NEHEMIJO KNYGA

1 Hachalijos sūnaus Nehemijo*+ žodžiai. Dvidešimtų metų* kislevo* mėnesį pas mane į Sūzų tvirtovę*+ 2 iš Judo srities atvyko Hananis,+ vienas mano brolių, ir kartu su juo dar keli vyrai. Aš juos klausinėjau apie grįžusius iš tremties žydus+ ir apie Jeruzalę. 3 Jie man pasakojo: „Tremtį pergyvenusių ir į Judo sritį sugrįžusių žmonių padėtis yra apgailėtina ir gėdinga+ – Jeruzalės sienos išgriautos,+ o vartai sudegę liepsnose.“+

4 Tai išgirdęs, atsisėdau ir pravirkau. Ne vieną dieną raudojau, pasninkavau+ ir meldžiausi dangaus Dievui. 5 Sakiau: „Jehova, dangaus Dieve, didis ir pagarbią baimę keliantis Dieve, tu laikaisi savo sandoros ir ištikimai myli tuos, kas tave myli ir tavo įsakymus vykdo.+ 6 Meldžiu, tebūna tavo ausis klusi ir tavo akys atviros, išgirski savo tarno maldą, kuria šiandien į tave kreipiuosi. Dieną naktį prašau+ už tavo tarnus izraelitus, išpažindamas nuodėmes, kuriomis Izraelio žmonės tau prasikalto. Ir aš, ir mano tėvo namai esame nusidėję.+ 7 Savo nedorais darbais mes išties tave skaudinome+ – nesilaikėme tavo įsakymų, nuostatų ir sprendimų, kuriuos paskelbei per savo tarną Mozę.+

8 Atsimink žodį, ištartą savo tarnui Mozei: ‘Jei būsite neištikimi, išblaškysiu jus po tautas.+ 9 Bet jei pas mane sugrįšite ir mano įsakymų laikysitės, tuomet, nors būtumėte išblaškyti iki dangaus pakraščių, iš ten jus surinksiu+ ir parvesiu į vietą, kurią esu pasirinkęs buveine savo vardui.’+ 10 Juk jie – tavo tarnai ir tavo tauta, kurią savo didžia galybe, savo galinga ranka išgelbėjai*.+ 11 Jehova, meldžiu, tebūna tavo ausis klusi – tegirdi tavo tarno maldą ir maldas tavo tarnų, nuoširdžiai gerbiančių tavąjį vardą. Ir dar meldžiu: suteik šiandien savo tarnui sėkmę, kad tas žmogus man būtų maloningas!“+

Tuomet aš buvau karaliaus taurininkas.+

2 Tai nutiko dvidešimtų karaliaus Artakserkso+ valdymo metų nisano* mėnesį.+ Kai karaliui buvo patiekiamas vynas, aš, kaip įprasta, atnešiau vyno ir jam padaviau.+ Karalius dar niekad nebuvo matęs manęs nusiminusio, 2 tad paklausė: „Kodėl tu toks nusiminęs? Neatrodo, kad sirgtum. Čia ne kas kita kaip širdgėla.“ Tai išgirdęs labai nusigandau.

3 „Tegyvuoja karalius per amžius! – tariau. – Kaip nebūsiu nusiminęs, jeigu miestas, kur yra mano protėvių kapai, guli griuvėsiuose ir jo vartai ugnies sunaikinti?“+ 4 Karalius paklausė: „Ir koks būtų tavo prašymas?“ Aš tuoj pat pasimeldžiau dangaus Dievui+ 5 ir atsakiau: „Jei karaliui atrodytų tinkama, jei tavo tarnas rado malonę tavo akyse, siųsk mane į Judą, į miestą, kur mano protėvių kapai, kad jį atstatyčiau.“+ 6 Tada karalius, karalienei sėdint šalia, paklausė: „Kiek kelionėje užtruksi ir kada sugrįši?“ Karaliui atrodė tinkama siųsti mane į Judą,+ ir aš pasakiau jam laiką.+

7 Vėl kreipiausi į karalių: „Jei karaliui atrodytų tinkama, tebūna man duoti laiškai su nurodymais Užupio* srities valdytojams,+ kad leistų man iki pat Judo laisvai keliauti per jų žemę. 8 Ir tebūna duotas laiškas su nurodymais karaliaus miškininkui Asafui, kad parūpintų medienos Dievo Namų tvirtovės+ vartams, miesto sienoms+ ir namams, kuriuose turėsiu apsigyventi.“ Karalius davė, ko prašiau,+ nes maloningoji Dievo ranka buvo su manimi.+

9 Taigi atvykau pas Užupio srities valdytojus ir įteikiau jiems karaliaus laiškus. Karaliaus įsakymu mane lydėjo kariuomenės vadai ir raitininkai. 10 Horonietis Sanbalatas+ ir pareigūnas* amonitas+ Tobija,+ išgirdę, kad atsirado žmogus, siekiantis Izraelio tautai gero, liko labai nepatenkinti.

11 Galiausiai atkeliavau į Jeruzalę. Išbuvęs ten tris dienas, 12 naktį atsikėliau ir kartu pasikviečiau dar kelis vyrus. Apie tai, kokią mintį Dievas man davė* dėl Jeruzalės, niekam nebuvau sakęs. Tada paėmiau vieną gyvulį – daugiau gyvulių neėmiau, tik tą, kuriuo ketinau joti, – 13 ir patraukiau pro Slėnio vartus.+ Tąnakt pro Didžiosios Gyvatės šaltinį* jojau iki Pelenų vartų*+ ir apžiūrinėjau Jeruzalės sienas. Jos buvo išgriautos, o vartai ugnies sunaikinti.+ 14 Nukeliavau iki Šaltinio vartų+ ir Karaliaus tvenkinio, bet čia nebeužteko vietos praeiti gyvuliui, kuriuo jojau. 15 Nakčia apžiūrinėdamas sienas, toliau traukiau slėniu*+ aukštyn, o paskui apsisukau ir pro tuos pačius Slėnio vartus grįžau atgal.

16 Valdininkai+ nežinojo, kur buvau ir ką dariau, nes žydams, jų kunigams, didžiūnams, valdininkams ir visiems, kurie turės imtis darbo, dar nieko nebuvau apie tai kalbėjęs. 17 Galiausiai jiems tariau: „Jūs patys matote, kokia apgailėtina mūsų padėtis: Jeruzalė guli griuvėsiuose, jos vartai sudegę liepsnose. Eikim, atstatykim Jeruzalės sienas, kad nebereikėtų kęsti gėdos.“ 18 Aš jiems papasakojau, kaip mane lydėjo maloningoji Dievo ranka+ ir ką man pasakė karalius.+ Tada jie tarė: „Eime, statykime!“ Jie įgavo ryžto* imtis to gero darbo.+

19 Apie tai išgirdę, horonietis Sanbalatas, pareigūnas* amonitas+ Tobija+ ir arabas Gešemas+ pradėjo iš mūsų šaipytis ir tyčiotis.+ Jie sakė: „Ką gi jūs darote? Prieš karalių maištaujate?“+ 20 Aš atsakiau: „Dangaus Dievas mums padės,+ ir mes, jo tarnai, sienas atstatysime. O jūs neturite nieko bendra su Jeruzale, neturite čia jokių teisių, ir praeitis jūsų nesieja su šiuo miestu.“+

3 Vyriausiasis kunigas Eljašibas+ ir jo broliai kunigai ėmėsi statyti Avių vartus.+ Jie pašventino juos+ ir įkabino duris, pašventino mūro dalį iki Mėjos* bokšto+ ir iki Hananelio bokšto.+ 2 Greta jų statė Jericho vyrai,+ o toliau – Imrio sūnus Zakūras.

3 Hasenajos sūnūs statė Žuvų vartus.+ Jie padirbo staktas,+ įkabino duris, įtaisė skląsčius ir užkaiščius. 4 Šalia jų darbavosi Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus Meremotas,+ toliau – Mešezabelio sūnaus Berechijos sūnus Mešulamas,+ dar toliau – Baanos sūnus Cadokas. 5 Šalia jo taisymo darbus dirbo tekojiečiai,+ bet žymūs jų vyrai nepanoro nusižeminti ir, paskirtų vadovų prižiūrimi, darbuotis drauge su kitais*.

6 Paseacho sūnus Jehojada ir Besodijos sūnus Mešulamas atstatė Senamiesčio vartus.+ Jie padirbo staktas, įkabino duris, įtaisė skląsčius ir užkaiščius. 7 Šalia jų taisymo darbus dirbo gibeonietis+ Melatija ir meronotietis Jadonas – Gibeono ir Micpos+ vyrai, pavaldūs Užupio* srities+ valdytojui. 8 Šalia jų darbavosi auksakalys Uzielis, Harhajos sūnus, toliau – vaistinių* tepalų gamintojas Hananija. Jie išgrindė Jeruzalę iki pat Plačiosios sienos.+ 9 Šalia jų taisymo darbus dirbo pusės Jeruzalės apskrities valdytojas Hūro sūnus Refaja. 10 Tolėliau, priešais savo namus, sieną taisė Harumafo sūnus Jedaja, o šalia jo – Hašabnėjos sūnus Hatušas.

11 Harimo+ sūnus Malkija ir Pahat Moabo+ sūnus Hašubas taisė tolesnę mūro dalį, taip pat Krosnių bokštą.+ 12 Šalia jų darbavosi pusės Jeruzalės apskrities valdytojas Ha Lohešo sūnus Šalumas kartu su savo dukterimis.

13 Slėnio vartus+ atstatė Hanūnas ir Zanoacho+ gyventojai; užbaigę įkabino duris, įtaisė skląsčius ir užkaiščius. Jie atstatė tūkstantį uolekčių* sienos iki Pelenų vartų.+ 14 O Pelenų vartus atstatė Bet Keremo+ apskrities valdytojas Rechabo sūnus Malkija; užbaigęs įkabino duris, įtaisė skląsčius ir užkaiščius.

15 Micpos+ apskrities valdytojas Kol Hozės sūnus Šalumas atstatė Šaltinio vartus;+ užbaigęs uždengė stogą, įkabino duris, įtaisė skląsčius ir užkaiščius. Greta Karaliaus sodo+ jis atstatė Šelacho* tvenkinio+ sieną iki pat laiptų,+ kurie iš Dovydo miesto+ veda žemyn.

16 Už jo, nuo Dovydo kapinių*+ iki dirbtinio tvenkinio+ ir iki Karžygių namų, taisymo darbus dirbo pusės Bet Cūro+ apskrities valdytojas Azbuko sūnus Nehemija.

17 Taisymo darbus dirbo ir levitai. Tolesnę mūro dalį atstatė Banio sūnus Rehumas, šalia jo už savo apskritį darbavosi pusės Keilos+ apskrities valdytojas Hašabija. 18 Tolėliau sieną taisė jų broliai, vadovaujami Keilos apskrities kitos pusės valdytojo Henadado sūnaus Bavajo.

19 Toliau Micpos valdytojas Jozuės+ sūnus Ezeras taisė mūro dalį priešais įkalnę, vedančią į ginklinę prie atraminio mūro.+

20 Už jo su užsidegimu dirbo Zabajo+ sūnus Baruchas. Jis taisė kitą dalį – nuo atraminio mūro iki įėjimo į vyriausiojo kunigo Eljašibo+ namus.

21 Už jo mūro dalį nuo vieno Eljašibo namų galo, kur buvo įėjimas, iki kito galo taisė Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus Meremotas.+

22 Už jo taisymo darbus dirbo kunigai – vyrai iš Jordano lygumos*.+ 23 Toliau, priešais savo namus, darbavosi Benjaminas ir Hašubas. Už jų, greta savo namų, taisymo darbus dirbo Ananijos sūnaus Maasėjos sūnus Azarija. 24 O už jo Henadado sūnus Binujas taisė kitą dalį – nuo Azarijos namo iki atraminio mūro+ ir iki kampo.

25 Toliau, priešais atraminį mūrą ir bokštą, kuris išsikiša iš karaliaus rūmų,+ – priešais aukštutinį bokštą, stovintį šalia sargybos kiemo,+ – taisymo darbus dirbo Uzajo sūnus Palalas. Greta jo dirbo Parošo+ sūnus Pedaja.

26 Ofelyje+ gyvenantys šventyklos tarnai*+ taisymo darbus dirbo iki vietos ties Vandens vartais+ rytų pusėje ir iki bokšto, išsikišusio iš sienos.

27 Už jų tekojiečiai+ taisė mūro dalį ties didžiuoju išsikišusiu bokštu iki Ofelio sienos.

28 Kunigai taisymo darbus dirbo už Žirgų vartų+ – kiekvienas priešais savo namus.

29 Toliau, priešais savo namus, sieną taisė Imero sūnus Cadokas.+

O už jo taisymo darbus dirbo Rytinių vartų+ sargas Šechanijos sūnus Šemaja.

30 Šalia jo mūrą taisė Šelemijos sūnus Hananija ir šeštas Calafo sūnus Hanūnas.

O tolėliau, priešais savo namus*, taisymo darbus dirbo Berechijos sūnus Mešulamas.+

31 Už jo auksakalys* Malkija sieną taisė iki šventyklos tarnų*+ ir pirklių namų ties Apžiūros vartais ir iki kampinio kambario, esančio mūro viršuje.

32 O tarp kampinio kambario ir Avių vartų+ taisymo darbus dirbo auksakaliai ir pirkliai.

4 Sanbalatas,+ išgirdęs, kad mes atstatome sieną, labai supyko ir degdamas apmaudu* ėmė iš žydų šaipytis. 2 „Ką tie vargšeliai žydai ten daro? – kalbėjo jis savo brolių ir Samarijos kariuomenės akivaizdoje. – Ar jie ketina viską padaryti patys? Negi jie atnašaus aukas? Negi užbaigs darbus per vieną dieną? Negi prikels tuos apdegusius akmenis iš griuvėsių krūvos?“+

3 Šalia jo stovintis amonitas+ Tobija+ tarė: „Kas iš to, kad stato? Juk net lapė, užšokusi ant tos akmenų sienos, ją sugriaus!“

4 Klausykis, mūsų Dieve, kaip mus pajuokia!+ Užkrauk jų patyčias jiems patiems ant galvos.+ Atiduok juos kaip grobį – tebūna ištremti į svetimą kraštą. 5 Nedovanok jiems kaltės, neišdildyk jų nuodėmės,+ nes jie įžeidinėjo statytojus.

6 Mes ir toliau statėme sieną, kol užtaisėme visas spragas ir atstatėme ją iki pusės aukščio. Žmonės į darbą įdėjo širdį.

7 Sanbalatas, Tobija,+ arabai,+ amonitai ir ašdodiečiai+ labai niršo, girdėdami, kad darbai prie Jeruzalės sienų tęsiami ir kad spragos užtaisomos. 8 Jie tarpusavyje susimokė užpulti Jeruzalę ir sukelti joje sąmyšį. 9 Dėl to mes meldėmės savo Dievui ir, saugodamiesi jų antpuolio, pastatėme sargybą, kad budėtų dieną naktį.

10 Tačiau Judo žmonės ėmė kalbėti: „Darbininkų* jėgos senka, o griuvėsių tiek daug. Sienos atstatyti mes nepajėgsime.“

11 Mūsų priešai tarėsi: „Įsiveršime į jų tarpą, išžudysime juos ir darbą sustabdysime. Jie nespės nei pamatyti, nei susivokti.“

12 Jų kaimynystėje gyvenantys žydai kaskart atėję mums sakydavo*: „Jie ketina mus pulti iš visų pusių.“

13 Todėl žemiausiose atvirose vietose už sienos pastačiau vyrus pagal jų kiltis – visi jie buvo ginkluoti kalavijais, ietimis ir lankais. 14 Mačiau, kad mūsiškiai išsigandę, tad nedelsdamas kreipiausi į didžiūnus,+ valdininkus ir kitus žmones: „Nebijokite jų!+ Atminkite Jehovą, didį ir pagarbią baimę keliantį Dievą.+ Kovokite už savo brolius, už sūnus ir dukteris, už žmonas ir namus.“

15 Priešai išgirdo, kad mums jų ketinimai žinomi ir kad Dievas suardė jų kėslus. O mes visi grįžome prie sienos, prie savo darbo. 16 Nuo tos dienos dirbo tik pusė mano vyrų;+ kita pusė stovėjo šalia apsiginklavę ietimis, skydais, lankais, apsivilkę šarvus. Pareigūnai+ buvo stiprus užnugaris visiems Judo žmonėms, 17 triūsiantiems prie sienos. Nešėjai viena ranka nešė savo naštas, o kitoje laikė ginklą*. 18 Kiekvienas statytojas dirbo prisijuosęs prie šono kalaviją, o šalia manęs stovėjo vyras, turintis pūsti ragą.+

19 Didžiūnams, valdininkams ir kitiems žmonėms pasakiau: „Darbo daug ir mes plačiai išsklidę, ant sienos dirbame toli vienas nuo kito. 20 Jei išgirsite rago gausmą, visi rinkitės prie manęs. Mūsų Dievas kovos už mus.“+

21 Nuo pat aušros iki pasirodant vakaro žvaigždėms pusė mūsų vyrų dirbo, o kita pusė stovėjo su ietimis rankose. 22 Žmonėms sakiau: „Kiekvienas vyras su savo tarnu tenakvoja Jeruzalėje – tegul naktį pakaitomis mus saugo, o dieną darbuojasi.“ 23 Todėl nei aš, nei mano broliai, nei tarnai,+ nei mane lydintys sargybiniai niekada nenusivilkome drabužių ir kiekvienas dešinėje laikėme ginklą.

5 Tautoje kilo didelis pasipiktinimas: savo broliais žydais skundėsi ir vyrai, ir jų žmonos.+ 2 Vieni sakė: „Turime daug sūnų ir dukterų. Mums reikia grūdų, kad nealkanautume ir nemirtume!“ 3 Kiti kalbėjo: „Gindamiesi nuo bado, esame priversti už grūdus užstatyti savo laukus, vynuogynus ir namus!“ 4 Dar kiti guodėsi: „Mes įkeitėme laukus ir vynuogynus, kad turėtume iš ko sumokėti duoklę karaliui.+ 5 Mes ir mūsų broliai esame vienas kūnas ir kraujas, ir mūsų vaikai nėra prastesni už jų vaikus. Bet mums teks atiduoti savo sūnus ir dukteris vergystėn, o kai kurios mūsų dukros jau vergauja.+ Nieko negalime pakeisti, nes mūsų laukai ir vynuogynai priklauso kitiems.“

6 Kai tuos jų skundus išgirdau, mane paėmė didelis pyktis. 7 Širdyje viską apsvarstęs, pareiškiau kaltinimą didžiūnams ir valdininkams. Pasakiau jiems: „Visi jūs lupate palūkanas iš savo brolių!“+

Tada dėl šio reikalo sušaukiau didelį susirinkimą. 8 Jiems kalbėjau: „Dėl savo brolių žydų, parduotų tautoms, mes darėme, ką galėjome, kad juos atpirktume. Tad nejau savo brolius vėl parduosite?!+ Nejau vėl reikės juos atpirkti?!“ Jie tylėjo, nežinodami, ką pasakyti. 9 Tada tariau: „Ką darote, nėra gerai. Argi nederėtų jums elgtis dievobaimingai*?+ Neduokite progos priešiškoms tautoms iš mūsų šaipytis. 10 Štai aš, mano broliai ir mano tarnai skoliname tautiečiams pinigus ir grūdus be palūkanų. Tad prašau jūsų: liaukimės imti palūkanas!+ 11 Šiandien pat grąžinkite jiems laukus,+ vynuogynus, alyvmedžių sodus, namus, grąžinkite ir palūkanas, kurias išsireikalavote, – šimtąją dalį* nuo pinigų, grūdų, jauno vyno ir aliejaus.“

12 Jie pažadėjo: „Visa grąžinsime ir nieko nebereikalausime. Darysime taip, kaip sakai.“ Taigi, pasišaukęs kunigus, prisaikdinau tuos vyrus pažado laikytis. 13 Tada išpurčiau savo drabužio klostes* ir tariau: „Taip teišpurto Dievas iš namų ir iš nuosavybės kiekvieną, kas šio pažado netesės. Tebūna jis šitaip išpurtytas ir tepasilieka tuščiomis.“ Visa bendruomenė atsiliepė: „Amen!“* ir šlovino Jehovą. Žmonės darė, kaip buvo pasižadėję.

14 Ir dar: nuo dienos, kai buvau paskirtas valdytoju+ Judo krašte (nuo dvidešimtų+ iki trisdešimt antrų+ karaliaus Artakserkso+ valdymo metų, iš viso dvylika metų), nei aš, nei mano broliai valdytojo duonos nevalgėme.+ 15 O ankstesni valdytojai, mano pirmtakai, liaudį buvo apsunkinę – kasdien ėmė po keturiasdešimt sidabro šekelių* duonai ir vynui; liaudį engė ir jų tarnai. Bet aš, bijodamas Dievo,+ taip nesielgiau.+

16 Aš, be to, kartu su kitais darbavausi prie sienos, ten dirbo ir visi mano tarnai. Nė vienas iš mūsų neįsigijome žemės.+ 17 Prie mano stalo valgyti susirinkdavo šimtas penkiasdešimt žydų ir valdininkų, neskaitant žmonių, kurie ateidavo pas mus iš aplinkinių kraštų. 18 Mano paties lėšomis* kasdien buvo paruošiamas jautis, šešios rinktinės avys, patiekiama paukštienos, o kas dešimtą dieną dar būdavo paduodama apsčiai visokio vyno. Valdytojo duonos aš nereikalavau, nes žmones jau ir taip slėgė sunki darbo našta. 19 Minėk mane geruoju, manasis Dieve, dėl viso, ką šios tautos labui esu padaręs!+

6 Kai tik Sanbalatui, Tobijai,+ arabui Gešemui+ ir kitiems mūsų priešams buvo pranešta, kad sieną atstačiau+ ir kad joje nebėra spragų (nors iki tol vartuose dar nebuvau įtaisęs durų),+ 2 Sanbalatas su Gešemu tuojau atsiuntė man žinią: „Sutarkime laiką ir susitikime kurioje nors iš Onojo+ lygumos gyvenviečių.“ Bet jie buvo sumanę pikta prieš mane, 3 todėl nusiunčiau pasiuntinius jiems pasakyti: „Man pavestas didelis darbas, ateiti negaliu. Kodėl darbas turėtų sustoti? Kodėl turėčiau jį palikęs eiti pas jus?“ 4 Jie keturiskart siuntė man tą pačią žinią, o mano atsakymas jiems buvo vis toks pat.

5 Tada Sanbalatas penktą kartą siuntė savo tarną su ta pačia žinia, su atviru laišku rankoje. 6 Laiške buvo rašoma: „Tautose girdėti – Gešemas+ irgi sako tą patį, – kad tu drauge su žydais rengi sukilimą.+ Todėl ir sieną statai. Kalbama, kad ketini tapti jų karaliumi 7 ir kad paskyrei pranašus Jeruzalėje apie tave skelbti: ‘Štai Judo karalius!’ Šitos kalbos tikrai pasieks karalių, tad ateik, pasitarkime, ką daryti.“

8 Nusiunčiau jam tokį atsakymą: „Ką tu kalbi, yra netiesa. Pats viską išsigalvojai.“ 9 Tie žmonės mėgino mus įbauginti ir tarpusavyje kalbėjo: „Jie nuleis rankas ir darbo neužbaigs.“+ Tad sustiprink, Dieve, mano rankas!+

10 Tuomet nuėjau pas Mehetabelio sūnaus Delajos sūnų Šemają į namus, kur jis sėdėjo užsidaręs. Šemaja sakė: „Sutarkime laiką ir susitikime Dievo Namuose, pačioje šventykloje. Užsidarysime šventyklos duris, nes jie ateina tavęs nužudyti. Jie ateis tavęs nužudyti nakčia.“ 11 Bet aš atsakiau: „Negi žmogus, toks kaip aš, turėtų bėgti? Negi žmogus kaip aš gali įėjęs į šventyklą likti gyvas?+ Ne, aš ten neisiu!“ 12 Supratau, kad šitą pranašą ne Dievas siuntė, – tai Tobija ir Sanbalatas+ jį papirko, norėdami man pakenkti. 13 Jis buvo papirktas, kad mane įbaugintų ir įstumtų į nuodėmę. Tada jie būtų turėję pagrindą juodinti mano vardą ir mane apkaltinti.

14 Atsimink, mano Dieve, ką Tobija+ ir Sanbalatas padarė, taip pat atsimink pranašę Noadiją ir kitus pranašus, kurie vis mėgino mane įbauginti.

15 Taigi siena buvo užbaigta elulo* mėnesio dvidešimt penktą dieną, per 52 dienas.

16 Kai priešai apie tai išgirdo, kai aplinkinės tautos tai pamatė, didžiulė gėda visus juos apėmė*.+ Jie suprato, kad darbas buvo atliktas tik Dievui padedant. 17 Judo didžiūnai+ tomis dienomis rašė daug laiškų Tobijai, ir Tobija į juos atsakydavo. 18 Daug žmonių Jude prisiekė jam ištikimybę, nes jis buvo Aracho+ sūnaus Šechanijos žentas, o jo sūnus Johananas buvo vedęs Berechijos sūnaus Mešulamo+ dukterį. 19 Jie man kalbėdavo apie Tobiją gera, o jam persakydavo mano žodžius. Tada Tobija, norėdamas mane įbauginti, rašydavo man laiškus.+

7 Kai tik siena buvo atstatyta,+ aš įtaisiau duris.+ Tada vartų sargams,+ giesmininkams+ ir levitams+ buvo pavesta eiti tarnystę. 2 Viršiausiais Jeruzalėje paskyriau savo brolį Hananį+ ir Tvirtovės+ vadą Hananiją, kuris buvo labai patikimas vyras, dievobaimingesnis už daugelį kitų.+ 3 Jiedviem pasakiau: „Iki vidudienio kaitros Jeruzalės vartai neturi būti atidaromi, ir tegul vartų sargai, prieš baigdami savo tarnybą, juos uždaro ir užsklendžia. Iš Jeruzalės gyventojų paskirkite sargybinių: vieni tegul budi sargybos vietose, kiti – priešais savo namus.“ 4 Miestas buvo platus, didelis, bet žmonių jame mažai,+ ir namai dar nebuvo atstatyti.

5 Tada Dievas davė man mintį* sukviesti didžiūnus, valdininkus ir visą liaudį ir įtraukti juos į kilmės sąrašą.+ Aš radau kilmės sąrašą tų, kurie iš tremties buvo sugrįžę pirmi. Jame buvo parašyta:

6 „Šitie yra iš tremties parėję srities gyventojai, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras+ buvo ištrėmęs+ ir kurie vėliau grįžo į Jeruzalę ir Judą, kiekvienas į savo miestą.+ 7 Jie parėjo kartu su Zerubabeliu,+ Jozue,+ Nehemija, Azarija, Raamija, Nahamaniu, Mordechaju, Bilšanu, Misperetu, Bigvaju, Nehumu ir Baana.

Izraelitų vyrų skaičius buvo:+ 8 Parošo palikuonių – 2172, 9 Šefatijos palikuonių – 372, 10 Aracho+ palikuonių – 652, 11 Jozuės ir Joabo+ palikuonių iš Pahat Moabo+ šeimos – 2818, 12 Elamo+ palikuonių – 1254, 13 Zatuvo palikuonių – 845, 14 Zakajo palikuonių – 760, 15 Binujo palikuonių – 648, 16 Bebajo palikuonių – 628, 17 Azgado palikuonių – 2322, 18 Adonikamo palikuonių – 667, 19 Bigvajo palikuonių – 2067, 20 Adino palikuonių – 655, 21 Atero palikuonių iš Ezekijo šeimos – 98, 22 Hašumo palikuonių – 328, 23 Becajo palikuonių – 324, 24 Harifo palikuonių – 112, 25 vyrų iš Gibeono+ – 95, 26 vyrų iš Betliejaus ir Netofos – 188, 27 vyrų iš Anatoto+ – 128, 28 vyrų iš Bet Azmaveto – 42, 29 vyrų iš Kirjat Jearimų,+ Kefyros ir Beerotų+ – 743, 30 vyrų iš Ramos ir Gebos+ – 621, 31 vyrų iš Michmašo+ – 122, 32 vyrų iš Betelio+ ir Ajo+ – 123, 33 vyrų iš kito Nebojo – 52, 34 kito Elamo palikuonių – 1254, 35 Harimo palikuonių – 320, 36 vyrų iš Jericho – 345, 37 vyrų iš Lodo, Hadido ir Onojo+ – 721, 38 vyrų iš Senavos – 3930.

39 Kunigų+ buvo: Jedajos palikuonių iš Jozuės šeimos – 973, 40 Imero palikuonių – 1052, 41 Pašhūro+ palikuonių – 1247, 42 Harimo+ palikuonių – 1017.

43 Levitų,+ Jozuės palikuonių iš Kadmielio+ sūnų, iš Hodvos šeimos, buvo 74. 44 Giesmininkų,+ Asafo+ palikuonių, buvo 148. 45 Vartų sargų+ – Šalumo palikuonių, Atero palikuonių, Talmono palikuonių, Akubo+ palikuonių, Hatitos palikuonių, Šobajo palikuonių – iš viso buvo 138.

46 Šventyklos tarnų*+ buvo: Cihos palikuoniai, Hasufos palikuoniai, Tabaoto palikuoniai, 47 Keroso palikuoniai, Sijos palikuoniai, Padono palikuoniai, 48 Lebanos palikuoniai, Hagabos palikuoniai, Šalmajo palikuoniai, 49 Hanano palikuoniai, Gidelio palikuoniai, Gaharo palikuoniai, 50 Reajos palikuoniai, Recino palikuoniai, Nekodos palikuoniai, 51 Gazamo palikuoniai, Uzos palikuoniai, Paseacho palikuoniai, 52 Besajo palikuoniai, meunų palikuoniai, Nefušesimo palikuoniai, 53 Bakbuko palikuoniai, Hakufos palikuoniai, Harhūro palikuoniai, 54 Baclito palikuoniai, Mehidos palikuoniai, Haršos palikuoniai, 55 Barkoso palikuoniai, Siseros palikuoniai, Temacho palikuoniai, 56 Neciaho palikuoniai, Hatifos palikuoniai.

57 Saliamono tarnų palikuonių+ buvo: Sotajo palikuoniai, Sofereto palikuoniai, Peridos palikuoniai, 58 Jaalos palikuoniai, Darkono palikuoniai, Gidelio palikuoniai, 59 Šefatijos palikuoniai, Hatilo palikuoniai, Pocheret Cebaimo palikuoniai, Amono palikuoniai. 60 Šventyklos tarnų*+ ir Saliamono tarnų palikuonių iš viso buvo 392.

61 O štai vyrai, kurie parėjo iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerubo, Adono ir Imero, tačiau negalėjo patvirtinti, kad pagal kiltį ir kilmę yra izraelitai:+ 62 Delajos palikuoniai, Tobijos palikuoniai, Nekodos palikuoniai – iš viso 642. 63 Iš kunigų: Hobajos palikuoniai, Hakoco+ palikuoniai, taip pat palikuoniai Barzilajo, kuris vedė vieną iš gileadiečio Barzilajo+ dukterų ir pasivadino jų šeimos vardu. 64 Jie ieškojo savo giminės kilmės įrašų, bet nerado, todėl buvo pripažinti netinkami eiti kunigų tarnystę*.+ 65 Tiršata*+ liepė jiems nevalgyti to, kas švenčiausia,+ kol atsiras kunigas, kuris galėtų teirautis per Urimus ir Tumimus.+

66 Visą bendruomenę sudarė 42 360 vyrų,+ 67 be vergų ir vergių,+ kurių buvo 7337. Dar buvo 245 giesmininkai ir giesmininkės.+ 68 Žirgų buvo 736, mulų – 245, 69 kupranugarių – 435, asilų – 6720.

70 Kai kurie kilčių vyriausieji aukojo statybai.+ Tiršata* iždui davė 1000 auksinių drachmų*, 50 dubenų ir 530 apdarų kunigams.+ 71 Keletas kilčių vyriausiųjų statybos iždui paaukojo 20 000 auksinių drachmų ir 2200 sidabrinių minų*. 72 Kiti žmonės suaukojo 20 000 auksinių drachmų, 2000 sidabrinių minų ir 67 apdarus kunigams.

73 Kunigai, levitai, vartų sargai, giesmininkai,+ šventyklos tarnai* ir visi kiti žmonės, visas Izraelis, apsigyveno savo miestuose.+ Taigi septinto mėnesio+ pradžioje izraelitai jau buvo įsikūrę savo miestuose.“+

8 Žmonės visi kaip vienas susirinko į aikštę ties Vandens vartais.+ Perrašinėtoją Ezrą+ paprašė atnešti Mozės Įstatymą,+ Jehovos duotą Izraeliui.+ 2 Atnešęs Įstatymo knygą, kunigas Ezra atsistojo priešais visą bendruomenę+ – priešais vyrus, moteris ir visus, kas tik galėjo klausytis ir suprasti. Tai buvo septinto mėnesio pirma diena.+ 3 Aikštėje ties Vandens vartais susirinkusiems vyrams, moterims ir visiems, kas tik galėjo suprasti, jis garsiai skaitė Įstatymą+ nuo aušros iki vidurdienio, ir žmonės atidžiai klausėsi+ Įstatymo knygos žodžių. 4 Perrašinėtojas Ezra stovėjo ant medinės tai progai pastatytos pakylos. Jam iš dešinės stovėjo Matitija, Šema, Anaja, Ūrija, Hilkija, Maasėja, o iš kairės – Pedaja, Mišaelis, Malkija,+ Hašumas, Hašbadana, Zacharija ir Mešulamas.

5 Visi žmonės matė, kaip Ezra išvyniojo Įstatymo knygos ritinį, nes jis stovėjo aukščiau už visus. Jam ritinį išvyniojus, žmonės atsistojo. 6 Tada Ezra pašlovino Jehovą, didį Dievą, o visa tauta, keldama aukštyn rankas, atsakė: „Amen! Amen!“*+ Jie parklupo prieš Jehovą ir nusilenkė iki žemės. 7 Levitai Jozuė, Banis, Šerebija,+ Jaminas, Akubas, Šabetajas, Hodija, Maasėja, Kelita, Azarija, Jehozabadas,+ Hananas ir Pelaja ėmė aiškinti Įstatymą,+ o žmonės sustoję klausėsi. 8 Levitai garsiai skaitė iš Dievo Įstatymo knygos, jį aiškindami ir atskleisdami prasmę. Taip jie padėjo žmonėms suprasti, kas buvo skaitoma.+

9 Nehemijas, tuo laiku ėjęs tiršatos* pareigas, drauge su kunigu ir perrašinėtoju Ezra+ ir su tautos mokytojais levitais kalbėjo visai liaudžiai: „Ši diena yra šventa Jehovai, jūsų Dievui,+ tad nesielvartaukite ir neverkite.“ Mat girdėdami Įstatymo žodžius žmonės verkė. 10 „Eikite, – ragino Nehemijas, – valgykite rinktinių valgių, gerkite saldžių gėrimų ir dalykitės+ su tais, kurie nieko neturi. Juk ši diena šventa mūsų Viešpačiui. Nebūkite liūdni, nes Jehovos džiaugsmas yra jūsų stiprybė*!“ 11 Levitai irgi visus ramino sakydami: „Nurimkite! Ši diena šventa. Neliūdėkite!“ 12 Taigi žmonės nuėję valgė, gėrė, vaišino kitus ir džiaugsmingai šventė,+ nes gerai suprato visa, kas jiems buvo paskelbta.+

13 Kitą dieną, norėdami labiau įsigilinti į Įstatymo žodžius, pas perrašinėtoją Ezrą atėjo tautos kilčių vyriausieji, kunigai ir levitai. 14 Įstatyme, Jehovos duotame per Mozę, jie rado parašyta, kad izraelitai švęsdami septinto mėnesio iškilmę turi gyventi palapinėse.+ 15 Jie suprato, kad visuose krašto miestuose ir pačioje Jeruzalėje reikės paskelbti+ ir pagarsinti tokią žinią: „Eikite į kalnus, prisikirskite alyvmedžių, pušų, mirtų, palmių ir kitų medžių šakų ir parsinešę statykitės palapines, kaip Įstatymas reikalauja.“

16 Kai apie tai buvo paskelbta, žmonės nuėjo, parsinešė šakų ir kiekvienas statėsi palapines – ant savo namų stogų, savo kiemuose, Dievo Namų kiemuose,+ aikštėje ties Vandens vartais+ ir aikštėje ties Efraimo vartais.+ 17 Taigi visa iš tremties grįžusiųjų bendruomenė pasistatė palapines ir jose gyveno. Šitaip izraelitai nebuvo darę nuo Nūno sūnaus Jozuės+ laikų iki pat tos dienos. Tad džiaugsmas buvo labai didelis.+ 18 Kasdien, nuo pirmos dienos iki paskutinės, buvo skaitoma Dievo Įstatymo knyga.+ Iškilmę žmonės šventė septynias dienas, o aštuntąją, kaip prisakyta, buvo sušauktas iškilmingas sambūris.+

9 To paties mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną izraelitai vėl susirinko ir apsivilkę ašutinėmis, apsibarstę žemėmis pasninkavo.+ 2 Tuomet tie, kurie buvo izraelitai pagal kilmę, atsiskyrė nuo visų svetimtaučių+ ir atsistoję išpažino savo nuodėmes ir tėvų kaltes.+ 3 Stovėdami savo vietose, jie ketvirtį dienos* skaitė Jehovos, savo Dievo, Įstatymo knygą,+ o kitą ketvirtį dienos išpažino nuodėmes Jehovai, savo Dievui, ir jam lenkėsi.

4 Atsistoję ant levitų pakylos,+ Jozuė, Banis, Kadmielis, Šebanija, Būnis, Šerebija,+ Banis ir Kenanis garsiu balsu šaukėsi savo Dievo Jehovos. 5 Ir levitai Jozuė, Kadmielis, Banis, Hašabnėja, Šerebija, Hodija, Šebanija ir Petachija prabilo: „Stokitės ir šlovinkite savo Dievą Jehovą per amžių amžius.+ Tebūna giriamas tavo šlovingas vardas! Niekas neišliaupsins ir neišaukštins jo tiek, kiek jis vertas!

6 Tik tu esi Jehova!+ Tu sukūrei dangų, dangaus aukštybes su visa jų kareivija, sukūrei žemę ir visa, kas joje, jūras ir visa, kas jose. Tu duodi jiems gyvastį, ir dangaus kareivija tau lenkiasi. 7 Tu esi Jehova – Dievas, kuris išsirinko Abromą,+ išvedė jį iš Ūro,+ chaldėjų miesto, ir pavadino Abraomu.+ 8 Matei, kad jo širdis tau ištikima,+ tad sudarei su juo sandorą – pažadėjai jam ir jo palikuoniams atiduoti kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, jebusiečių ir girgašų kraštą,+ ir savo pažadų laikeisi, nes esi teisus.

9 Tu matei, kaip mūsų protėviai vargo Egipte,+ ir girdėjai jų šauksmą prie Raudonosios jūros. 10 Tada darei ženklų ir stebuklų – baudei faraoną, visus jo tarnus ir visus krašto gyventojus,+ nes žinojai, kaip įžūliai jie elgėsi+ su mūsų protėviais. Šitaip tu išgarsinai savo vardą ir jis žinomas iki pat šios dienos.+ 11 Tu perskyrei jūrą ir jie perėjo jūros dugnu tarsi sausuma,+ o jų persekiotojus nusviedei į gelmes kaip akmenį į šėlstančius vandenis.+ 12 Dieną vedei juos debesies stulpu, naktį – ugnies stulpu, nušviesdamas jiems kelią, kuriuo turėjo eiti.+ 13 Tu nužengei ant Sinajaus kalno+ ir kalbėjai jiems iš dangaus+ – paskelbei teisingus sprendimus, davei patikimus įstatymus*, gerus nuostatus ir įsakymus.+ 14 Tu mokei juos laikytis savo šventojo šabo+ ir davei įsakymus, nuostatus ir įstatymus per savo tarną Mozę. 15 Kai alkani buvo, pasotinai juos duona iš dangaus,+ kai buvo ištroškę, pagirdei vandeniu iš uolos;+ tu paliepei jiems eiti užimti krašto, kurį buvai prisiekęs* jiems atiduoti.

16 Bet jie, mūsų protėviai, elgėsi įžūliai+ ir užsispyrę*+ neklausė tavo įsakymų. 17 Jie buvo neklusnūs,+ užmiršo tavo įstabius darbus, kuriuos jų akivaizdoje darei. Jie užsispyrė* ir išsirinko sau vadą, kad parvestų juos į Egiptą, į vergiją.+ O tu esi Dievas atlaidus, atjautus* ir gailestingas, lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės,+ todėl jų nepalikai.+ 18 Net ir tada, kai nusiliedinę veršį sakė: ‘Tai jūsų Dievas, kuris išvedė jus iš Egipto’,+ kai savo darbais tave labai paniekino, 19 net ir tada dėl savo didžio gailestingumo dykumoje jų nepalikai.+ Debesies stulpas nuo jų nesitraukė dieną – rodė jiems kelią, ir ugnies stulpas jų nepaliko naktį – apšvietė taką, kuriuo jie turėjo eiti.+ 20 Savo gerąja dvasia teikei jiems išmanymo,+ davei jiems manos negailėdamas+ ir vandens, kai buvo ištroškę.+ 21 Keturiasdešimt metų dykumoje juos maitinai,+ nieko jiems netrūko. Jų drabužiai nesusidėvėjo,+ kojos nesutino.

22 Tu atidavei jiems karalystes ir tautas – žemes jiems padalijai,+ ir jie užėmė Sihono kraštą,+ užėmė kraštą Hešbono karaliaus,+ taip pat Bašano karaliaus Ogo.+ 23 Tu padarei jų palikuonius tokius gausingus kaip žvaigždės danguje.+ Tada atvedei juos į kraštą, kurį jų protėviai atėję turėjo užimti, nes taip ir buvai pažadėjęs.+ 24 Tie palikuoniai atėję kraštą užėmė+ ir tu prieš juos parklupdei ten gyvenančius kanaaniečius+ – atidavei į rankas ir jų karalius, ir jų tautas, leidai elgtis su jais kaip patinka. 25 Jie užgrobė įtvirtintus miestus+ ir derlingą* kraštą,+ nuosavybėn paėmė namus, pilnus visokiausių gėrybių, iškastas vandens talpyklas, vynuogynus, alyvmedžių sodus+ ir daugybę vaismedžių. Tada jie valgė, sotinosi, riebėjo ir mėgavosi tavo didžiu gerumu.

26 Deja, jie ėmė neklausyti, prieš tave maištauti+ ir nuo tavo Įstatymo nusisuko*. Jie žudė pranašus, kurie vis ragino pas tave sugrįžti, ir savo darbais tave labai paniekino.+ 27 Todėl tu ne kartą atidavei juos į rankas priešams+ ir tie juos engė.+ Savo varge jie tavęs šaukdavosi ir tu iš dangaus jų šauksmą išgirsdavai. Dėl savo didžio gailestingumo siųsdavai jiems gelbėtojų, kad iš priešų rankos vaduotų.+

28 Bet vos tik atsigavę jie vėl darydavo pikta tavo akyse.+ Ir tu atiduodavai juos priešams į rankas, kad jiems viešpatautų*.+ Tada atsitokėję jie vėl tavęs šaukdavosi.+ Tu iš dangaus juos išgirsdavai ir daug sykių gelbėjai, nes esi didžiai gailestingas.+ 29 Nors vis raginai prie tavo Įstatymo sugrįžti, jie elgėsi įžūliai ir tavo įsakymų nepaisė.+ Jie nusidėjo, nes laužė tavo nuostatus, kurių laikydamasis žmogus yra gyvas,+ jie užsispyrė, atsuko nugarą, užkietino sprandą ir visiškai neklausė. 30 Daugybę metų buvai su jais kantrus+ ir ne kartą savo dvasia per pranašus raginai susiprotėti, bet jie neklausė. Galiausiai atidavei juos aplinkinėms tautoms į rankas.+ 31 Bet dėl savo didžio gailestingumo nesunaikinai+ ir nepalikai, nes esi Dievas atjautus* ir gailestingas.+

32 Dieve, didis, galingas ir pagarbią baimę keliantis Dieve, tu laikaisi savo sandoros ir myli ištikima meile,+ tad dabar nebūk abejingas – pažvelk į visą vargą, kurį kęsti tenka mums, mūsų karaliams, pareigūnams,+ kunigams,+ pranašams+ ir kurį mūsų protėviai ir visa tavo tauta kentė nuo Asirijos karalių laikų+ iki pat šiol. 33 Tu buvai teisus leisdamas mums visa tai patirti, tu elgeisi ištikimai, o mes darėme nedorybes.+ 34 Mūsų karaliai, pareigūnai, kunigai ir protėviai nesilaikė tavo Įstatymo ir nepaisė nei tavo įsakymų, nei perspėjimų*, kuriuos jiems davei. 35 Jie tau netarnavo ir savo piktų darbų neatsisakė net būdami savo karalystėje ir mėgaudamiesi tavo dovanotų gėrybių gausa, būdami plačiame ir derlingame* krašte, jiems atiduotame.+ 36 Štai šiandien mes esame vergai+ – vergai krašte, kurį davei mūsų protėviams, kad tie valgytų jo vaisius ir kitas gėrybes. 37 Kadangi nusidėjome, jo gausus derlius atitenka karaliams, kuriems leidai mus valdyti.+ Ir jie viešpatauja – daro su mumis ir su mūsų kaimenėmis, kas jiems patinka, ir mes labai kenčiame.

38 Taigi, dėl visų šitų dalykų mes nutariame duoti pažadą.+ Mūsų pareigūnai, levitai ir kunigai tą pažadą, išdėstytą raštu, patvirtins antspaudais.“+

10 Pasižadėjimą savo antspaudais patvirtino:+

9 Taip pat levitai: Azanijos sūnus Jozuė, Binujas iš Henadado palikuonių, Kadmielis+ 10 ir jų broliai Šebanija, Hodija, Kelita, Pelaja, Hananas, 11 Michėjas, Rehobas, Hašabija, 12 Zakūras, Šerebija,+ Šebanija, 13 Hodija, Banis ir Beninuvas.

14 Taip pat tautos vyriausieji: Parošas, Pahat Moabas,+ Elamas, Zatuvas, Banis, 15 Būnis, Azgadas, Bebajas, 16 Adonija, Bigvajas, Adinas, 17 Ateras, Ezekijas, Azūras, 18 Hodija, Hašumas, Becajas, 19 Harifas, Anatotas, Nebajas, 20 Magpiašas, Mešulamas, Hezyras, 21 Mešezabelis, Cadokas, Jadūva, 22 Pelatija, Hananas, Anaja, 23 Ozėjas, Hananija, Hašubas, 24 Ha Lohešas, Pilha, Šobekas, 25 Rehumas, Hašabna, Maasėja, 26 Ahija, Hananas, Ananas, 27 Maluchas, Harimas ir Baana.

28 Kiti žmonės – kunigai, levitai, vartų sargai, giesmininkai, šventyklos tarnai* ir visi, kurie paklusdami Dievo Įstatymui atsiskyrė nuo aplinkinių tautų,+ taip pat jų žmonos, sūnūs, dukterys, visi, kas galėjo sąmoningai apsispręsti,* – 29 prisidėjo prie savo brolių, žymių tautos vyrų, ir prisiekė laikytis Dievo Įstatymo, kurį Dievas paskelbė per savo tarną Mozę, ir vykdyti visus Jehovos, mūsų Viešpaties, įsakymus, sprendimus ir nuostatus. Priešingu atveju jie sakė užsitrauksią prakeiksmą. 30 Mes visi prisiekėme neduoti aplinkinėms tautoms savo dukterų ir neimti jų dukterų savo sūnums.+

31 Jei šabo dieną aplinkinės tautos atgabentų prekių ar kokių nors javų parduoti, nieko iš jų nepirksime – nei per šabą,+ nei kitą šventą dieną.+ Septintais metais leisime žemei ilsėtis+ ir skolininkams dovanosime visas skolas.+

32 Be to, kiekvienas įsipareigojome kasmet duoti trečdalį šekelio* mūsų Dievo Namų tarnybai,+ 33 atnašinei duonai,+ kasdienėms javų atnašoms+ ir deginamosioms aukoms, aukojamoms per šabus+ ir per jaunatis,+ taip pat šventėms,+ šventosioms aukoms, permaldavimo aukoms už Izraelio nuodėmes+ ir visam darbui mūsų Dievo Namuose.

34 Ir dar mes metėme burtus, norėdami nustatyti, kokiu laiku ir kokia eilės tvarka pagal savo kiltis kunigai, levitai ir kiti žmonės kasmet atgabens malkų į mūsų Dievo Namus, kad būtų deginamos ant mūsų Dievo Jehovos aukuro, kaip reikalauja Įstatymas.+ 35 Mes taip pat įsipareigojome į Jehovos Namus kasmet pristatyti pirmąsias savo laukų gėrybes ir pirmuosius visokių vaismedžių vaisius,+ 36 taip pat pirmagimius sūnus ir pirmadėlius gyvulių iš savo bandų ir kaimenių,+ – kaip reikalauja Įstatymas. Įsipareigojome juos pristatyti į Dievo Namus kunigams, kurie Dievo Namuose eina tarnystę.+ 37 Dar į Dievo Namų sandėlius*+ kunigams pristatysime rupių miltų iš pirmųjų javų,+ atgabensime savo atnašas, visokių medžių vaisių,+ jauno vyno ir aliejaus.+ Sykiu atiduosime levitams dešimtinę+ nuo to, ką išaugina mūsų kraštas, nes visuose mūsų miestuose, kur verčiamasi žemės ūkiu, dešimtines renka būtent levitai.

38 Kai levitai ims dešimtinę, su jais bus kunigas, Aarono palikuonis. O nuo gautos dešimtinės levitai paims dešimtą dalį ir atneš į mūsų Dievo Namus,+ į sandėlių patalpas, 39 kur laikomi šventyklos reikmenys, kur būna savo tarnybą einantys kunigai, vartų sargai ir giesmininkai. Taigi į tuos sandėlius izraelitai ir levitai suneš javų, jauno vyno ir aliejaus dovanas.+ Dievo Namų mes nebeapleisime.+

11 Jeruzalėje gyveno tautos pareigūnai,+ o kiti žmonės metė burtus:+ Jeruzalėje, šventajame mieste, turėjo įsikurti kas dešimtas, kiti devyni galėjo likti savo miestuose. 2 Buvo ir tokių, kurie Jeruzalėje apsigyveno savanoriškai, ir tautiečiai už tai juos labai gyrė*.

3 Štai tie žymūs srities vyrai, kurie gyveno Jeruzalėje. (Kiti izraelitai, kunigai, levitai, šventyklos tarnai*+ ir Saliamono tarnų palikuoniai+ gyveno kituose Judo miestuose – kiekvienas savo mieste, savo nuosavybėje.+

4 Jeruzalėje gyveno žmonių ir iš Judo, ir iš Benjamino giminių.) Iš Judo: Ataja, sūnus Uzijo (šis buvo sūnus Zacharijos, šis – sūnus Amarijos, šis – sūnus Šefatijos, o šis – sūnus Mahalalelio iš Pereco+ palikuonių), 5 ir Maasėja, sūnus Barucho (šis buvo sūnus Kol Hozės, šis – sūnus Hazajos, šis – sūnus Adajos, šis – sūnus Jehojaribo, o šis – sūnus Zacharijos iš Šelos palikuonių). 6 Pereco palikuonių, kurie gyveno Jeruzalėje, iš viso buvo 468 šaunūs vyrai.

7 Iš Benjamino: Saluvas,+ sūnus Mešulamo (šis buvo sūnus Joedo, šis – sūnus Pedajos, šis – sūnus Kolajos, šis – sūnus Maasėjos, šis – sūnus Itielio, o šis – sūnus Izajos), 8 taip pat Gabajas ir Salajas – iš viso 928. 9 Zichrio sūnus Joelis mieste buvo jų viršiausias, o Ha Senūvos sūnus Judas – antras po jo.

10 Iš kunigų: Jehojaribo sūnus Jedaja, Jachinas,+ 11 taip pat Seraja, sūnus Hilkijo (šis buvo sūnus Mešulamo, šis – sūnus Cadoko, šis – sūnus Merajoto, o šis – sūnus Ahitubo,+ Dievo Namų pareigūno), 12 ir jų broliai, kurie darbavosi tuose Namuose, – iš viso 822. Taip pat Adaja, sūnus Jerohamo (šis buvo sūnus Pelalijos, šis – sūnus Amcio, šis – sūnus Zacharijos, šis – sūnus Pašhūro,+ o šis – sūnus Malkijos), 13 ir jo broliai, kilčių vyriausieji, – iš viso 242. Ir dar Amašsajas, sūnus Azarelio (šis buvo sūnus Achzajo, šis – sūnus Mešilemoto, o šis – sūnus Imero), 14 ir jo broliai, drąsūs galiūnai, – iš viso 128. Jų viršiausias buvo Zabdielis, kilęs iš garsios šeimos.

15 Iš levitų: Šemaja,+ sūnus Hašubo (šis buvo sūnus Azrikamo, šis – sūnus Hašabijos, o šis – sūnus Būnio), 16 taip pat levitų vyriausieji Šabetajas+ ir Jehozabadas+ (jie buvo atsakingi už darbus, tiesiogiai nesusijusius su Dievo Namų tarnyste), 17 Asafo+ sūnaus Zabdžio sūnaus Michėjo sūnus Matanija+ (jis vadovavo giesmininkams ir užvesdavo giesmę meldžiantis+), jo padėjėjas Bakbukija ir Jedutūno+ sūnaus Galalo sūnaus Šamūvos sūnus Abda. 18 Šventajame mieste levitų iš viso buvo 284.

19 Iš vartų sargų buvo Akubas, Talmonas+ ir jų broliai (prie vartų jie ėjo sargybą) – iš viso 172.

20 Kiti izraelitai, kunigai ir levitai gyveno kituose Judo miestuose, kiekvienas savame pavelde. 21 Šventyklos tarnai*+ gyveno Ofelyje+ ir jiems vadovavo Ciha ir Gišpa.

22 Jeruzalėje levitų vyriausiasis, atsakingas už darbus Dievo Namuose, buvo Uzis, sūnus Banio (šis buvo sūnus Hašabijos, šis – sūnus Matanijos,+ o šis – sūnus Michėjo); jis buvo iš Asafo palikuonių, iš giesmininkų. 23 O giesmininkams karaliaus įsakymu+ buvo skiriamas kasdienis išlaikymas. 24 Karaliaus patarėjas* įvairiems tautos reikalams buvo Mešezabelio sūnus Petachija iš Judo sūnaus Zeracho palikuonių.

25 O štai gyvenvietės su jų apylinkėmis: kai kurie Judo giminės žmonės gyveno Kirjat Arbos+ mieste ir aplinkiniuose miesteliuose, Dibone ir aplinkiniuose miesteliuose, Jekabceelyje+ ir jo gyvenvietėse, 26 Ješūvoje, Moladoje,+ Bet Pelete,+ 27 Hacar Šuale,+ Beer Šeboje ir aplinkiniuose miesteliuose, 28 Ciklage,+ Mechone ir aplinkiniuose miesteliuose, 29 En Rimone,+ Coroje,+ Jarmute, 30 Zanoache,+ Adulame ir jų gyvenvietėse, Lachiše+ ir jo apylinkėse, Azekoje+ ir aplinkiniuose miesteliuose. Jie gyveno nuo Beer Šebos iki pat Hinomo slėnio.+

31 Benjamino giminės žmonės įsikūrė Geboje,+ Michmaše, Ajoje, Betelyje+ ir aplinkiniuose miesteliuose, 32 Anatote,+ Nobe,+ Ananijoje, 33 Hacore, Ramoje,+ Gitaimuose, 34 Hadide, Ceboimuose, Nebalate, 35 Lode ir Onojyje+ – amatininkų slėnyje. 36 Į Benjamino žemes buvo perkelti ir kai kurių skyrių levitai, gyvenę Jude.

12 Štai kunigai ir levitai, kurie kartu su Šaltielio+ sūnumi Zerubabeliu+ ir Jozue+ grįžo iš tremties: Seraja, Jeremija, Ezra, 2 Amarija, Maluchas, Hatušas, 3 Šechanija, Rehumas, Meremotas, 4 Idojas, Ginetojas, Abija, 5 Mijaminas, Maadija, Bilga, 6 Šemaja, Jehojaribas, Jedaja, 7 Saluvas, Amokas, Hilkija ir Jedaja. Šitie buvo kunigų ir savo brolių vyriausieji Jozuės dienomis.

8 Levitai buvo Jozuė, Binujas, Kadmielis,+ Šerebija, Judas ir Matanija.+ Šis su savo broliais vadovavo giesmininkams, giedantiems padėkos giesmes. 9 O jų broliai Bakbukija ir Unis stovėjo priešais juos sargyboje*. 10 Jozuei gimė Jehojakimas, Jehojakimui gimė Eljašibas,+ Eljašibui gimė Jehojada,+ 11 Jehojadai gimė Jehonatanas, Jehonatanui gimė Jadūva.

12 Jehojakimo dienomis kunigai, savo kilčių vyriausieji, buvo: Serajos+ kilties – Meraja, Jeremijos – Hananija, 13 Ezros+ – Mešulamas, Amarijos – Johananas, 14 Melichuvo – Jehonatanas, Šebanijos – Juozapas, 15 Harimo+ – Adna, Merajoto – Helkajas, 16 Idojo – Zacharijas, Ginetono – Mešulamas, 17 Abijos+ – Zichris, Minjamino – ...*, Moadijos – Piltajas, 18 Bilgos+ – Šamūva, Šemajos – Jehonatanas, 19 Jehojaribo – Matenajas, Jedajos+ – Uzis, 20 Salajo – Kalajas, Amoko – Eberas, 21 Hilkijos – Hašabija, Jedajos – Netanelis.

22 Levitų ir kunigų kilčių vyriausiųjų sąrašai buvo vedami per visas Eljašibo, Jehojados, Johanano ir Jadūvos+ dienas, iki pat Persijos karaliaus Darijaus laikų.

23 Levitų kilčių vyriausieji į metraščių knygą buvo surašyti iki Eljašibo sūnaus Johanano dienų. 24 Levitų vyriausieji buvo Hašabija, Šerebija, Kadmielio+ sūnus Jozuė,+ o jų broliai stovėjo priešais juos, sargyba prie sargybos, giedodami šlovės ir padėkos giesmes, kaip Dievo vyras Dovydas buvo prisakęs.+ 25 Matanija,+ Bakbukija, Abdija, Mešulamas, Talmonas ir Akubas+ ėjo vartų sargybą+ – saugojo prie vartų esančius sandėlius. 26 Visi jie ėjo savo tarnystę Jehocadako sūnaus Jozuės+ sūnaus Jehojakimo dienomis, valdytojo Nehemijo bei kunigo ir perrašinėtojo Ezros+ dienomis.

27 Ruošiantis Jeruzalės sienų pašventinimui, buvo suieškoti levitai ir sukviesti Jeruzalėn iš visur, kur gyveno, kad dalyvautų džiugioje pašventinimo iškilmėje ir kad, pritardami lėkštelėmis, arfomis ir lyromis, giedotų padėkos giesmes.+ 28 Susirinko ir giesmininkų sūnūs*. Jie suėjo iš Jordano lygumos*, iš visų Jeruzalės apylinkių, iš netofiečių gyvenviečių,+ 29 iš Bet Gilgalo+ ir iš Gebos+ ir Azmaveto+ apylinkių, mat giesmininkų gyvenvietės buvo įsikūrusios visur aplink Jeruzalę. 30 Kunigai ir levitai apsivalė ir atliko žmonių,+ vartų+ ir sienos+ apvalymo apeigas.

31 Aš užsivedžiau Judo pareigūnus ant sienos. Sudariau du didelius būrius giesmininkų, kad giedotų padėkos giesmes, ir subūriau palydą. Vienas būrys patraukė sienos viršumi dešinėn, link Pelenų vartų.+ 32 Jiems iš paskos ėjo Hošaja ir pusė Judo pareigūnų, 33 taip pat Azarija, Ezra, Mešulamas, 34 Judas, Benjaminas, Šemaja ir Jeremija. 35 Drauge ėjo ir kunigų sūnūs su trimitais:+ Zacharija, sūnus Jehonatano (šis buvo sūnus Šemajos, šis – sūnus Matanijos, šis – sūnus Mikajos, šis – sūnus Zakūro, o šis – sūnus Asafo+), 36 ir jo broliai Šemaja, Azarelis, Milalajas, Gilalajas, Maajas, Netanelis, Judas ir Hananis. Jie nešėsi Dievo vyro Dovydo instrumentus,+ o pirma jų ėjo perrašinėtojas Ezra.+ 37 Už Šaltinio vartų+ jie traukė sienos viršumi tiesiai, praėjo palei Dovydo miesto+ laiptus,+ ties Dovydo rūmais palypėjo aukštyn ir pasiekė rytinėje pusėje esančius Vandens vartus.+

38 Kitas būrys, giedodamas padėkos giesmes, ėjo priešinga kryptimi*, o aš su kita puse žmonių – jiems iš paskos, irgi sienos viršumi. Praėję Krosnių bokštą+ visi pasuko Plačiąja siena+ 39 ir ėjo Efraimo vartų,+ paskui – Senamiesčio+ ir Žuvų vartų+ viršumi, pro Hananelio,+ pro Mėjos bokštą, tada Avių vartų+ viršumi ir sustojo prie Sargybos vartų.

40 Galiausiai abu giesmininkų būriai sustojo priešais Dievo Namus, taigi ir aš su puse valdininkų, 41 taip pat kunigai Eljakimas, Maasėja, Minjaminas, Mikaja, Eljoenajas, Zacharija ir Hananija (jie pūtė trimitus), 42 ir dar Maasėja, Šemaja, Eleazaras, Uzis, Johananas, Malkija, Elamas ir Ezeras. Visi giesmininkai, vadovaujami Izrachijos, garsiai giedojo.

43 Tą dieną buvo gausiai aukojama ir džiūgaujama,+ nes Dievas suteikė žmonėms didžio džiaugsmo. Džiūgavo ir moterys, ir vaikai.+ Iš tolo buvo girdėti, kaip Jeruzalė džiaugiasi.+

44 Tądien buvo paskirti vyrai, atsakingi už atnašų,+ pirmųjų vaisių+ ir dešimtinių+ sandėlius.+ Į tuos sandėlius jie iš miestų turėjo rinkti laukų derliaus dalį, pagal Įstatymą priklausančią kunigams ir levitams,+ ir Judas džiūgavo, kad kunigai ir levitai eina savo tarnybą. 45 Tie ėmėsi Dievo pavestų pareigų ir apvalymo priedermės, tą patį padarė ir giesmininkai su vartų sargais, – kaip kad buvo paliepęs Dovydas ir jo sūnus Saliamonas. 46 Mat jau anuomet, Dovydo ir Asafo laikais, buvo giesmininkų vadovai, Dievui buvo giedamos šlovinimo ir padėkos giesmės.+ 47 Taigi ir Zerubabelio,+ ir Nehemijo dienomis visas Izraelis pristatydavo davinius giesmininkams+ ir vartų sargams+ – kiek jiems kasdien reikėjo. Dalį atidėdavo ir levitams,+ o levitai dalį atidėdavo Aarono palikuoniams.

13 Tą dieną žmonėms buvo garsiai skaitoma iš Mozės knygos.+ Paaiškėjo, kad į Dievo bendruomenę negali būti priimtas joks amonitas ar moabitas,+ 2 nes šie nepasitiko izraelitų su duona ir vandeniu, maža to, pasamdė Bileamą, kad juos prakeiktų.+ Tačiau mūsų Dievas pavertė jo prakeiksmą palaiminimu.+ 3 Išklausę Įstatymo žodžius, žmonės atskyrė nuo Izraelio bendruomenės visus, kas buvo svetimos* kilmės.+

4 Už mūsų Dievo Namų sandėlius*+ prieš tai buvo atsakingas kunigas Eljašibas,+ kuris buvo susigiminiavęs su Tobija.+ 5 Jis buvo užleidęs Tobijai didelį sandėlį, kur anksčiau būdavo laikomos javų atnašos, smilkomieji sakai, visokie reikmenys ir levitams, giesmininkams bei vartų sargams atidėtos javų, jauno vyno ir aliejaus+ dešimtinės,+ taip pat kunigams skirta atnašų dalis.+

6 Visą tą laiką manęs Jeruzalėje nebuvo, mat trisdešimt antrais+ Babilono karaliaus Artakserkso+ valdymo metais išvykau pas karalių. Po kurio laiko pasiprašiau jo išleidžiamas. 7 Atvykęs į Jeruzalę ir pamatęs, kad Eljašibas+ užleido Tobijai+ vieną iš sandėlių Dievo Namų kieme, kad šitaip nedorai pasielgė, 8 aš labai pasipiktinau ir išmečiau iš sandėlio visus Tobijos daiktus. 9 Tuomet įsakiau sandėlius išvalyti ir vėl sunešiau ten Dievo Namų reikmenis,+ javų atnašas ir smilkomųjų sakų atsargas.+

10 Sužinojau, kad levitams nebuvo duodama jiems priklausanti dalis,+ todėl, užuot ėję tarnybą, levitai ir giesmininkai išėjo kiekvienas dirbti savo laukų.+ 11 Taigi išbariau valdininkus+ ir pasakiau: „Kodėl Dievo Namai apleisti?!“+ Susikvietęs levitus, paprašiau grįžti į savo tarnybą. 12 Tada visas Judas atgabeno į sandėlius javų, jauno vyno ir aliejaus dešimtinę.+ 13 Sandėlius prižiūrėti patikėjau kunigui Šelemijai, perrašinėtojui Cadokui ir levitui Pedajai, o jų padėjėju paskyriau Matanijos sūnaus Zakūro sūnų Hananą, nes visi tie vyrai buvo laikomi patikimais. Jų pareiga buvo savo broliams išduoti, kas kiekvienam priklauso.

14 Atmink mane,+ manasis Dieve, dėl viso šito ir neišdildyk mano ištikimosios meilės darbų, kuriuos esu padaręs dėl savo Dievo Namų ir dėl juose atliekamos tarnystės!+

15 Mačiau tomis dienomis, kad Jude žmonės per šabą mynė vynuoges spaudyklose,+ pylė grūdus į krūvas ir krovė juos ant asilų, gabeno šabo dieną vyną, vynuoges, figas ir visokiausias prekes į Jeruzalę.+ Aš juos įspėjau, kad nieko tą dieną nepardavinėtų. 16 Ir mieste gyvenantys tyriečiai, atsigabenę į Jeruzalę žuvies bei kitokių prekių, pardavinėjo jas Judo žmonėms šabo dieną.+ 17 Judo didžiūnus aš išbariau ir pasakiau: „Kaip galite šitaip nedorai elgtis, šitaip paniekinti šabo dieną?! 18 Argi ne taip darė jūsų protėviai? Ar ne už tai Dievas siuntė mums ir šitam miestui nelaimę? O dabar ir jūs paniekinate šabą!+ Negi norite, kad Dievas ant Izraelio dar labiau užsirūstintų?“

19 Prieš prasidedant šabui, kai ant Jeruzalės vartų ėmė kristi šešėliai, paliepiau vartus uždaryti. Prisakiau jų neatverti, kol šabas nesibaigs. Taip pat pastačiau prie vartų savo tarnus, kad šabo dieną niekas negabentų pro juos jokių prekių. 20 Taigi prekeiviams ir pardavėjams su visomis savo prekėmis teko kartą ar du nakvoti už Jeruzalės sienų. 21 Tuomet juos įspėjau ir pasakiau: „Ko čia prie sienų nakvojate? Jei ir toliau taip darysite, panaudosiu prieš jus jėgą.“ Nuo tada šabo dieną jie nebeateidavo.

22 Aš prisakiau levitams, kad visada būtų apsivalę ir saugotų vartus, idant šabo diena išliktų šventa.+ Atsimink ir tai mano labui, manasis Dieve, ir pasigailėk manęs dėl savo didžios ištikimosios meilės!+

23 Ir dar mačiau tomis dienomis žydų, kurie buvo paėmę sau į žmonas* ašdodietes,+ amonites ir moabites.+ 24 Pusė jų vaikų kalbėjo ašdodiečių ir pusė – kitų tautų kalbomis, o žydų kalbos nemokėjo. 25 Aš išbariau juos ir prakeikiau, kai kuriuos aptalžiau,+ roviau jiems plaukus ir saikdinau Dievu: „Jums nevalia duoti savo dukterų jų sūnums ir nevalia imti jų dukterų nei savo sūnums, nei sau!+ 26 Argi ne tuo nusidėjo Izraelio karalius Saliamonas? Tokio kaip jis karaliaus nebuvo jokioje tautoje.+ Dievas jį mylėjo+ ir padarė viso Izraelio karaliumi. Bet ir jį svetimtautės žmonos privedė prie nuodėmės.+ 27 Kaipgi galėjote taip nedorai pasielgti?! Kaipgi galėjote išduoti Dievą ir imti į žmonas svetimtautes?“+

28 Vienas iš vyriausiojo kunigo Eljašibo+ sūnaus Jehojados+ sūnų buvo horoniečio Sanbalato+ žentas. Taigi pavariau jį nuo savęs.

29 Atsimink, mano Dieve, kad jie paniekino kunigystę, paniekino sandorą, kurią esi sudaręs su kunigais+ ir levitais.+

30 Aš apvaliau tautą, pašalindamas visa, kas svetima, ir sugrąžinau kunigus ir levitus į jų tarnystę – kiekvienam liepiau eiti savo pareigas,+ 31 taip pat daviau nurodymų dėl malkų pristatymo+ skirtu metu ir dėl pirmųjų vaisių.

Minėk mane geruoju, manasis Dieve!+