kurį Užupio valdytojas Tatnajas ir Šetar Boznajas su savo sąjungininkais, Užupio srities valdininkais, siuntė karaliui Darijui. 7 Laiške, kurį jie nusiuntė, buvo parašyta:

„Karaliui Darijui.

Telydi tave ramybė! 8 Tebūna karaliui žinoma, kad mes nukeliavome į Judo sritį prie didžiojo Dievo Namų ir pamatėme, kad jie mūrijami iš didelių akmenų ir į sienas statomos sijos. Žmonės dirba su užsidegimu, todėl darbai gerai einasi. 9 Jų seniūnų mes paklausėme: ‘Kas jums davė įsaką statyti šiuos Namus ir statinį užbaigti?’+ 10 Taip pat pasiteiravome, kuo jie vardu, norėdami surašyti vadovaujančių vyrų vardus ir pranešti tau, kas jie tokie.

11 Iš jų gavome tokį atsakymą: ‘Tarnaujame dangaus ir žemės Dievui ir atstatome jo Namus, kurie čia buvo pastatyti prieš daug metų. Juos statė ir užbaigė didis Izraelio karalius.+ 12 Bet kadangi mūsų tėvai dangaus Dievą supykdė,+ jis atidavė juos į rankas chaldėjui, Babilono karaliui Nebukadnecarui.+ Šis sugriovė tuos Namus+ ir ištrėmė žmones į Babiloną.+ 13 Tačiau Babilono karalius Kyras pirmais savo valdymo metais išleido įsaką Dievo Namus atstatyti.+ 14 Be to, karalius Kyras iš Babilono šventyklos surinko auksinius ir sidabrinius Dievo Namų reikmenis, kuriuos Nebukadnecaras buvo paėmęs iš Dievo šventyklos Jeruzalėje ir atgabenęs į Babilono šventyklą,+ ir perdavė juos vyrui, vardu Šešbacaras*+ (jį Kyras buvo paskyręs valdytoju).+ 15 Kyras jam sakė: „Paimk šiuos reikmenis. Keliauk, pargabenk juos į Jeruzalę, į šventyklą, ir tebūna Dievo Namai atstatyti ten, kur stovėjo.“+ 16 Tuomet Šešbacaras atkeliavo į Jeruzalę ir paklojo pamatą Dievo Namams.+ Jie iki šiol tebestatomi, dar nėra užbaigti.’+

17 Todėl dabar, jei karaliui patinka, liepk atlikti paiešką karališkojoje Babilono iždinėje* ir išsiaiškinti, ar karalius Kyras tikrai išleido įsaką atstatyti Dievo Namus Jeruzalėje,+ ir tebūna karaliaus sprendimas dėl šio reikalo atsiųstas mums.“

6 Tada karalius Darijus įsakė atlikti paiešką rankraščių saugyklose, kur buvo laikomi Babilono turtai. 2 Medijos srityje, Ekbatanos tvirtovėje, buvo rastas ritinys su tokiu įrašu:

3 „Karalius Kyras pirmais savo valdymo metais išleido įsaką dėl Dievo Namų Jeruzalėje:+ ‘Tebūna paklotas pamatas ir tebūna tie Namai atstatyti, kad juose atnašautų aukas. Namai turi būti šešiasdešimties uolekčių* aukščio ir šešiasdešimties uolekčių pločio.+ 4 Tebus dedamos trys eilės didelių akmenų ir viena eilė rąstų.+ Viską apmokės karališkasis iždas.+ 5 Be to, auksiniai ir sidabriniai Dievo Namų reikmenys, kuriuos Nebukadnecaras paėmė iš šventyklos Jeruzalėje ir išgabeno į Babiloną,+ turi būti sugrąžinti ir padėti į vietą Jeruzalės šventykloje, Dievo Namuose.’“+

6 „Taigi dabar tu, Užupio* srities valdytojau Tatnajau, ir tu, Šetar Boznajau, ir jūs, Užupio srities valdininkai, jų sąjungininkai,+ pasitraukite 7 ir netrukdykite statyti Dievo Namų. Žydų valdytojas ir žydų seniūnai atstatys Dievo Namus ten pat, kur jie buvo. 8 Mano įsakymas yra toks: turėsite padėti žydų seniūnams atstatyti Dievo Namus. Iš karališkojo iždo,+ iš mokesčių, surenkamų Užupio srityje, nedelsdami skirsite tiems vyrams lėšų, – tada darbai vyks be trikdžių,+ – 9 ir visada, diena po dienos, duosite jiems, ko tik prireiktų, ko tik kunigai Jeruzalėje pareikalautų: ar tai būtų jautukai,+ avinai+ ir ėriukai+ deginamosioms aukoms dangaus Dievui, ar kviečiai,+ druska,+ vynas+ ir aliejus.+ 10 Tegul jie atnašauja aukas, patinkančias dangaus Dievui, ir tesimeldžia už karaliaus ir jo sūnų gerovę*.+ 11 O jeigu kas šio potvarkio nesilaikys, įsakau išplėšti iš jo namų sienoją ir tą žmogų ant jo pakabinti*, o jo namus paversti išviete*. 12 Dievas, kuris tą šventyklą išsirinko savo vardui,+ tesunaikina kiekvieną karalių ir kiekvieną tautą, kuri drįstų šio įsako nesilaikyti ir kėsintųsi Dievo Namus Jeruzalėje sugriauti. Šį įsaką duodu aš, Darijus. Tebūna jis vykdomas nedelsiant.“

13 Tuomet Užupio srities valdytojas Tatnajas, Šetar Boznajas+ ir jų sąjungininkai nedelsdami ėmėsi vykdyti visa, ką karalius Darijus buvo įsakęs. 14 O žydų seniūnai, įkvėpti pranašo Agėjo+ ir Idojo vaikaičio Zacharijo+ pranašavimų, darbus tęsė ir statyba gerai ėjosi.+ Kaip Izraelio Dievas buvo įsakęs+ ir kaip buvo įsakę Kyras,+ Darijus+ ir Persijos karalius Artakserksas*,+ tuos Namus jie statė ir galiausiai užbaigė. 15 Iki šeštų karaliaus Darijaus viešpatavimo metų adaro* mėnesio trečios dienos Dievo Namai jau buvo atstatyti.

16 Tada izraelitai – kunigai, levitai+ ir visi kiti grįžę tremtiniai – surengė džiugias Dievo Namų pašventinimo iškilmes. 17 Dievo Namams pašventinti jie paaukojo 100 jaučių, 200 avinų, 400 ėriukų ir kaip atnašą už viso Izraelio nuodėmę – 12 ožių, pagal Izraelio giminių skaičių.+ 18 Be to, buvo atkurti kunigų ir levitų skyriai, kad Jeruzalėje jie tarnautų Dievui,+ kaip Mozės knygoje prisakyta.+

19 Iš tremties grįžę žmonės pirmo mėnesio keturioliktą dieną šventė Paschą.+ 20 Kunigai ir levitai visi iki vieno buvo apsivalę,+ taigi visi buvo švarūs. Jie pjovė Paschos auką visiems grįžusiems tremtiniams, savo broliams kunigams ir sau. 21 Izraelitai, grįžę iš tremties, valgė ją drauge su visais, kurie, atsiskyrę nuo krašto tautų netyrybės, prisidėjo prie jų norėdami garbinti Jehovą, Izraelio Dievą*.+ 22 Septynias dienas jie džiugiai šventė Neraugintos duonos šventę,+ nes Jehova davė jiems džiaugsmo ir palankiai nuteikė Asirijos karaliaus širdį,+ kad tas jiems padėtų*, kad remtų tikrojo Dievo, Izraelio Dievo, Namų statybą.

7 Po šių įvykių, valdant Persijos karaliui Artakserksui,+ atvyko Ezra*.+ Jis buvo sūnus Serajos+ (šis – sūnus Azarijos, šis – sūnus Hilkijo,+ 2 šis – sūnus Šalumo, šis – sūnus Cadoko, šis – sūnus Ahitubo, 3 šis – sūnus Amarijos, šis – sūnus Azarijos,+ šis – sūnus Merajoto, 4 šis – sūnus Zerachijos, šis – sūnus Uzio, šis – sūnus Bukio, 5 šis – sūnus Abišūvos, šis – sūnus Finehaso,+ šis – sūnus Eleazaro,+ šis – sūnus vyriausiojo kunigo Aarono+). 6 Taigi Ezra atvyko iš Babilono. Jis buvo perrašinėtojas, išmanantis Mozės Įstatymą,*+ kurį buvo davęs Jehova, Izraelio Dievas. Karalius suteikė Ezrai visko, ko tik jis prašė, nes su juo buvo Jehovos, jo Dievo, ranka.

7 Drauge su Ezra septintais karaliaus Artakserkso valdymo metais į Jeruzalę atkeliavo ir daugiau izraelitų – kunigų, levitų,+ giesmininkų,+ vartų sargų+ ir šventyklos tarnų*.+ 8 Ezra į Jeruzalę atvyko septintų karaliaus valdymo metų penktą mėnesį. 9 Iš Babilono jis iškeliavo pirmo mėnesio pirmą dieną ir penkto mėnesio pirmą dieną pasiekė Jeruzalę, nes su juo buvo maloningoji jo Dievo ranka.+ 10 Ezra buvo paruošęs savo širdį* tyrinėti Jehovos Įstatymą, jį vykdyti+ ir mokyti jo nuostatų ir potvarkių izraelitus.+

11 Štai nuorašas laiško, kurį Ezrai – kunigui ir perrašinėtojui, išmanančiam įsakymus ir nuostatus, Jehovos duotus Izraeliui, – įteikė karalius Artakserksas:

12 * „Artakserksas,+ karalių karalius, Ezrai – kunigui ir dangaus Dievo Įstatymo perrašinėtojui. Didi ramybė tau! Dabar 13 išleidžiu tokį potvarkį: jei kuris nors iš Izraelio žmonių, iš jų kunigų ir levitų, gyvenančių mano valdose, norėtų eiti su tavimi į Jeruzalę, tegul eina.+ 14 Tu esi karaliaus ir jo septynių patarėjų siunčiamas ištirti, ar Jude ir Jeruzalėje laikomasi tavo Dievo Įstatymo, kuris yra tavo rankoje, 15 ir nugabenti sidabrą ir auksą, karaliaus ir jo patarėjų dovanojamą Izraelio Dievui, kurio buveinė yra Jeruzalėje, 16 taip pat visą sidabrą ir auksą, kurį surinksi Babilono srityje, kartu su dovanomis, kurias savo Dievo Namams Jeruzalėje dovanos tauta ir kunigai.+ 17 Iš tų pinigų nedelsdamas nupirk jaučių,+ avinų+ ir ėriukų,+ kartu su javų+ ir liejamosiomis atnašomis,+ ir paaukok visa tai Jeruzalėje ant savo Dievo Namų aukuro.

18 O su likusiu sidabru ir auksu tu ir tavo broliai darykite, kas jums patinka, pagal jūsų Dievo valią. 19 Visus tau patikėtus reikmenis, naudojamus tavo Dievo Namų tarnyboje, turėsi padėti Dievo akivaizdoje, Jeruzalėje.+ 20 O visa kita, ko tavo Dievo Namams prireiktų, galėsi gauti iš karališkojo iždo.+

21 Aš, karalius Artakserksas, visiems Užupio* iždininkams įsakau: ko tiktai kunigas Ezra,+ dangaus Dievo Įstatymo perrašinėtojas, jūsų paprašys, tebūna jam nedelsiant suteikta: 22 iki 100 talentų* sidabro, iki 100 korų* kviečių, iki 100 batų* vyno,+ iki 100 batų aliejaus,+ o druskos+ – neribotai. 23 Visa, ką dangaus Dievas yra įsakęs dėl savo Namų, tebūna stropiai vykdoma,+ kad dangaus Dievo rūstybė neužsidegtų ant karaliaus valdų ir ant jo sūnų.+ 24 Ir dar pranešu, kad neleidžiama uždėti jokios duoklės,+ mokesčių ar muitų kunigams ir levitams, giesmininkams ir muzikantams,+ vartų sargams, šventyklos tarnams*+ nei kitiems, tarnaujantiems prie Dievo Namų.

25 O tu, Ezra, pasitelkęs Dievo išmintį*, paskirk pareigūnus ir teisėjus, kad teistų visus Užupio žmones, visus, kas žino tavo Dievo įstatymus. Ir jei yra tokių, kurie nežino, turėsite juos išmokyti.+ 26 Jei kas tavo Dievo Įstatymo nesilaikys ir karaliaus įstatymams nepaklus, tas nedelsiant turi būti nubaustas – ar mirtimi, ar tremtimi, ar pinigine bauda, ar kalėjimu.“

27 Tebūna šlovė Jehovai, mūsų protėvių Dievui už tai, kad įdėjo į karaliaus širdį tokią mintį – papuošti Jehovos Namus Jeruzalėje!+ 28 Jis parodė man ištikimąją meilę, palankiai nuteikdamas karalių,+ jo patarėjus+ ir įtakingus karaliaus didžiūnus. Ir kadangi Jehovos, mano Dievo, ranka buvo su manimi, aš įsidrąsinau ir sutelkiau Izraelio seniūnus keliauti drauge.

8 Štai kilčių vyriausieji ir kilmės sąrašas tų, kurie, viešpataujant karaliui Artakserksui, keliavo su manimi iš Babilono:+ 2 iš Finehaso+ palikuonių – Geršomas, iš Itamaro+ palikuonių – Danielius, iš Dovydo palikuonių – Hatušas, 3 iš Šechanijos ir iš Parošo palikuonių – Zacharija ir su juo 150 vyrų, kurie irgi įtraukti į sąrašą, 4 iš Pahat Moabo+ palikuonių – Zerachijos sūnus Eljehoenajas ir su juo 200 vyrų, 5 iš Zatuvo+ palikuonių – Jahazielio sūnus Šechanija ir su juo 300 vyrų, 6 iš Adino+ palikuonių – Jehonatano sūnus Ebedas ir su juo 50 vyrų, 7 iš Elamo+ palikuonių – Atalijos sūnus Izaja ir su juo 70 vyrų, 8 iš Šefatijos+ palikuonių – Mykolo sūnus Zebadija ir su juo 80 vyrų, 9 iš Joabo palikuonių – Jehielio sūnus Abdija ir su juo 218 vyrų, 10 iš Banio palikuonių – Josifijos sūnus Šelomitas ir su juo 160 vyrų, 11 iš Bebajo+ palikuonių – Bebajo sūnus Zacharija ir su juo 28 vyrai, 12 iš Azgado+ palikuonių – Ha Katano sūnus Johananas ir su juo 110 vyrų, 13 iš Adonikamo+ palikuonių – paskiausiai sugrįžę Elifeletas, Jejelis, Šemaja ir su jais 60 vyrų, 14 iš Bigvajo+ palikuonių – Utajas, Zabudas ir su jais 70 vyrų.

15 Sutelkiau juos prie upės, kuri teka Ahavos+ link, ir ten pasilikome tris dienas. Viską ištyręs, nei liaudyje, nei tarp kunigų neradau nė vieno levito. 16 Tada pasikviečiau vadovaujančius vyrus Eliezerą, Arielį, Šemają, Elnataną, Jaribą, Elnataną, Nataną, Zachariją ir Mešulamą, taip pat mokytojus Jehojaribą ir Elnataną. 17 Paliepiau jiems nueiti pas Idoją, Kasifijos vietovės viršiausiąjį, ir pasakyti jam ir jo broliams šventyklos tarnams*, esantiems Kasifijoje, kad atsiųstų mums žmonių tarnauti mūsų Dievo Namuose. 18 Kadangi maloningoji Dievo ranka buvo su mumis, jie atsiuntė Šerebiją,+ protingą vyrą iš Izraelio sūnaus Levio vaikaičio Machlio+ palikuonių, su jo sūnumis ir broliais – 18 vyrų, 19 taip pat Hašabiją ir su juo Izają iš merarių+ su jo broliais ir jų sūnumis – 20 vyrų. 20 O iš šventyklos tarnų*, kuriuos Dovydas ir jo pareigūnai buvo davę į pagalbą levitams, jie atsiuntė 220 vyrų, įrašytų į sąrašą vardais.

21 Tada ten, prie Ahavos upės, paskelbiau pasninką, – savo Dievo akivaizdoje mes nusižeminome ir jį meldėme, kad lydėtų mus kelionėje ir kad saugotų mus, mūsų vaikus ir visą mūsų turtą. 22 Prašyti karaliaus, kad duotų karių ir raitininkų saugoti kelyje mus nuo priešų, aš gėdijausi, mat karaliui buvome pasakę: „Maloningoji mūsų Dievo ranka yra su visais, kas juo pasitiki*,+ bet jo galybė ir pyktis yra prieš visus, kas jį palieka.“+ 23 Tad mes pasninkavome ir meldėmės Dievui dėl šio reikalo, ir jis išklausė mūsų prašymą.+

24 Iš kunigų vyriausiųjų išrinkau dvylika vyrų – Šerebiją, Hašabiją+ ir dešimt jų brolių. 25 Tada pasvėriau sidabrą, auksą ir visus reikmenis – dovanas, kurias Dievo Namams padovanojo karalius, jo patarėjai, didžiūnai ir visi toje srityje gyvenantys izraelitai.+ 26 Taigi pasvėręs atidaviau jiems į rankas 650 talentų* sidabro, 100 sidabro reikmenų (dviejų talentų svorio), 100 talentų aukso, 27 20 aukso dubenėlių (tūkstančio darikų* vertės) ir du indus iš gryno vario, ugniaspalvio, savo verte prilygstančio auksui.

28 Tada jiems tariau: „Jūs esate šventi Jehovai,+ ir tie reikmenys jam yra šventi. Tas sidabras ir auksas yra geros valios auka Jehovai, jūsų protėvių Dievui. 29 Rūpestingai saugokite visas tas dovanas iki dienos, kai atėję į Jeruzalę jas sversite Jehovos Namų kambariuose* kunigų bei levitų vyriausiųjų ir Izraelio kilčių vyriausiųjų akivaizdoje.“+ 30 Kunigai ir levitai paėmė jiems atsvertą sidabrą, auksą ir visus reikmenis, kad nugabentų juos į Jeruzalę, į mūsų Dievo Namus.

31 Pirmo mėnesio dvyliktą dieną+ nuo Ahavos upės+ leidomės kelionėn į Jeruzalę. Mūsų Dievo ranka buvo su mumis ir saugojo nuo priešų ir nuo kelyje tykančių plėšikų rankos, 32 kol galiausiai atvykome.+ Tris dienas prabuvę Jeruzalėje, 33 ketvirtą dieną savo Dievo Namuose pasvėrėme sidabrą, auksą ir visus reikmenis+ ir perdavėme juos Ūrijos sūnui kunigui Meremotui.+ Su juo buvo Finehaso sūnus Eleazaras ir levitai – Jozuės sūnus Jehozabadas+ ir Binujo+ sūnus Noadija. 34 Viskas buvo suskaičiuota ir pasverta, ir visas svoris užrašytas. 35 Tremtiniai, pargrįžę iš nelaisvės, atnašavo Izraelio Dievui deginamąsias aukas: 12 jaučių+ už visą Izraelį, 96 avinus,+ 77 ėriukus ir kaip atnašą už nuodėmę 12 ožių.+ Visa tai buvo deginamoji auka Jehovai.+

36 Paskui mes perdavėme karaliaus potvarkius+ jo satrapams* bei Užupio* srities+ valdytojams ir šie teikė paramą tautai ir Dievo Namams.+

9 Kai visa tai buvo atlikta, pareigūnai į mane kreipėsi sakydami: „Nei Izraelio liaudis, nei kunigai su levitais nėra atsiriboję nuo aplinkinių tautų – kanaaniečių, hetitų, perizų, jebusiečių, amonitų, moabitų, egiptiečių+ ir amoritų+ – ir jų bjauriųjų papročių jie nesibodi.+ 2 Jie ėmė jų dukteris sau ir savo sūnums į žmonas,+ ir dabar šventieji palikuoniai+ yra susimaišę su tomis tautomis!+ Labiausiai šituo yra prasikaltę pareigūnai ir valdininkai.“

3 Kai tik apie tai išgirdau, persiplėšiau drabužius*, roviausi plaukus ir barzdą, sėdėjau netekęs amo. 4 Taip be žado išsėdėjau iki pat vakarinės javų atnašos.+ Tuo tarpu, susirūpinę dėl tremtinių neištikimybės, prie manęs ėmė rinktis visi, kas nebuvo abejingi Izraelio Dievo žodžiams*.

5 Vakarinės javų atnašos metui atėjus,+ pakilau iš vietos, kur perplėštais drabužiais nusižeminęs sėdėjau, puoliau ant kelių ir, iškėlęs rankas į Jehovą, savo Dievą, 6 meldžiausi: „Mano Dieve, man gėda ir nedrąsu pažvelgti į tave. Mano Dieve, mūsų nusikaltimų – virš galvos ir mūsų kaltė pasiekė dangų!+ 7 Nuo protėvių laikų iki pat šios dienos mus slegia didelė kaltė.+ Dėl savo nusikaltimų mes, mūsų karaliai ir kunigai buvome atiduoti aplinkinių kraštų karaliams į rankas, atiduoti kalavijui,+ atiduoti į nelaisvę.+ Mes buvome apiplėšti,+ pažeminti, ir taip tebėra iki šiol.+ 8 Bet dabar trumpą valandėlę Jehova, mūsų Dievas, suteikė mums malonę, leisdamas likučiui išsigelbėti ir duodamas saugų prieglobstį* savo šventoje vietoje,+ kad mūsų akys, o Dieve, švytėtų ir savo vergystėje kiek atsigautume. 9 Nors esame vergai,+ Dievas vergijoje mūsų nepaliko. Mylėdamas mus ištikimąja meile, jis palankiai nuteikė Persijos valdovus+ ir davė mums pajausti atgaivą, kad prikeltume iš griuvėsių Dievo Namus+ ir kad turėtume akmens mūrą Jude ir Jeruzalėje.

10 Bet ką dabar, mūsų Dieve, po visko begalime pasakyti? Juk apleidome tavo įsakymus, 11 kuriuos per savo tarnus, per pranašus, mums perdavei sakydamas: ‘Kraštas, kurį ruošiatės paveldėti, yra netyras, nes to krašto tautos netyros, nes jų papročiai bjaurūs. Tasai kraštas jų netyrumo pilnas – nuo vieno galo iki kito.+ 12 Tad neduokite savo dukterų jų sūnums ir neimkite jų dukterų savo sūnums.+ Nedarykite nieko dėl jų ramybės ir gerovės+ – tada būsite stiprūs, galėsite valgyti krašto gėrybes ir kaip amžiną paveldą perduoti kraštą savo sūnums.’ 13 Po visko, kas už mūsų piktus darbus ir sunkias nuodėmes mums yra nutikę, – nors tu, Dieve, elgeisi su mumis ne pagal mūsų nusikaltimą+ ir mums, čia esantiems, leidai išsigelbėti,+ – 14 nejaugi vėl laužysime tavo įsakymus ir vedybomis giminiuosimės su tautomis, kurios tokias bjaurystes daro?+ Argi neužsirūstintum tuomet ant mūsų, argi nesunaikintum nepalikdamas nė likučio, nė vieno gyvo? 15 Jehova, Izraelio Dieve, tu esi teisus+ – juk mes, likutis, iki šios dienos tebesame gyvi. Štai nusikaltę stovime tavo akivaizdoje, nors dėl viso šito tavo akivaizdoje stovėti negalėtume.“+

10 Kai Ezra, verkdamas ir priešais Dievo Namus kniūbsčias gulėdamas, meldėsi+ ir išpažino savo tautos kaltę, prie jo susibūrė didelė minia izraelitų – vyrų, moterų ir vaikų. Visi žmonės graudžiai verkė. 2 Tada Jehielio+ sūnus Šechanija iš Elamo+ palikuonių į Ezrą prabilo: „Vesdami* svetimtautes, moteris iš aplinkinių tautų,+ mes išdavėme savo Dievą. Bet Izraeliui dar yra vilties. 3 Sudarykime dabar sandorą su savo Dievu,+ kad išprašysime iš namų visas tas žmonas su jų vaikais, nes šito reikalauja Jehova, šito reikalauja ir tie, kurie gerbia* mūsų Dievo įsakymus.+ Elkimės, kaip liepia Įstatymas! 4 Tad kelkis, juk tvarkyti šį reikalą – tavo pareiga. Mes su tavimi. Būk ryžtingas ir veik.“

5 Ezra atsistojo ir prisaikdino kunigų, levitų ir viso Izraelio vyriausiuosius, ir tie prisiekė daryti, kas buvo pasakyta.+ 6 Tada iš tos vietos, kur priešais Dievo Namus parpuolęs meldėsi, Ezra nuėjo į Eljašibo sūnaus Johanano kambarį*. Tenai nuėjęs, jis nei duonos valgė, nei vandens gėrė, nes sielojosi dėl grįžusių tremtinių neištikimybės.+

7 Paskui Jude ir Jeruzalėje buvo paskelbta, kad visi sugrįžę tremtiniai susirinktų į Jeruzalę. 8 O jeigu kas per tris dienas neateisiąs, iš to bus atimtas visas turtas, o jis pats bus pašalintas iš tremtinių bendruomenės, – taip nusprendė pareigūnai ir seniūnai.+ 9 Taigi visi Judo ir Benjamino giminės vyrai per tris dienas susirinko į Jeruzalę. Tai buvo devinto mėnesio dvidešimta diena. Visi žmonės sėdėjo Dievo Namų kieme ir drebėjo, nes reikalas buvo rimtas ir dar pylė lietus.

10 Kunigas Ezra atsistojęs jiems tarė: „Vesdami svetimtautes+ jūs pasielgėte neištikimai ir Izraelio kaltę dar pasunkinote. 11 Tad išpažinkite savo kaltę Jehovai, protėvių Dievui, ir vykdykite jo valią. Atsiskirkite nuo aplinkinių tautų ir nuo savo svetimtaučių žmonų.“+ 12 Visa bendruomenė garsiai atsakė: „Darysime taip, kaip sakai. 13 Bet žmonių daug ir metas lietingas, stovėti lauke neįmanoma. Be to, tai ne vienos ar dviejų dienų reikalas, nes šitaip nusikaltusių tarp mūsų yra daugybė. 14 Teatstovauja visai bendruomenei mūsų pareigūnai.+ O tie, kas yra vedę svetimtautes moteris, tegul iš savo miestų ateina paskirtu laiku drauge su miesto seniūnais ir teisėjais. Tik šitaip galėsime numaldyti Dievo pyktį, liepsnojantį ant mūsų dėl šios nuodėmės.“

15 Asaelio sūnus Jehonatanas ir Tikvos sūnus Jachzėjas tam nepritarė; jų pusę dar palaikė levitai Mešulamas ir Šabetajas.+ 16 Tačiau grįžusieji tremtiniai darė, kas buvo sutarta. Kunigas Ezra ir kilčių vyriausieji, visi nurodyti vardais, dešimto mėnesio pirmą dieną susirinko atskirai nagrinėti šio reikalo, 17 ir iki pirmo mėnesio pirmos dienos visų svetimtautes vedusių vyrų bylos jau buvo išspręstos. 18 Pasirodo, svetimtautes buvo vedę ir kai kurie kunigų sūnūs+ – iš Jehocadako sūnaus Jozuės+ sūnų ir iš jo brolių taip buvo padarę Maasėja, Eliezeras, Jaribas ir Gedalija. 19 Jie įsipareigojo* išprašyti savo žmonas iš namų ir, kadangi buvo užsitraukę kaltę, pažadėjo kaip auką už kaltę paaukoti po aviną iš bandos.+

20 Tarp kaltųjų kunigų taip pat buvo šie: iš Imero+ palikuonių – Hananis ir Zebadija, 21 iš Harimo+ palikuonių – Maasėja, Elija, Šemaja, Jehielis ir Uzija, 22 iš Pašhūro+ palikuonių – Eljoenajas, Maasėja, Izmaelis, Netanelis, Jehozabadas ir Eleasa. 23 Tarp levitų – Jehozabadas, Šimis, Kelaja (tai yra Kelita), Petachija, Judas ir Eliezeras, 24 tarp giesmininkų – Eljašibas, tarp vartų sargų – Šalumas, Telemas ir Ūris.

25 Tarp kitų izraelitų: iš Parošo+ palikuonių – Ramija, Izija, Malkija, Mijaminas, Eleazaras, Malkija ir Benaja, 26 iš Elamo+ palikuonių – Matanija, Zacharija, Jehielis,+ Abdis, Jeremotas ir Elija, 27 iš Zatuvo+ palikuonių – Eljoenajas, Eljašibas, Matanija, Jeremotas, Zabadas ir Aziza, 28 iš Bebajo+ palikuonių – Johananas, Hananija, Zabajas ir Atlajas, 29 iš Banio palikuonių – Mešulamas, Maluchas, Adaja, Jašubas, Šealas ir Jeramotas, 30 iš Pahat Moabo+ palikuonių – Adna, Kelalas, Benaja, Maasėja, Matanija, Becalelis, Binujas ir Manasas, 31 iš Harimo+ palikuonių – Eliezeras, Išija, Malkija,+ Šemaja, Simeonas, 32 Benjaminas, Maluchas ir Šemarija, 33 iš Hašumo+ palikuonių – Matenajas, Matata, Zabadas, Elifeletas, Jeremajas, Manasas ir Šimis, 34 iš Banio palikuonių – Maadajas, Amramas, Uelis, 35 Benaja, Bedija, Keluhis, 36 Vanija, Meremotas, Eljašibas, 37 Matanija, Matenajas ir Jaasajas, 38 iš Binujo palikuonių – Šimis, 39 Šelemija, Natanas, Adaja, 40 Machnadbajas, Šašajas, Šarajas, 41 Azarelis, Šelemija, Šemarija, 42 Šalumas, Amarija ir Juozapas, 43 iš Nebojo vyrų – Jejelis, Matitija, Zabadas, Zebina, Jadajas, Joelis ir Benaja. 44 Visi jie buvo vedę svetimtautes+ ir išprašė jas iš namų drauge su jų vaikais.+