ESTEROS KNYGA

1 Tai vyko Ahasvero* dienomis – to Ahasvero, kuris valdė šimtą dvidešimt septynias sritis+ nuo Indijos iki Etiopijos*. 2 Anuomet, kai sėdėjo karališkajame soste Sūzų tvirtovėje*,+ 3 trečiaisiais savo valdymo metais, karalius Ahasveras visiems savo didžiūnams ir tarnams iškėlė pokylį. Pas jį susirinko Persijos+ ir Medijos+ karvedžiai*, didžiūnai ir sričių valdytojai. 4 Net šimtą aštuoniasdešimt dienų karalius rodė jiems savo šlovingos karalystės turtus ir savo galybės spindesį bei didybę. 5 Toms dienoms pasibaigus, karalius savo rūmų sodo kieme surengė septynių dienų pokylį visiems Sūzų tvirtovėje* esantiems žmonėms, nuo didžiausio iki mažiausio. 6 Kiemą puošė lino, geriausios medvilnės ir mėlynspalvio audeklo užuolaidos, sujuostos puikiausio audinio kaspinais ir purpuru dažytomis juostomis, kurios buvo įvertos į sidabro žiedus, pritvirtintus prie marmuro stulpų. Ant porfyro, perlamutro, baltojo ir juodojo marmuro grindinio stovėjo auksiniai ir sidabriniai minkštasuoliai.

7 Vyną pilstė į aukso taures, visos jos buvo skirtingos. Kaip ir pridera karaliaus dosnumui, karališkojo vyno buvo apstu. 8 Visi gėrė tiek, kiek norėjo, nė vienas nebuvo verčiamas*, nes karalius dvariškiams buvo prisakęs elgtis su kiekvienu pagal jo norą.

9 Tuo pat metu karalienė Vaštė+ karaliaus Ahasvero rūmuose surengė puotą moterims.

10 Septintą dieną, kai karaliaus Ahasvero širdis nuo vyno buvo įlinksmėjusi, karalius paliepė Mehumanui, Biztai, Harbonai,+ Bigtai, Abagtai, Zetarui ir Karkasui – septyniems rūmų pareigūnams, patarnaujantiems jam asmeniškai, – 11 atvesti karaliaus akivaizdon karalienę Vaštę, pasipuošusią karališkuoju vainiku*. Tautoms ir didžiūnams jis norėjo parodyti jos grožį, nes ji buvo labai graži moteris. 12 Tačiau, rūmų pareigūnams perdavus karaliaus įsakymą, karalienė Vaštė ateiti atsisakė. Karalius įširdo ir visas degė pykčiu.

13 Tada karalius ėmė tartis su išminčiais, kurie žinojo, kaip jau anksčiau panašūs reikalai buvo sprendžiami*. (Visais klausimais karalius kreipdavosi į įstatymo ir teisės žinovus. 14 Artimiausi jo patarėjai buvo Karšena, Šetaras, Admata, Taršišas, Meresas, Marsena ir Memuchanas – septyni Persijos ir Medijos didžiūnai.+ Jie būdavo prie karaliaus ir ėjo aukščiausias pareigas karalystėje.) 15 Karalius jų paklausė: „Kaip pagal įstatymą derėtų pasielgti su karaliene Vašte už tai, kad nepakluso karaliaus Ahasvero įsakymui, perduotam per rūmų pareigūnus?“

16 Memuchanas karaliaus ir didžiūnų akivaizdoje atsakė: „Karalienė Vaštė nusikalto ne vien karaliui,+ bet ir visiems didžiūnams, ir visoms tautoms, gyvenančioms visose karaliaus Ahasvero valdose. 17 Juk apie tokį karalienės poelgį išgirs visos moterys ir ims niekinti savo vyrus, sakydamos: ‘Karalius Ahasveras paliepė karalienei Vaštei ateiti pas jį, bet ji atsisakė.’ 18 Persijos ir Medijos didžiūnų žmonos žinodamos, kaip pasielgė karalienė, ims apie tai šnekėti savo vyrams, karaliaus didžiūnams, ir nebus galo paniekai ir pykčiams. 19 Jeigu karaliui atrodo teisinga, teišleidžia jis karališkąjį potvarkį, – tebūna jis įtrauktas į neatšaukiamuosius Persijos ir Medijos įstatymus,+ – kad Vaštė niekada nebepasirodys karaliaus Ahasvero akivaizdoje. Teatiduoda jis karalienės vietą kitai moteriai, už ją geresnei. 20 Kai tik apie karaliaus potvarkį bus paskelbta visose plačiose jo valdose, visos moterys ims gerbti savo vyrus, tiek kilmingus, tiek nekilmingus.“

21 Karaliui ir didžiūnams pasiūlymas patiko. Kaip Memuchanas patarė, taip karalius ir padarė. 22 Į visas savo valdas jis išsiuntinėjo laiškus – kiekvienai sričiai+ jos raštu, kiekvienai tautai jos kalba. Laiškuose buvo skelbiama, kad kiekvienuose namuose vyras turi būti šeimininkas ir kad jo namuose turi būti kalbama jo tautos kalba.

2 Po visų šių įvykių, kai pyktis karaliui Ahasverui+ atlėgo, jis ėmė galvoti apie Vaštę – ką ji buvo padariusi+ ir kaip buvo nubausta.+ 2 Tada tarnai karaliui davė tokią mintį: „Reikėtų paieškoti karaliui jaunų gražių mergelių. 3 Tepaskiria karalius įgaliotinius visose sau pavaldžiose srityse,+ kad visas jaunas gražias mergeles pristatytų į Sūzų tvirtovę*, į moterų namus*. Jomis tesirūpina karaliaus eunuchas ir moterų prižiūrėtojas Hegajas+ ir tebūna joms suteikta gražinimosi* paslaugų. 4 Ta mergina, kuri labiausiai patiks karaliui, tegul taps karaliene vietoj Vaštės.“+ Pasiūlymas karaliui pasirodė geras, tad jis taip ir padarė.

5 Sūzų tvirtovėje*+ buvo žydas, vardu Mordechajas,+ sūnus Jayro, sūnaus Šimio, sūnaus Kišo iš Benjamino giminės,+ 6 kurį sykiu su Judo karaliumi Jechoniju*+ ir kitais belaisviais Babilono karalius Nebukadnecaras buvo išvedęs iš Jeruzalės į tremtį. 7 Mordechajas globojo savo tėvo brolio dukrą Hadasą*, tai yra Esterą,+ nes ji buvo netekusi tėvo ir motinos. Mergina buvo dailiai nuaugusi, žavi. Jos tėvui ir motinai mirus, Mordechajas priglaudė ją tarsi savo dukterį. 8 Kai buvo paskelbtas karaliaus žodis ir įstatymas ir kai į Sūzų tvirtovę* moterų prižiūrėtojui Hegajui buvo pristatyta daugybė merginų,+ tarp jų į karaliaus rūmus Hegajo priežiūron buvo paimta ir Estera.

9 Hegajui mergina patiko ir pelnė jo palankumą. Tad Hegajas tuojau parūpino jai gražinimosi* paslaugas+ ir maisto davinį, be to, skyrė jai patarnauti septynias rinktines mergaites iš karaliaus namų ir apgyvendino ją ir jos tarnaites geriausioje moterų namų* vietoje. 10 Apie savo tautybę+ ir šeimą Estera niekam neprasitarė, nes Mordechajas+ buvo prisakęs niekam to neatskleisti.+ 11 Mordechajas kiekvieną dieną vaikštinėdavo priešais moterų namų* kiemą norėdamas sužinoti, kaip Esterai sekasi ir kaip su ja elgiamasi.

12 Po paskirtojo dvylikos mėnesių gražinimosi* laikotarpio merginos, kiekviena pagal savo eilę, turėjo eiti pas karalių Ahasverą. Šešis to laikotarpio mėnesius jos tepėsi aliejumi su mira,+ kitus šešis – balzamo aliejumi+ ir visokiais gražinimuisi* skirtais tepalais. 13 Kai mergina jau būdavo pasirengusi eiti pas karalių, išeidama į karaliaus namus ji galėdavo iš moterų namų* pasiimti bet ką, ko tik paprašydavo. 14 Vakare ji įeidavo pas karalių, o ryte eidavo į antruosius moterų namus*, kuriais rūpinosi karaliaus eunuchas+ Šaašgazas, sugulovių prižiūrėtojas. Pas karalių mergina nebegrįždavo, nebent karaliui ji labai patikdavo ir jis pasikviesdavo ją vardu.+

15 Kai atėjo eilė pas karalių eiti Mordechajo dėdės Abihailo dukteriai Esterai, kurią Mordechajas augino kaip savo dukterį,+ ji neprašė nieko, paėmė tik tai, ką patarė moterų prižiūrėtojas, karaliaus eunuchas Hegajas. (Visi, kas tik pamatydavo Esterą, ja žavėdavosi.) 16 Estera į karaliaus Ahasvero namus buvo nuvesta septintaisiais jo valdymo metais, dešimtąjį, tai yra tebeto*, mėnesį.+ 17 Karalius pamilo Esterą labiau už visas kitas moteris, ji pelnė didesnę jo malonę ir prielankumą nei kitos mergelės. Tad jis uždėjo jai ant galvos karališkąjį vainiką* ir paskelbė ją karaliene+ vietoj Vaštės.+ 18 Esteros garbei karalius iškėlė didelę puotą savo didžiūnams ir tarnams. Paskui parodė malonę* savo valdomoms sritims ir, kaip pridera karaliaus dosnumui, dalijo dovanas.

19 Kai mergelės+ buvo sukviestos antrą kartą, Mordechajas ėjo savo pareigas karaliaus vartuose*. 20 Estera nei apie savo šeimą, nei apie tautybę+ niekam nebuvo užsiminusi, nes taip Mordechajas buvo jai prisakęs. Ji klausė Mordechajo pamokymų, kaip ir anksčiau, kai jis dar ją globojo.+

21 Tomis dienomis, kai Mordechajas karaliaus vartuose ėjo savo pareigas,* du karaliaus dvariškiai, durų sargai Bigtanas ir Terešas, iš pykčio susimokė karalių Ahasverą nužudyti. 22 Mordechajas apie tai sužinojo ir tuojau pranešė karalienei Esterai. O Estera žinią nuo Mordechajo perdavė karaliui. 23 Kai reikalas buvo ištirtas ir viskas pasitvirtino, abu vyrus pakabino ant stulpo. Visa tai karaliaus akivaizdoje buvo surašyta į metraštį.+

3 Po šių įvykių karalius Ahasveras paaukštino Hamedatos iš Agago palikuonių+ sūnų Hamaną+ – iškėlė jį aukščiau už visus kitus didžiūnus.+ 2 Visi karaliaus tarnai, esantys karaliaus vartuose, lenkėsi Hamanui, puldavo prieš jį kniūbsti, nes taip daryti buvo įsakęs karalius. Tačiau Mordechajas nei lenkėsi Hamanui, nei puldavo prieš jį kniūbsčias. 3 Karaliaus vartuose esantys tarnai Mordechajui prikaišiojo: „Kodėl nepaisai karaliaus įsakymo?“ 4 Jie diena po dienos apie tai jam kalbėjo, bet Mordechajas nesiklausė. Tada jie paskundė jį Hamanui – norėjo pažiūrėti, ar jam ir toliau bus leista taip elgtis.+ Jis mat buvo pasakęs jiems esąs žydas.+

5 Matydamas, kad Mordechajas jam nesilenkia ir nepuola prieš jį kniūbsčias, Hamanas užsidegė pykčiu.+ 6 Bet jam atrodė per maža susidoroti vien su Mordechaju. Hamanui buvo pasakyta, iš kokios tautos yra Mordechajas, tad jis užsimojo išnaikinti visus Ahasvero valdose gyvenančius žydus, visus Mordechajo tautiečius.

7 Dvyliktų karaliaus Ahasvero valdymo metų pirmąjį mėnesį, nisaną*,+ Hamano akivaizdoje buvo mestas pur, tai yra burtas,+ dienai ir mėnesiui nustatyti. Burtas nurodė dvyliktąjį mėnesį – adarą*.+ 8 Tada Hamanas kreipėsi į karalių Ahasverą: „Po visas tavo valdomas sritis+ yra pasklidusi viena tauta,+ kurios įstatymai skiriasi nuo visų kitų tautų įstatymų. Karaliaus įstatymų ji nepaiso, todėl karaliui nenaudinga leisti jai gyvuoti. 9 Jei karaliui patinka, tebūna išleistas potvarkis juos išnaikinti. Aš atsversiu 10 000 talentų* sidabro ir įteiksiu pareigūnams, kad padėtų į karaliaus iždą.*“

10 Karalius nusimovė nuo piršto antspaudo žiedą+ ir padavė Hamedatos iš Agago palikuonių+ sūnui Hamanui,+ žydų priešui. 11 „Sidabrą ir žmones atiduodu tau, – tarė jis Hamanui. – Daryk su jais, kas patinka.“ 12 Pirmojo mėnesio tryliktą dieną buvo sušaukti karaliaus raštininkai.+ Jie surašė+ visa, ką Hamanas įsakė karaliaus satrapams, sričių valdytojams ir didžiūnams iš įvairių tautų, – kiekvienai sričiai jos raštu, kiekvienai tautai jos kalba. Įsakymas buvo surašytas karaliaus Ahasvero vardu ir užantspauduotas karaliaus antspaudo žiedu.+

13 Į visas karaliaus valdomas sritis per pasiuntinius buvo išsiuntinėti laiškai su įsakymu dvylikto mėnesio, tai yra adaro, tryliktą dieną,+ per vieną dieną, išžudyti, išnaikinti, išgalabyti visus žydus – jaunus ir senus, vaikus ir moteris, o jų turtą nusavinti.+ 14 Šis raštas turėjo tapti įstatymu visoms sritims ir turėjo būti paskelbtas visoms tautoms, kad būtų pasiruošusios tai dienai. 15 Karaliaus paliepimu pasiuntiniai skubiai leidosi į kelią.+ Įstatymas buvo paskelbtas ir Sūzų tvirtovėje*.+ Tada karalius ir Hamanas sėdosi gerti, o Sūzų mieste kilo sąmyšis.

4 Sužinojęs, kas įvyko,+ Mordechajas+ persiplėšė drabužius, apsivilko ašutine, apsibarstė pelenais ir, eidamas miesto viduriu, karčiai raudojo. 2 Prie karaliaus vartų jis sustojo, nes vilkinčiam ašutine eiti pro karaliaus vartus nebuvo leidžiama. 3 Visose srityse,+ kai tik jas pasiekė karaliaus žodis ir potvarkis, prasidėjo didelis gedulas – žydai pasninkavo,+ raudojo ir aimanavo. Daugelis gulėjo ant ašutinės ir pelenų.+ 4 Kai tarnaitės ir eunuchai atėję pranešė apie tai Esterai, ji labai sunerimo. Estera nusiuntė Mordechajui drabužių, kad nusivilktų ašutinę ir jais apsirengtų, tačiau Mordechajas jų nepriėmė. 5 Tada Estera pasišaukė Hatachą, vieną iš karaliaus eunuchų, paskirtą jai patarnauti, ir pasiuntė jį pas Mordechają, kad išsiteirautų, ką visa tai reiškia ir kas čia dedasi.

6 Hatachas nuėjo pas Mordechają į miesto aikštę, prie karaliaus vartų. 7 Mordechajas papasakojo viską, kas jam buvo nutikę, ir kiek pinigų+ Hamanas pažadėjo padėti į karaliaus iždą, jeigu žydai bus išžudyti.+ 8 Hatachui jis padavė Sūzuose paskelbto potvarkio išnaikinti žydus nuorašą,+ kad parodytų Esterai. Jis liepė viską jai paaiškinti ir paraginti,+ kad eitų pas karalių maldauti malonės ir prašyti gailestingumo savo tautai.

9 Hatachas sugrįžo ir persakė Esterai visus Mordechajo žodžius. 10 O Estera liepė perduoti Mordechajui+ tokį atsakymą: 11 „Visiems karaliaus tarnams ir karaliaus valdomų sričių gyventojams žinomas toks įstatymas: bet koks žmogus, ar tai būtų vyras ar moteris, kuris nekviestas įeina į karaliaus vidinį kiemą,+ turi būti nubaustas mirtimi. Tik jei karalius ištiestų į jį savo auksinį skeptrą, jis liktų gyvas.+ O manęs karalius nekvietė jau trisdešimt dienų.“

12 Kai šie Esteros žodžiai buvo perduoti Mordechajui, 13 jis atsakė Esterai: „Nemanyk, kad priklausydama prie karaliaus šeimynos išvengsi to, kas gresia visiems žydams. 14 Jeigu tokiu metu tylėsi, pagalba ir išgelbėjimas žydams ateis iš kitur,+ o tu ir tavo tėvo giminė pražus. Kas žino, gal kaip tik dėl šios dienos tu ir iškilai į karalienes?“+

15 Estera Mordechajui atsakė: 16 „Kelkis, surink visus žydus, gyvenančius Sūzuose, ir pasninkaukite+ už mane. Tris dienas+ ir tris naktis nieko nevalgykite ir negerkite. Aš drauge su tarnaitėmis irgi pasninkausiu. Tada, nepaisydama įstatymo, nueisiu pas karalių. Jei turėsiu mirti, mirsiu.“ 17 Mordechajas nuėjo ir įvykdė visa, ką Estera buvo sakiusi.

5 Trečią dieną+ Estera, pasipuošusi karališkais drabužiais, atsistojo karaliaus rūmų vidiniame kieme, priešais karaliaus namus. Karalius tuo metu sėdėjo savo soste karaliaus namuose, priešais įėjimą. 2 Jis pamatė karalienę Esterą, stovinčią kieme, ir ji rado malonę jo akyse. Karalius ištiesė į Esterą auksinį skeptrą,+ kurį laikė rankoje, ir Estera priėjusi palietė skeptro galą.

3 „Koks reikalas tave atvedė, karaliene Estera? – paklausė karalius. – Ko prašai? Duosiu tau kad ir pusę savo karalystės.“ 4 Estera atsakė: „Jei karaliui tai patinka, teateina karalius su Hamanu+ šiandien į puotą, kurią suruošiau.“ 5 Karalius savo vyrams tuojau paliepė: „Kuo skubiau pakvieskite Hamaną, kad įvykdytume Esteros prašymą.“ Taigi karalius su Hamanu atėjo į puotą, kurią buvo suruošusi Estera.

6 Puotos metu, kai buvo tiekiamas vynas, karalius Esterai tarė: „Sakyk, ko norėtum. Tai bus tau suteikta. Ko prašai? Net jei tai būtų pusė mano karalystės, atiduosiu!“+ 7 Estera atsakė: „Štai mano noras ir prašymas: 8 jei esu verta karaliaus malonės ir jei karalius norėtų patenkinti mano norą ir prašymą, tegul rytoj karalius su Hamanu vėl ateina į puotą, kurią jiems rengiu, ir rytoj aš atsakysiu į karaliaus klausimą.“

9 Tą dieną Hamanas išėjo linksmai nusiteikęs, džiugia širdimi. Bet pamatęs, kad Mordechajas karaliaus vartuose prieš jį neatsistojo ir net nesudrebėjo, Hamanas užsidegė pykčiu.+ 10 Vis dėlto susivaldė ir nuėjo namo. Tada susikvietė draugus, pasišaukė savo žmoną Zerešą+ 11 ir ėmė puikuotis savo didžiuliais turtais, daugybe sūnų+ ir tuo, kaip karalius jį išaukštino, kaip iškėlė aukščiau visų didžiūnų ir savo tarnų.+

12 „Maža to, – gyrėsi Hamanas, – mane, ne ką kitą, karalienė Estera pakvietė kartu su karaliumi į savo suruoštą puotą.+ Rytoj irgi esu pakviestas pas ją ir karalių.+ 13 Bet visas mano džiaugsmas aptemsta, kai pamatau tą žydą Mordechają, sėdintį karaliaus vartuose.“ 14 Jo žmona Zereša ir draugai tada patarė: „Pastatyk penkiasdešimties uolekčių* stulpą ir iš ryto pasakyk karaliui, kad Mordechajas turi būti ant jo pakabintas.+ Tada galėsi eiti linksmas į puotą su karaliumi.“ Pasiūlymas Hamanui patiko ir jis liepė pastatyti stulpą.

6 Tą naktį karalius niekaip negalėjo užmigti, tad paliepė atnešti metraščių knygą+ ir iš jos paskaityti. 2 Ten buvo įrašas apie tai, kaip Mordechajas atskleidė dviejų karaliaus dvariškių, durų sargų Bigtano ir Terešo, sąmokslą prieš karalių Ahasverą.+ 3 Karalius pasiteiravo: „O kaip Mordechajas buvo už tai pagerbtas? Kaip jam buvo atlyginta?“ – „Niekaip nebuvo atlyginta“, – atsakė tarnai.

4 „Kas ten kieme?“ – paklausė karalius. Rūmų prieškiemyje+ kaip tik buvo Hamanas, atėjęs prašyti karaliaus leidimo pakabinti Mordechają ant stulpo, kurį buvo pastatęs.+ 5 Tarnai atsakė: „Kieme stovi Hamanas.“+ – „Kvieskite jį vidun“, – paliepė karalius.

6 Hamanui įžengus jis paklausė: „Ką galėtų karalius padaryti dėl žmogaus, kurį nori pagerbti?“ Hamanas širdyje svarstė: „Ką gi kitą karalius norėtų pagerbti, jei ne mane?“+ 7 Taigi pasiūlė: „Žmogui, kurį karalius norėtų pagerbti, 8 tebūna atneštas karališkas apdaras,+ kurį vilkėjo karalius, ir atvestas paties karaliaus žirgas su karališku vainiku ant galvos. 9 Apdaras ir žirgas turėtų būti pavesti vienam kilmingiausių karaliaus didžiūnų. Žmogus, kurį karalius nori pagerbti, tebūna aprengtas tuo drabužiu ir užsodintas ant žirgo. Tą žirgą tegul veda per miesto aikštę ir garsiai skelbia: ‘Štai kaip elgiamasi su žmogumi, kurį karalius nori pagerbti!’“+ – 10 „Skubėk! – tarė karalius Hamanui. – Paimk apdarą, žirgą ir, ką sakei, padaryk žydui Mordechajui, tarnaujančiam* karaliaus vartuose. Žiūrėk, nieko nepraleisk, padaryk viską, ką kalbėjai.“

11 Hamanas paėmė apdarą ir žirgą, aprengė Mordechają+ ir užsodinęs ant žirgo vedė per miesto aikštę skelbdamas: „Štai kaip elgiamasi su žmogumi, kurį karalius nori pagerbti!“ 12 Paskui Mordechajas grįžo prie karaliaus vartų, o Hamanas, prisidengęs galvą ir paniuręs, nuskubėjo į namus. 13 Jis papasakojo savo žmonai Zerešai+ ir visiems draugams, kas nutiko. Tada jo patarėjai ir žmona Zereša sakė: „Jeigu Mordechajas, per kurį ėmei smukti, yra kilęs iš žydų, tu jo nenugalėsi, tikrai per jį sužlugsi.“

14 Jiems tebekalbant atvyko karaliaus rūmų pareigūnai ir skubiai paėmė Hamaną į Esteros suruoštą puotą.+

7 Taigi karalius su Hamanu+ atėjo į karalienės Esteros surengtą puotą. 2 Tą antrą dieną, kai buvo tiekiamas vynas, karalius vėl paklausė Esteros: „Sakyk, karaliene Estera, ko norėtum, ir tai bus tau suteikta. Ko prašai? Net jei tai būtų pusė mano karalystės, atiduosiu!“+ 3 Estera atsakė: „Jeigu esu verta tavo malonės, o karaliau, jeigu tai karaliui patinka, tebūna man dovanota gyvybė – toks mano noras, tebūna pasigailėta mano tautos+ – toks mano prašymas. 4 Mane ir mano tautą pardavė,+ kad būtume išžudyti, išnaikinti, išgalabyti.+ Jei mus būtų pardavę kaip vergus ir verges, aš tylėčiau. Bet tam, kas dabar vyksta, reikia užkirsti kelią, antraip karalius patirs didelį nuostolį.“ –

5 „Kas jis toks?! Kas išdrįso taip padaryti?!“ – klausė karalius Ahasveras karalienės. 6 Estera atsakė: „Tas piktadarys, tas priešas yra va šitas nedorėlis Hamanas!“

Hamanas prieš karalių ir karalienę susigūžė iš baimės. 7 Įpykęs karalius pakilo nuo stalo ir išėjo į rūmų sodą. Matydamas, kad valdovas nepaliks jo nenubausto, Hamanas puolė maldauti karalienę Esterą pagailėti jo gyvybės. 8 Sugrįžęs iš rūmų sodo į puotos menę ir pamatęs, kad Hamanas užsikniaubęs ant Esteros gulto, karalius sušuko: „Jis dar ir karalienę nori išniekinti mano paties namuose?!“ Sulig tais žodžiais Hamanui buvo uždengtas veidas. 9 Harbona,+ vienas iš karaliaus pareigūnų, tarė: „Hamanas prie savo namų yra pastatęs penkiasdešimties uolekčių* stulpą Mordechajui+ – tam pačiam, kurio perspėjimas išgelbėjo karalių.“+ Karalius įsakė: „Pakabinkite ant jo Hamaną!“ 10 Taigi jie pakabino Hamaną ant stulpo, kurį šis buvo paruošęs Mordechajui, ir karaliaus pyktis atlėgo.

8 Žydų priešo+ Hamano namus+ karalius Ahasveras dar tą pačią dieną atidavė karalienei Esterai. Pas karalių buvo pakviestas Mordechajas, nes Estera pasisakė, kad jis yra jos giminaitis.+ 2 Karalius nusimovė antspaudo žiedą,+ kurį buvo atsiėmęs iš Hamano, ir padavė Mordechajui. O Estera pavedė Mordechajui prižiūrėti Hamano namus.+

3 Estera vėl kreipėsi į karalių. Parpuolusi jam po kojų verkė ir maldavo, kad valdovas užkirstų kelią nelaimei ir kad niekais paverstų Hamano iš Agago palikuonių sumanymą išnaikinti žydus.+ 4 Karalius ištiesė į Esterą savo auksinį skeptrą+ ir karalienė atsistojo. 5 Tada ji tarė: „Jei karaliui tai patinka ir jei pelniau jo malonę, jeigu jam atrodo tinkama ir jis manimi patenkintas, tebūna surašytas įsakas atšaukti laiškus, kuriuos parašė tas klastūnas Hamanas,+ Hamedatos iš Agago palikuonių+ sūnus, sumanęs išnaikinti žydus visose karaliaus valdomose srityse. 6 Kaip aš galėčiau ramiai žiūrėti į savo tautos nelaimę? Argi galėčiau žiūrėti, kaip naikinama mano giminė?“

7 Karalius Ahasveras karalienei Esterai ir žydui Mordechajui tarė: „Hamano namus jau atidaviau Esterai,+ ir pats Hamanas mano įsakymu buvo pakabintas ant stulpo+ už tai, kad kėsinosi išnaikinti žydus. 8 Taigi dabar savo nuožiūra surašykite karaliaus vardu potvarkį dėl žydų ir užantspauduokite jį karaliaus antspaudo žiedu, nes potvarkio, kuris surašytas karaliaus vardu ir užantspauduotas jo antspaudo žiedu, atšaukti negalima.“+

9 Trečio mėnesio, tai yra sivano*, dvidešimt trečią dieną buvo sukviesti karaliaus raštininkai. Jie surašė visa, ką Mordechajas įsakė žydams, taip pat satrapams,+ valdytojams ir visų šimtas dvidešimt septynių sričių nuo Indijos iki Etiopijos didžiūnams,+ – kiekvienai sričiai jos raštu, kiekvienai tautai jos kalba, taip pat žydams jų raštu ir kalba.

10 Laiškai, surašyti karaliaus Ahasvero vardu ir užantspauduoti jo antspaudo žiedu,+ buvo išsiuntinėti per pasiuntinius. Tie išjojo ant karališkosios pašto tarnybos ristūnų. 11 Laiškuose buvo rašoma, jog karalius suteikia žydams teisę visuose miestuose susiburti ir ginti savo gyvybę – išžudyti, išnaikinti, išgalabyti bet kokios tautos ar srities jiems priešiškas pajėgas, įskaitant moteris ir vaikus, ir nusavinti jų turtą.+ 12 Ir visa tai turi įvykti tą pačią dieną visose karaliaus Ahasvero valdomose srityse, būtent dvylikto mėnesio, tai yra adaro*, tryliktą dieną.+ 13 Šis raštas turėjo tapti įstatymu visoms sritims ir turėjo būti paskelbtas visoms tautoms, kad žydai būtų pasirengę tą dieną keršyti savo priešams.+ 14 Karaliaus paliepimu pasiuntiniai skubiai leidosi į kelią – sėdo ant karališkosios pašto tarnybos ristūnų ir išjojo. Įstatymas buvo paskelbtas ir Sūzų tvirtovėje*.+

15 Mordechajas išėjo iš karaliaus rūmų apsivilkęs karališkąjį mėlynos ir baltos spalvos apdarą, su puošniu aukso vainiku ant galvos ir apsisiautęs purpuru dažytos geriausios vilnos apsiaustu.+ Sūzų miestas džiūgaute džiūgavo. 16 Žydams tai buvo atgaivos* ir džiaugsmo, linksmybių ir išaukštinimo diena. 17 Visose srityse ir visuose miestuose, kur tik buvo paskelbtas karaliaus potvarkis, visur, kur nukeliavo jo įstatymas, žydai džiūgavo ir linksminosi, šventė ir puotavo. Daugelis žmonių iš įvairių tautų, gyvenančių šalyje, dabar skelbėsi esą žydai,+ nes juos buvo apėmusi žydų baimė.

9 Taigi dvylikto mėnesio, tai yra adaro*, tryliktą dieną,+ kai turėjo būti įvykdytas karaliaus žodis ir įstatymas,+ tą dieną, kai žydų priešai vylėsi juos išnaikinti, įvyko priešingai – žydai nugalėjo tuos, kurie jų nekentė.+ 2 Visose karaliaus Ahasvero valdomose srityse+ gyvenantys žydai susibūrė savo miestuose, rengdamiesi kovoti su tais, kurie norėjo jiems pakenkti. Ir niekas negalėjo žydams pasipriešinti, nes visas tautas buvo apėmusi žydų baimė.+ 3 Žydus rėmė visi sričių didžiūnai, satrapai,+ valdytojai ir karaliaus reikalų patikėtiniai, nes bijojo Mordechajo. 4 Karaliaus rūmuose Mordechajas buvo didis+ ir, jam darantis vis galingesniam, garsas apie jį sklido po visas sritis.

5 Žydai įveikė visus savo priešus, kalaviju išžudė juos ir išnaikino. Su tais, kas jų nekentė, jie darė, ką norėjo.+ 6 Sūzų tvirtovėje*+ žydai nukovė 500 vyrų. 7 Jie nužudė ir Paršandatą, Dalfoną, Aspatą, 8 Poratą, Adaliją, Aridatą, 9 Parmaštą, Arisają, Aridają ir Vaizatą – 10 dešimt Hamedatos sūnaus Hamano, žydų priešo,+ sūnų. Tačiau nužudytųjų turto nelietė.+

11 Apie tai, kiek žmonių nužudyta Sūzų tvirtovėje*, dar tą pačią dieną buvo pranešta karaliui.

12 Karalius tarė karalienei Esterai: „Vien Sūzų tvirtovėje* žydai nužudė ir išnaikino 500 vyrų ir visus dešimt Hamano sūnų. Kiek tada jie bus nukovę kitose karaliaus valdomose srityse?+ Sakyk, ko dar norėtum? Tai bus tau suteikta. Ko prašai? Tai bus padaryta.“ 13 Estera atsakė: „Jeigu karaliui atrodytų tinkama,+ tegul karalius leidžia Sūzuose esantiems žydams ir rytoj elgtis pagal šios dienos įstatymą,+ o visi dešimt Hamano sūnų tebūna pakabinti ant stulpo.“+ 14 Karalius paliepė visa tai įvykdyti. Sūzuose buvo išleistas įstatymas, o dešimt Hamano sūnų buvo pakabinti ant stulpų.

15 Adaro keturioliktąją+ žydai Sūzuose vėl susibūrė ir išžudė 300 vyrų, bet jų turto nelietė.

16 Kiti žydai, gyvenantys karaliaus valdomose srityse, irgi būrėsi draugėn ir gynė savo gyvybę.+ Jie išžudė tuos, kurie jų nekentė,+ – 75 000 priešų, bet jų turto nelietė. 17 Tai vyko adaro tryliktą dieną, o keturioliktąją jie ilsėjosi, ir tai buvo šventė, džiugesio diena.

18 Taigi Sūzuose žydai rinkosi ir tryliktą,+ ir keturioliktą+ dieną, o ilsėjosi, šventė ir džiūgavo penkioliktąją. 19 Žydai, gyvenantys krašto kaimuose ir miesteliuose, džiūgavo, linksminosi, šventė+ ir vieni kitus vaišino+ jau adaro keturioliktą dieną.

20 Mordechajas+ aprašė visus tuos įvykius. Visiems žydams, gyvenantiems karaliaus Ahasvero valdomose srityse, nuo artimiausios iki pačios tolimiausios, jis išsiuntinėjo laiškus, 21 įpareigodamas kasmet minėti tiek adaro keturioliktąją, tiek penkioliktąją, 22 nes tomis dienomis žydai išsivadavo nuo priešų ir jų liūdesys tą mėnesį virto džiaugsmu, jų gedulas+ – švente. Jis ragino tomis dienomis puotauti ir džiaugtis, vieniems kitus vaišinti, dovanoti dovanas vargšams.

23 Žydai sutiko visada švęsti šią šventę ir daryti, ką Mordechajas jiems parašė. 24 Žydų priešas Hamanas,+ Hamedatos iš Agago palikuonių+ sūnus, buvo sumanęs su žydais susidoroti.+ Norėdamas sukelti tarp jų sąmyšį ir juos išnaikinti, jis buvo metęs pur, tai yra burtą.+ 25 Bet kai Estera stojo karaliaus akivaizdon, karalius raštu paskelbė potvarkį:+ „Tegul ši klasta, sumanyta prieš žydus,+ atsisuka prieš jį patį.“ Ir Hamanas su savo sūnumis buvo pakabinti ant stulpų.+ 26 Todėl tos dienos ir pavadintos Purimu* (nuo žodžio pur).+ Dėl viso to, ką Mordechajas buvo laiške parašęs, ir dėl to, ką savo akimis buvo matę ir išgyvenę, 27 žydai įsipareigojo patys ir įpareigojo savo palikuonius, taip pat visus, kas prie jų prisidėtų,+ švęsti abi tas dienas ir vykdyti visa, kas apie jas parašyta, – minėti tuos įvykius kasmet, nustatytu laiku. 28 Šios dienos nebus pamirštos, jas minės per visas kartas – visos šeimos kiekvienoje srityje ir kiekviename mieste. Purimo šventę žydai švęs visada, tas dienas minės visos jų palikuonių kartos.

29 Tada karalienė Estera, Abihailo duktė, ir žydas Mordechajas, remdamiesi savo įgaliojimais, parašė antrąjį – patvirtinimo – laišką dėl Purimo. 30 Šis laiškas, skelbiantis ramybę ir tiesą, buvo išsiuntinėtas visiems žydams šimtas dvidešimt septyniose Ahasvero valdomose srityse.+ 31 Jame buvo patvirtinta, jog nustatytu metu reikia švęsti Purimo šventę, laikytis pasninko+ ir atsidėti maldai,+ kaip žydas Mordechajas su karaliene Estera buvo prisakę+ ir kaip daryti žydai buvo įsipareigoję patys ir įpareigoję savo palikuonius.+ 32 Esteros įsakymu šie nurodymai dėl Purimo+ buvo patvirtinti ir apie tai buvo įrašyta į knygą.

10 Karalius Ahasveras uždėjo darbo prievolę žmonėms visose savo valdose, įskaitant jūrų salas.

2 Argi visi didingi ir galingi jo darbai, taip pat išsamus pasakojimas apie Mordechajo+ didybę, – kaip karalius jį išaukštino,+ – nėra surašyta Medijos ir Persijos+ karalių metraščiuose?+ 3 Žydas Mordechajas karalystėje buvo antras po karaliaus Ahasvero, didis tarp žydų, daugybės savo brolių gerbiamas. Mordechajas darbavosi tautiečių labui ir rūpinosi visų jų palikuonių gerove.