Motinos prisirišimas prie savo mažylių
TAI buvo tik benamė trumpo plauko bevardė katė su penkiais kačiukais, kuri stengėsi išgyventi vargingose rytinės Niujorko dalies gatvėse. Ji buvo įsikūrusi griūvančiame, apleistame, daug kartų įtartinai degusiame garaže. Ji naršydavo po tą rajoną maisto atliekų, kad galėtų išmaitinti savo augančius mažylius.
1996 metų kovo mėnesio 29 dienos rytą, 6 minutės po šešių, viskas pasikeitė. Kartą įtartinas gaisras greitai apėmė garažą. Katės šeimynos namai buvo liepsnose. Gaisrininkai sureagavo ir netrukus pradėjo gesinti gaisrą. Deividas Žanelis, vienas iš gaisrininkų, išgirdo kačiukų riksmus. Tris iš jų jis surado prie pat pastato, vieną — ant gatvės, trys ketvirtosios kelio atstumu nuo kelkraščio, o penktąjį — ant šaligatvio. Kačiukai buvo per maži, kad būtų išsigelbėję patys. Žanelis pastebėjo, kad ilgiau laukusių išgelbėjimo kačiukų nudegimai buvo stipresni, nes katė išnešė juos po vieną.
Niujorko laikraščio Daily News 1996 metų balandžio 7 dienos numeryje išspausdintame pranešime pasakojama, kur buvo mama ir kaip ji rūpinosi: „Žanelis atrado mamą apalpusią iš skausmo tuščiame plote, ir reginys jam draskė širdį. Jos akių vokai buvo aklinai užtinę nuo dūmų. Jos letenėlės buvo stipriai apdegusios. Ant snukučio, ausų ir kojų buvo kraupios žaizdos nuo nudegimų. Žanelis surado kartoninę dėžę. Jis švelniai sudėjo katę su kačiukais į ją. ‛Ji net negalėjo praplėšti akių, — pasakė Žanelis, — tačiau palietė kačiukus vieną po kito letenėle, skaičiuodama juos.’“
Kai jie nuvyko į Šiaurinio kranto gyvūnų globos draugiją, katės būklė buvo labai sunki. Pranešime toliau sakoma: „Buvo panaudoti vaistai nuo šoko. Drąsiai katei į venas lašeline buvo leidžiami antibiotikai. Ant nudegimų buvo švelniai tepami antibiotikų tepalai. Paskui ji buvo patalpinta į narvelį su deguonies rezervuaru, kad galėtų lengviau kvėpuoti, o visi gyvūnų globos draugijos darbuotojai laukė sulaikę kvėpavimą... Po 48 valandų didvyrė atsikėlė. Jos užtinusios akys atsimerkė, ir gydytojai pamatė, kad jos nesužalotos.“
Stabtelėk ir pamąstyk. Tik įsivaizduok šią drąsią motiną, instinktyviai bijančią ugnies, bet bėgančią į pilną dūmų, liepsnojantį pastatą gelbėti savo rėkiančių mažylių. Eiti kartą nešti savo mažyčių bejėgių kačiukų būtų neįtikėtina; padaryti tai penkis kartus, kiekvieną kartą kenčiant papildomų nudegimų ant kojų ir snukučio skausmą, — neįsivaizduojama! Ši drąsi katė buvo praminta Skarleta [išvertus — raudona], nes oda nudegimų vietose buvo raudona.
Kai ši jaudinanti motinos prisirišimo prie savo vaikų istorija iš Šiaurinio kranto gyvūnų globos draugijos buvo tuojau paskelbta po visą pasaulį, pasipylė telefono skambučiai. Daugiau kaip 6000 žmonių paskambino net iš tokių tolimų vietų kaip Japonija, Olandija ir Pietų Afrikos Respublika pasiteirauti apie Skarletos būklę. Apie 1500 žmonių pasisiūlė priimti pas save Skarletą ir jos kačiukus. Vienas kačiukas vėliau nugaišo.
Skarletos istorija palietė daugelio žmonių širdis visame pasaulyje. Tai skatina pagalvoti, ar Skarletos prisirišimo prie savo mažylių pavyzdys nesujaudina širdžių milijonų šiandieninių motinų, kurios atsikrato savo dar gimdoje esančių arba ką tik gimusių kūdikių nužudydamos juos.
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 22 puslapyje]
North Shore Animal League