Mielių ląstelė yra neįtikėtinai sudėtinga. Ji turi gerai funkcionuojantį branduolį su jame esančia DNR, taip pat mikroskopines „mašinas“, kurios atlieka ląstelei gyvybiškai svarbias funkcijas: rūšiuoja, transportuoja ir modifikuoja molekules.

Ką atskleidžia gyvoji ląstelė

Aplink mus knibždėte knibžda gyvybės: gyvi organizmai juda, auga ir dauginasi. Dėl to mūsų planeta yra nepaprastai graži. Šiandien apie gyvybę žinome kaip niekad daug. Ką visa ta informacija pasako apie jos kilmę? Trumpai apie tai ir pakalbėkime.

Gyvybės stebuklas. Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Ir kiekviena iš jų yra tarsi mažytis fabrikėlis, kuriame vyksta tūkstančiai sudėtingų procesų gyvybei palaikyti ir reprodukuoti. Šie sudėtingi procesai vyksta net pačiuose paprasčiausiuose vienaląsčiuose organizmuose, pavyzdžiui, mielėse. Pažvelkime į mielių ląstelę iš arčiau. Palyginus su žmogaus organizmo ląstele, ji gali atrodyti labai paprasta. Tačiau iš tikrųjų ji neįtikėtinai sudėtinga. Mielių ląstelė turi gerai funkcionuojantį branduolį su jame esančia DNR. Joje taip pat yra mikroskopinės „mašinos“, kurios rūšiuoja, transportuoja ir modifikuoja molekules – atlieka ląstelei gyvybiškai svarbias funkcijas. Kai ląstelė pristinga maistinių medžiagų, ji užkuria tam tikrus cheminius procesus, kurie prislopina jos aktyvumą. Taip ji panyra į ramybės būseną, tačiau nemiršta. Mielės ramiai sau tūno mūsų virtuvės spintelėje, kol neužminkome tešlos ir nepašauname jos į krosnį.

Mokslininkai mielių ląstelę tyrinėja jau ištisus dešimtmečius. Taip jie tikisi geriau perprasti, kaip veikia žmogaus kūno ląstelės. Reikia pripažinti, kad dar yra ką veikti. „Tiesiog nėra pakankamai biologų, kurie galėtų atlikti visus reikiamus eksperimentus, kad suprastume, kaip veikia bent mielių ląstelė“, – sako Rosas Kingas (Ross King), Čalmerso technologijų universiteto (Švedija) dirbtinio intelekto profesorius.

Ką manote? Apie ką liudija šios paprastos mielių ląstelės sudėtingumas? Ar galėjo ji atsirasti savaime, visiškai atsitiktinai?

Gyvybė atsiranda tik iš gyvybės. DNR sudaro cheminiai junginiai, vadinami nukleotidais. Kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje yra 3,2 milijardo nukleotidų. Jų junginiai, sudarydami tam tikrą kodą, padiktuoja ląstelei, kaip gaminti fermentus ir baltymus.

Tikimybė, kad bent paprasčiausia nukleotidų grandinė atsitiktinai susidėliotų reikiama tvarka, yra 1 iš 10 ¹⁵⁰ (vienetas su 150 nulių). Tai yra tiek neįtikėtina, kad, galima sakyti, neįmanoma.

Dar jokiais eksperimentais nepavyko įrodyti, kad gyvybė galėjo atsirasti savaime iš negyvos materijos.

Žmogus yra unikalus. Mes, žmonės, turime tokių ypatybių, kurios leidžia mums visapusiškai džiaugtis gyvenimu – taip, kaip negali jokia kita gyvūnų rūšis. Mes gebame kurti, reikšti savo jausmus, gebame užmegzti draugystę. Taip pat jaučiame skonį, kvapus, girdime garsus, matome spalvas, vaizdus ir galime visu tuo mėgautis. Be to, mes planuojame ateitį ir norime įprasminti savo gyvenimą.

Ką manote? Ar visos šios ypatybės atsirado savaime – tam, kad galėtume išgyventi ir daugintis? O gal tai labiau panašu į mylinčio Kūrėjo dovaną?