Veiksmingi klausimai

KADANGI į klausimus reikia atsakyti — žodžiu ar mintyse, — jie padeda sudominti klausytojus. Klausimais galima pradėti pokalbį ir naudingai keistis mintimis. Kalbėdamas ir mokydamas klausimais pašnekovą gali sudominti, padėti jam samprotauti tam tikra tema ar pabrėžti savo žodžius. Sumaniai užduodamas klausimus paskatinsi kitus aktyviai mąstyti, o ne pasyviai klausytis. Turėk omenyje užsibrėžtą tikslą ir užduok klausimus taip, kad jį pasiektum.

Klausimai įtraukia į pokalbį. Skelbimo tarnyboje nepraleisk progų pasiteirauti pašnekovų nuomonės, jeigu jie linkę išsisakyti.

Kai kurie liudytojai pradeda įdomius pokalbius tiesiog paklausdami: „Ar jūs kada nors pagalvojote. . ?“ Užduodami klausimą, rūpimą daugeliui žmonių, jie beveik visada randa malonių pašnekovų. Klausimas gali sužadinti asmens smalsumą, net jeigu jis tos temos niekada anksčiau nesvarstė. Pradėti pokalbį bet kokia tema galima žodžiais: „Ką jūs manote. . ?“, „Kaip galvojate. . ?“, „Ar tikite. . ?“

Evangelistas Pilypas, prisiartinęs prie Etiopijos rūmų pareigūno, balsu skaitančio Izaijo pranašystę, tiesiog paklausė: „Ar ir supranti, ką skaitąs?“ (Apd 8:30) Toks klausimas leido Pilypui paaiškinti tiesą apie Jėzų Kristų. Šiandien kai kurie liudytojai klausia panašiai ir randa žmonių, tikrai norinčių suprasti Biblijos tiesas.

Jei žmonėms suteiksi progą išsakyti savo požiūrį, jie mieliau išklausys ir tave. Uždavęs klausimą, atidžiai klausykis. Maloniai pripažink asmens nuomonę, nekritikuok. Jei dera, nuoširdžiai pagirk. Kartą, kai vienas Rašto aiškintojas ‛išmintingai atsakė’, Jėzus pagyrė jį: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“ (Mk 12:34) Net jei pašnekovo požiūris kitoks nei tavo, gali padėkoti už atsakymą. Galbūt išgirdai tai, į ką turėtum atsižvelgti liudydamas jam Biblijos tiesą.

Klausimai prieš svarbias mintis. Kalbėdamas grupei ar šnekėdamasis su vienu žmogumi, bandyk užduoti klausimus, vedančius prie svarbių minčių. Klausimai turi būti apie tai, kas tikrai įdomu klausytojams. Gali iškelti ir intriguojančių klausimų, verčiančių auditoriją paieškoti atsakymo. Jei uždavęs klausimą padarai trumpą pauzę, visi tikriausiai suklus, ką pasakysi toliau.

Kartą pranašas Michėjas uždavė keletą klausimų. Paklausęs, ko Dievas tikisi iš savo garbintojų, pranašas iškėlė dar keturis klausimus, kurių kiekviename suformuluotas atsakymas. Visi šie klausimai parengia skaitytoją vienam išmintingam atsakymui, kuriuo užsibaigia ta pranašo kalbos dalis (Mch 6:6-8). Gal galėtum ir tu panašiai mokyti? Pabandyk.

Klausimai padeda samprotauti. Klausimais galima padėti kitiems suprasti argumento logiką. Kartą Jehova uždavė tokių klausimų skelbdamas griežtą perspėjimą Izraeliui, kaip skaitome Malachijo 1:2-10. Pirmiausia jis pasakė: „Mylėjau jus.“ Jie nevertino jo meilės, tad jis paklausė: „Argi Ezavas ne Jokūbo brolis?“ Paskui Jehova nurodė Edomo nuniokojimą kaip įrodymą, jog nemylėjo tos tautos dėl nedorų darbų. Vaizdžiais pavyzdžiais įterpdamas klausimus Jehova pabrėžė Izraelio nenorą deramai atsakyti į jo meilę. Kai kurie klausimai taip suformuluoti, tarsi klaustų neištikimi kunigai. Kitus klausimus Jehova užduoda patiems kunigams. Dialogas jaudina ir prikausto dėmesį; logika čia nepaneigiama; žinia nepamirštama.

Panašius klausimus sėkmingai užduoda ir kai kurie kalbėtojai. Nors žodinio atsakymo nereikia, klausytojai turi progą mąstyti, tarsi patys dalyvautų pokalbyje.

Vesdami Biblijos studijas turime įtraukti studijuotoją į dialogą. Žinoma, studijuotojui bus naudingiau, jeigu jis ne vien skaitys atsakymus iš leidinio. Samprotauk su juo maloniu tonu užduodamas klausimus. Skatink jį pagrindines mintis komentuoti remiantis Biblija. Galėtum paklausti: „Kaip ši mintis siejasi su tuo, apie ką studijuojame? Kodėl tai svarbu? Kokią įtaką tai turi daryti mūsų gyvenimui?“ Taip mokyti naudingiau, nei reikšti savo paties įsitikinimus ar išsamiai aiškinti pačiam. Studijuotojas tada turi galimybę mokytis ‛sąmoningai’ garbinti Dievą (Rom 12:1, Brb).

Jei mokinys kokios minties neperpranta, būk kantrus. Galbūt tavo žodžius jis lygina su tuo, kuo tikėjo daugelį metų. Gal vertėtų apsvarstyti tą mintį kitu aspektu, tačiau kartais būtina remtis elementariais dalykais. Savo argumentus grįsk Raštu, iliustruok pavyzdžiais. Kartu užduok paprastų klausimų, skatinančių mokinį apsvarstyti pateiktus įrodymus.

Klausimai skatina išsisakyti. Atsakydami į klausimus žmonės ne visuomet parodo, ką iš tikrųjų mano. Galbūt jie pasako tik tai, kuo mano įtiksią tau. Būk įžvalgus (Pat 20:5). Galėtum paklausti kaip ir Jėzus: „Ar tai tiki?“ (Jn 11:26)

Kada nemaža mokinių pasipiktinę Jėzaus žodžiais paliko jį, jis paklausė savo apaštalų: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Petras išreiškė mokinių jausmus sakydamas: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu — Dievo Šventasis“ (Jn 6:67-69). Kitą sykį Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ Paskui norėdamas žinoti, kas jų pačių širdyse, jis vėl kreipėsi į juos: „O kuo jūs mane laikote?“ Atsakydamas Petras tarė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mt 16:13-16)

Vedant Biblijos studijas galbūt atrodys naudinga daryti panašiai. Galėtum pasiteirauti: „Koks tavo bendraklasių (ar bendradarbių) požiūris šiuo klausimu?“ Paskui galėtum paklausti: „O ką tu pats manai apie tai?“ Jeigu žinai tikrąjį asmens požiūrį, gali kaip mokytojas labiau jam padėti.

Klausimai padeda pabrėžti mintis. Klausimais galima pabrėžti mintis. Kaip rašoma Romiečiams 8:31, 32, apaštalas Paulius klausė: „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, tai kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?!“ Atkreipk dėmesį, kad pirmasis klausimas grindžia antrąjį, einantį tuoj po jo.

Užrašęs Jehovos nuosprendį Babilono karaliui, pranašas Izaijas išreiškė tvirtą įsitikinimą: „Ką Galybių Viešpats nusprendė, kas galės panaikinti? Kai jo ranka pakelta, kas galės ją atitraukti?“ (Iz 14:27) Pats klausimas rodo, jog jo mintis neginčijama. Nebebūtinas joks atsakymas.

Klausimai atskleidžia požiūrio klaidingumą. Gerai apgalvoti klausimai puikiai padeda atskleisti požiūrio klaidingumą. Prieš išgydydamas vieną vyrą Jėzus klausė fariziejų ir kai kurių Įstatymo žinovų: „Valia per šabą gydyti ar ne?“ Išgydęs tą žmogų jis uždavė jiems kitą klausimą: „Jei kurio iš jūsų sūnus ar galvijas įkris į šulinį, argi tučtuojau neištrauks jų šabo dieną?!“ (Lk 14:1-6) Atsakymo nereikėjo, niekas ir neprabilo. Tie klausimai parodė jų požiūrio klaidingumą.

Kartais net tikrieji krikščionys pradeda neteisingai mąstyti. Pirmajame amžiuje kai kurie korintiečiai, užuot sprendę nesutarimus tarpusavyje, davė savo brolius į teismą. Kaip apaštalas Paulius juos sudraudė? Kad pataisytų klaidingą požiūrį, jis uždavė keletą taiklių klausimų (1 Kor 6:1-8).

Lavindamasis išmoksi sumaniai klausti. Tačiau žinok, jog klausti reikia pagarbiai, ypač kalbantis su vyresnio amžiaus žmonėmis, nepažįstamais asmenimis ir valdžios atstovais. Klausimai padės tau maloniai pranešti Biblijos žinią.