LAIŠKAS TITUI

1 Paulius, Dievo vergas ir Jėzaus Kristaus apaštalas, išpažįstantis Dievo išrinktųjų tikėjimą ir turintis aiškų supratimą tiesos, neatsiejamos nuo dievotumo 2 ir pagrįstos amžino gyvenimo viltimi.+ Tą gyvenimą prieš daugelį amžių pažadėjo negalintis meluoti Dievas.+ 3 Dievas, mūsų Gelbėtojas, atėjus metui apreiškė savo žodį, patikėdamas jį man ir paskirdamas jį skelbti.+ 4 Aš, Paulius, rašau Titui, tikram savo vaikui ir tikėjimo broliui.

Malonė tau ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo mūsų Gelbėtojo Kristaus Jėzaus.

5 Aš palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas negerai, ir pagal nurodymus, kuriuos tau daviau, kiekviename mieste paskirtum vyresniuosius. 6 Vyresniuoju gali paskirti tą, kuris yra be priekaišto, vienos žmonos vyras, turi tikinčius vaikus, kurie nėra kaltinami pasileidimu ar maištingi.+ 7 Juk prižiūrėtojas, kaip Dievo paskirtas prievaizdas, turi būti nepeiktinas, ne savavalis,+ ne karštakošis,+ ne girtuoklis, ne smurtautojas, neturi godžiai siekti pelno. 8 Jis turi būti svetingas,+ mylintis, kas gera, sveikai mąstantis,+ teisingas, ištikimas,+ susivaldantis.+ 9 Jis turi būti geras mokytojas, savo mokymą grindžiantis patikimuoju žodžiu,+ kad sveiku mokymu+ sugebėtų ir padrąsinti*, ir priešgyniautojus sudrausminti.+

10 Mat yra daug maištautojų, tuščiažodžiautojų ir apgavikų, ypač iš apipjaustymo šalininkų.+ 11 Juos būtina užčiaupti, nes jie siekdami pasipelnyti griauna ištisų šeimynų tikėjimą ir moko, ko neturėtų mokyti. 12 Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: „Kretiečiai – amžini melagiai, pikti žvėrys, tingūs rajūnai.“

13 Šie žodžiai teisingi. Dėl to griežtai juos drausmink, kad būtų tvirto* tikėjimo, 14 nekreiptų dėmesio į žydų pasakas ir žmonių, nusigręžusių nuo tiesos, nurodinėjimus. 15 Tyriems viskas tyra,+ o susiteršusiems ir netikintiems nėra nieko tyra – jų ir protas suterštas, ir sąžinė nešvari.+ 16 Jie skelbiasi pažįstą Dievą, bet savo darbais parodo, kad jo išsižada.+ Jie pasibjaurėtini, neklusnūs, netikę jokiam geram darbui.

2 O tu kalbėk tai, kas dera su sveiku mokslu.+ 2 Vyresni vyrai tebūna nuosaikūs, rimti, sveikai mąstantys, tvirto tikėjimo, kupini meilės, ištvermingi. 3 Taip ir vyresnės moterys tesielgia garbingai, nieko nešmeižia, neįjunksta į vyną. Tegu jos moko gero, 4 skatina jaunesnes mylėti savo vyrus ir vaikus, 5 mąstyti sveikai, elgtis tyrai, rūpintis namais, būti geras, klusnias savo vyrams,+ kad apie Dievo žodį nebūtų kalbama užgauliai.

6 Ir jaunesnius vyrus protink, kad sveikai mąstytų,+ 7 pats gerais darbais visada rodydamas pavyzdį. Rūpestingai mokyk to, kas tyra,*+ 8 tavo kalba tebūna be priekaišto, kad jos nebūtų dėl ko peikti+ ir kad priešininkas, neturėdamas ką bloga pasakyti apie mus, būtų sugėdintas.+ 9 Vergai visada teklauso savo šeimininkų,+ tegu stengiasi jiems įtikti, neatsikalbinėja, 10 nevagia iš jų,+ tegu iš tikro būna patikimi, kad visu kuo puoštų Dievo, mūsų Gelbėtojo, mokymą.+

11 Dievas apreiškė savo malonę, kuri teikia visiems žmonėms išgelbėjimą.+ 12 Ji skatina mus atsisakyti bedievystės ir pasaulio geismų+ ir santūriai, dorai ir dievotai gyventi dabartiniame pasaulyje*,+ 13 kol sulauksime meto, kai išsipildys mūsų nuostabioji viltis+ ir šlovingai apsireikš mūsų didis Dievas ir mūsų Gelbėtojas Kristus Jėzus. 14 Kristus atidavė save už mus,+ kad išvaduotų+ nuo visokios nedorybės ir išgrynintų sau tautą, savo ypatingą nuosavybę – žmones, uolius geriems darbams.+

15 Kalbėk apie tai, ragink*, drausmink, nes turi tam įgaliojimus.+ Nesileisk niekieno menkinamas.

3 Vis primink jiems, kad būtų klusnūs, klausytų vadovybių, valdžių,+ kad būtų pasirengę kiekvienam geram darbui, 2 nieko neįžeidinėtų, nesivaidytų, būtų supratingi*,+ visada ir su visais romūs.+ 3 Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, paklydę, vergavome visokiems geismams ir malonumams, darėme blogybes, pavydėjome, buvome bjaurūs ir vieni kitų nekentėme.

4 Bet Dievas, mūsų Gelbėtojas, parodė žmonėms maloningumą+ ir meilę. 5 Dėl savo gailestingumo,+ o ne dėl mūsų teisumo darbų,+ jis mus išgelbėjo – nuplovė gyvybę teikiančiu vandeniu*+ ir atnaujino šventąja dvasia.+ 6 Jis mums dosniai jos išliejo per Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją,+ 7 kad, dėl jo malonės pripažinti teisiais,+ taptume paveldėtojais+ ir įgytume amžinojo gyvenimo viltį.+

8 Tai patikimas žodis. Nuolat pabrėžk šiuos dalykus, kad visi, kurie yra įtikėję Dievą, uoliai stengtųsi daryti gerus darbus. Tai gera ir naudinga žmonėms.

9 Nesivelk į kvailus ginčus, nesigilink į kilmės sąrašus, venk nesutarimų ir vaidų dėl Įstatymo – tai nenaudinga ir tuščia.+ 10 Su žmogumi, kuris skleidžia atskalūniškus mokymus,+ vieną ar dukart jį perspėjęs,+ nebeturėk reikalų,+ 11 nes jis eina iš kelio, daro nuodėmę ir pats save yra pasmerkęs.

12 Kai atsiųsiu pas tave Artemą arba Tichiką,+ paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį, kur ketinu peržiemoti. 13 Įstatymo žinovą Zeną ir Apolą gerai aprūpink, kad kelionėje jiems nieko netrūktų.+ 14 Taip mūsų broliai mokysis daryti gerus darbus, kad iškilus būtinybei galėtų padėti+ ir neliktų bevaisiai.+

15 Visi, esantys su manimi, siunčia tau linkėjimus. Pasveikink visus tikėjimo brolius, kurie mus myli.

Tebūna malonė su jumis visais.